TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Kuo gražiau sutvarkyta aplinka, tuo žmonės elgiasi kultūringiau

2014 09 12 13:15
Laisvūnas Budėnas. Asmeninio albumo nuotraukos

Viešosios įstaigos „Vilniaus miesto parkai“ direktorius Laisvūnas Budėnas turi du aukštojo mokslo diplomus. Jis baigė ir miškininkystę, ir aplinkos vadybą bei administravimą. 

Tai jam padėjo kopti karjeros laiptais, kurie vinguriavo per rezervatų ir nacionalinių parkų direkcijas, kol galiausiai buvo pasiekta dabartinė stotelė – įstaiga, kuri rūpinasi devyniais Vilniaus miesto parkais: Bernardinų sodu, Vingio parku, Trakų Vokės dvaro sodybos parku, Ozo (keturių tvenkinių) parku, Misionierių sodais, Reformatų parku, Jamonto parku, P. Cvirkos skveru ir Santuokų rūmų parku. O po maždaug poros metų prie šio sąrašo bus galima pridėti ir dar vieną teritoriją – Vilniaus japonišką sodą. Apie jį, ir tai, kaip šis parkas pritaps prie bendros miesto erdvės bei kokia apskritai žaliųjų zonų padėtis Vilniuje ir pasakojo L. Budėnas.

Nesitikėjo žmonių antplūdžio

Be to, kad įstaiga rūpinasi Vilniaus parkais ir stengiasi juose palaikyti švarą ir tvarką, jos specialistai, kurių yra 5, siekia visus sostinės parkus atnaujinti ir prikelti antram gyvenimui. Didžiąja dalimi tokie darbai atliekami gavus Europos Sąjungos paramą. Tiesa, prieš tai reikia atlikti nemažai parengiamųjų, biurokratinių darbų. Vis dėlto juos įveikus ir įsisavinus paramą, rezultatai nudžiugina.

„Pirmasis, iš visų Vilniaus parkų, renovuotas buvo Bernardinų sodas. Jis tapo puikiu pavyzdžiu, kaip galima parką atgaivinti ir padaryti jį patrauklų žmonėms. Reikia pripažinti, kad nors ir galvojome, jog po rekonstrukcijos jis sulauks daugiau lankytojų, bet tikrai nesvajojome apie tokį antplūdį, kokį plika akimi galima matyti dabar, kiekvieną dieną“, – sakė L. Budėnas ir patikslino, kad kol kas tikslus lankytojų skaičiaus nėra nustatytas, bet ateityje bus imtasi šios užduoties, tam, galbūt, pasitelkiant studentus.

Anot „Vilniaus miesto parkų“ direktoriaus, tai, kad tiek vilniečiai, tiek ir miesto svečiai užplūdo Bernardinų sodą rodo tokių erdvių trukumą mieste.

„Tai matydami labai stengiamės, kad ir kiti parkai būtų renovuoti kaip įmanoma greičiau. Ir, žinoma, labai skatiname bei palaikome naujus projektus, kurie padėtų Vilniuje sukurti kuo daugiau išpuoselėtų žaliųjų zonų. Nors dažnai sakoma, kad mūsų sostinė yra apskritai viena žaliausių visoje Europoje, tačiau dar yra daug darbų, kuriuos turime atlikti, idant žmonės galėtų mėgautis kokybiškai sutvarkytais žaliaisiais plotais“, – tikino L. Budėnas.

Pasiteiravus jo, ar dažnai tenka taisyti ar keisti sugadintą parkų inventorių ar želdynus, vyras tikino, kad jau kuris laikas stebima chuliganiško ir nedrausmingo elgesio atvejų mažėjimo tendencija. Dėl to ir žalos užfiksuojama vis mažiau.

„Tai ypač juntama gerai sutvarkytose aplinkose – kuo ji geriau prižiūrėta, tuo žmonės ten elgiasi kultūringiau“, – tvirtino L. Budėnas.

Nekantrauja, kol bus atidarytas Vilniaus japoniškas sodas

„Vilniaus miesto parkų“ vadovas pripažino, kad pirmą kartą išgirdęs idėją sostinėje sukurti japoniško stiliaus parką – apsidžiaugė. „Iškart pamaniau, kad tai bus dar viena puiki erdvė, kuri vilniečius trauks panašiai kaip ir Bernardinų sodas“, – sakė pašnekovas ir pridūrė, kad sodas neiškris iš bendro sostinės konteksto, o jos gyventojai ir svečiai greitai pripras ir įvertins naują parką.

„Vilniaus miesto parkai“ yra viena iš VšĮ „Vilniaus japoniškas sodas“ steigėjų, tad aktyviai dalyvauja šios iniciatyvos įgyvendinime ir padeda kuo tik gali ir palaiko jos vykdytojus.

„Suprantu, kad tokie projektai nepadaromi per vieną dieną – tam reikia laiko bei daug darbo ir pinigų, tačiau vis tiek norisi palinkėti Vilniaus japoniškam sodui ir jo kūrimu besirūpinančiai komandai, kad mes visi kuo greičiau išvystume jų darbo vaisius ir galėtume žengti į nuostabų sodą“, – sakė „Vilniaus miesto parkų“ direktorius L. Budėnas.

Privati iniciatyva, skirta visuomenei

VšĮ „Vilniaus japoniškas sodas“ buvo įkurta 2013 metais. Jos steigėjai – Vilniaus miesto savivaldybė, Vilniaus miesto savivaldybės viešoji įstaiga „Vilniaus miesto parkai“, UAB „Tokvila“ bei kraštovaizdžio ir bonsų meistras Kęstutis Ptakauskas. Įstaigos tikslas – nenaudojamame 5 ha žemės plote, esančiame centrinėje Vilniaus dalyje, sukurti pirmąjį Lietuvoje viešą japoniško stiliaus sodą.

Planuojama, kad šis investicinę aplinką plėtojantis ir naujas galimybes verslui atveriantis projektas bus įgyvendintas iki 2016 metų rudenį Vilniuje vyksiančio V Japonijos kultūros festivalio ir pasaulinės bonsų parodos.

Vilniaus japoniško sodo koncepciją parengė pasaulinio lygio Japonijos kraštovaizdžio architektai tėvas ir sūnus Yukihiro Nakane ir Shiro Nakane. Sodo kūrimo projektas, kurio vertė siekia 4 mln. eurų, šiuo metu įgyvendinamas iš privačių asmenų ir verslo įmonių teikiamos finansinės paramos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"