TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Kultūra – už dyką, kava – 10 litų

Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Vilniuje yra beveik 400 kavinių ir restoranų, taigi ir vilniečiai, ir miesto svečiai tikrai ras kur pasėdėti. Tačiau ar įmanoma išgerti kavos ar užkąsti, kai piniginė tuštoka? LRT televizijos laida „Pinigų karta“ atliko eksperimentą: neseniai į Vilnių atvykusi studentė Gintarė pabandė senamiestyje nusipirkti kavos ir pavalgyti tik už 10 litų, o Ignas – paieškoti nemokamų kultūrinių renginių.

Puodelis kavos – prabanga?

Šiuo metu Vilniuje kavinių ir restoranų pasirinkimas didelis – jų yra apie 400, kainos taip pat įvairios. Išgerti bent vieno puodelio kavos į kavines užsuka dauguma miesto svečių, nors per 10 metų tokio puodelio kaina išaugo 100 procentų. Prieš 15 metų juodos kavos puodelis kainavo apie du litus, šiandien – jau keturis, o jeigu norite ypatingesnio gėrimo, teks pakloti ir 10 litų.

Tiesa, išpopuliarėjusi kava išsinešti stengiasi įtikti visiems, o kartu su kavos puodeliu perkama ir pramoga. Vis dėlto toks kasdienis malonumas gali nepastebimai ištuštinti pinigines, o mažesnes pajamas gaunantys gyventojai tokių vietų vengia.

Vilniaus meras Artūras Zuokas sako, kad turint 10 litų mieste galima išgerti ir ne vieną puodelį kavos. Ir tikrai, jei pavaikščiotume po sostinės senamiestį, pastebėtume, kad vienoje gatvėje kavinių gali būti netgi 20. Pasiūla milžiniška. O paklausa? Paklausa priklauso nuo kokybės ir kainos santykio ir, žinoma, nuo mados. Greitai papietauti į maitinimo įstaigas užsuka vis daugiau miestiečių, o pavėlavęs gali likti be pietų. Verslininkai sugebėjo atrasti aukso viduriuką – maistas įtinka daugumai, o kainos vidutiniškos arba žemos.

Plona piniginė – pietauk namie

Vilniaus senamiestyje papietauti galima vidutiniškai už 10–20 litų. Tokios kainos nesikandžioja, jei jūsų pajamos vidutinės ir aukštesnės. Bet ar jos priimtinos minimalų atlyginimą gaunantiems žmonėms ir studentams? A. Zuokas mano, kad turint tik 10 litų geriau valgyti namie, nes taip pigiau – juk kavinėje mes susimokame ir už virėjo, ir už padavėjo darbą.

Viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentės Evaldos Šiškauskienės teigimu, pasirinkimas Vilniuje tikrai didelis ir bet kuris žmogus gali rinktis pagal savo pajamas ir kišenę. „Visi geri restoranai siūlo verslo pietus, kurie kainuoja nuo 9,99 iki 26 litų. Pietūs kiekvieną dieną vis kitokie, juos sudaro ne vienas patiekalas. O ar jūs galite už 10 litų pavalgyti kitame Europos mieste?“ – klausia E. Šiškauskienė.

Už kavą ir pietus palikti per 20 litų įprasta. Praėjusiais metais kainos kavinėse kilo apie 5 proc., o verslininkų kaštai – 12 proc. Tai galėjo būti susiję su gerokai smukusia gyventojų perkamąja galia ir infliacijos nulemtu maisto kainų kilimu. Minimalaus atlyginimo pakėlimas šiais metais taip pat labiausiai smogė paslaugų sektoriaus smulkiajam verslui.

Sostinėje kainos aukštesnės

„Danske bank“ vyresniosios analitikės Baltijos šalims Violetos Klyvienės nuomone, kol kas neaišku, ko paslaugų sektorius gali tikėtis. „Jau buvo įvykdyti du aiškūs energetiniai šuoliai, padidinta minimali alga, kuri turi pakankamai didelį poveikį šito sektoriaus kainų tendencijoms. Tad šiais metais mes gerų ženklų nematysime, kainos ir toliau didės“, – įsitikinusi banko analitikė.

Dešimtmetis Lietuvos valiutą nuvertino ir kažkada atrodę dideli pinigai šiandien daug menkesni. Per penkerius metus bazinės kainos pakilo penktadaliu, todėl smuko ir vieno lito vertė. Tai, ką anksčiau galėjome įsigyti už aštuonis litus, šiandien kainuoja dešimt litų.

Kad kainos sostinėje mieliau „draugauja“ su storomis piniginėmis, patvirtino ir V. Klyvienė: „Galbūt šiandien kainų augimo tempas vienodas, tačiau kainos sostinėje greičiausiai aukštesnės.

Tai galėtų buti susiję su tuo, kad ir patys didieji miestai po krizės atsigavo daug greičiau.“ Analitikės teigimu, finansų krizė paslaugų sektorių paveikė labiausiai, nes vidaus paklausa, kas ir lemia paslaugų sektoriaus dinamiką, smuko labiausiai. Didmiesčiai atsigavo greičiau nei maži miesteliai, o tai ir lėmė spartesnį kainų augimą.

A. Zuoko nuomone, negalima lyginti kiemo krepšinio komandos ir nacionalinės rinktinės ar NBA. Tad ir Vilnių galima lyginti tik su panašiais miestais. „Vilniuje ir gyventojų pajamos gerokai didesnės, – tvirtina meras, – man malonu pastebėti, kad kasmet ar kas ketvirtį gyventojų vidutinis atlyginimas didėja. Šiuo metu popieriuje jis didesnis negu 2 500 litų, o mažesniuose Lietuvos miesteliuose atlyginimų vidurkis bus 1 600 litų.“

Išlaikyti stabilias kainas pavyko tiems miestams, kur klesti vietinis turizmas. Pasak viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentės E. Šiškauskienės, kainos mažiausiai kito Druskininkų viešbučiuose ir restoranuose. Miesto paslaugų sektorius priklauso nuo iš užsienio atvykstančių žmonių, bet tai galima pajusti ir Vilniuje.

Už penkis litus tik menkavertis maistas

Kad ir kaip yra, Lietuvos kainoms, norint bent iš dalies susilyginti su Europa, dar teks paaugti. Štai „Pinigų kartos“ eksperimento dalyvė Gintarė sugebėjo Vilniaus širdyje, Pilies gatvėje, rasti kavos mažiau nei už du litus. Už kavą ir pietus ji sumokėjo... penkis litus. Tiesa, jeigu norite kokybiško maisto, tokia suma – ne išeitis. Anot specialistų, geriau sumokėti šiek tiek daugiau ir valgyti kokybišką maistą. Vis dėlto, jeigu norite užkąsti ir išgerti kavos už dešimt litų, dauguma kavinių turės jums ką pasiūlyti, tik reikia nuolatos stebėti specialius pasiūlymus.

E. Šiškauskienė tvirtina, kad, palyginti su visa Europa, mūsų viešbučių ir restoranų kainos mažiausios, o jeigu nuvažiavę į kitą šalį manytume, kad euras yra litas, viskas atsistotų į savo vietas: „Vidutiniškai geras patiekalas ten kainuoja apie 20 eurų, salotos – 17 eurų, kava – 3 ar 4 eurai. Viskas, kas pas mus litais, ten kainuoja eurais.“ Be to, E. Šiškauskienė primena, kad viskas, kas yra geresnio (mėsos produktai, jūrų gėrybės), pas mus įvežta iš tos pačios Europos.

2008 m. Lietuvos paslaugų industrija išgyveno aukso amžių. Jūrų gėrybės ir kiti delikatesai buvo vežami iš brangiausių Europos sostinių, kiekybę pakeitė kokybė. Tačiau finansų krizė privertė atsigręžti į ribotą biudžetą ir žemą savikainą.

Kultūriniai renginiai gali nekainuoti

Nemokamų kultūrinių renginių sostinėje apstu, bet, norint neišleisti nė lito, būtina nuolatos stebėti pramogų naujienų srautą. Jeigu kažką praleisi, už mėgstamo atlikėjo koncertą teks sumokėti. Pasak Vilniaus miesto renginių portalo vadovės, kasdien nemokamai nueiti į koncertą, parodą ar galeriją nesudėtinga. Vienas atlikėjas vieną vakarą gali koncertuoti mokamai, kitą – ne, todėl reikia nuolatinio budrumo.

„Vilnius išsiskiria tuo, kad jame labai daug kokybiškų renginių, kurie yra nemokami arba skiriami, pvz., studentams, pensininkams arba daugiavaikėms šeimoms“, – tikina A. Zuokas. Taigi net ir stokojant pinigų yra iš ko rinktis – svarbu rasti laiko, nes renginiai suteiks ne tik pramogą, bet ir žinių.

Kito „Pinigų kartos“ eksperimento dalyvio Igno pomėgis – fotografija, todėl jis liko patenkintas, kad specializuotą parodą galima išvysti nemokamai. Per vieną mėnesio savaitę vidutiniškai galima apsilankyti aštuoniuose nemokamuose koncertuose, septyniose skirtingose parodose, trijose paskaitose. Kiekvieną pirmadienį nemokamai galima ir pačiuožinėti ant ledo. Nemokamos pamokos, paskaitos ir koncertai vyksta vakarais, todėl netrukdo jūsų darbui, o savaitgaliais galerijos durys atidarytos nuo pietų iki vakarienės. Svarbiausia, nuolatos turėti planą.

Vilniaus turizmo informacijos centro projektų vadovė Salomėja Chomičenkienė pasakoja, kad svetainėje vilnius-events.lt per mėnesį paskelbiama per 800 renginių, iš kurių vieną mėnesį nemokamų būna 200, kitą – 300. Taigi nemokamų renginių mažiau, bet jų kategorija svetainėje labai populiari. „Jos lankomumas du kartus viršija koncertų peržiūras ir tris kartus – spektaklių ir parodų kategorijų peržiūras. Vadinasi, žmonėms tai aktualu“, – pabrėžia S. Chomičenkienė.

Už koncertą – ir keli šimtai

Jei tarp nemokamų renginių nėra nieko įdomaus, galima ir susimokėti. Tiesa, renginių, spektaklių, koncertų ir parodų kainos skiriasi. Už parodą galite sumokėti nuo šešių iki dvidešimties litų, o už koncertą – iki 300 litų. Jeigu neišgalite mokėti didelės sumos, kuri suteikia galimybę „užuosti“ atlikėją, teks sėdėti salės gale, bet renginį matysite.

Nors nemokamų renginių vis daugėja, mokamų kainos nenumaldomai kyla. Ir paslaugų, ir pramogų verslas kiekvieną naują sezoną pasitinka truputį pakėlęs kainas, kurios verčia vis plačiau praverti piniginę, o kartais ir žvilgtelėti į taupyklę.

Bet jeigu esate pasiryžę taupyti ir sumą, skirtą pramogoms bei paslaugoms, apriboti, teks šiek tiek pavargti. Dideliame mieste pigaus maisto rasti galima, bet prieš tai teks padaryti išsamią kainų analizę. O jeigu norite nemokamų pramogų, renginių, turėsite įprasti nuolat peržvelgti naujienas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"