TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Kur Indrajos dvaras

Dvigubas Narkūnų piliakalnis.

Autobusu atvykęs į Uteną, einu senuoju Peterburgo-Varšuvos traktu buvusios pašto stoties link. Netikėtai kilstelėjo, užgniaužė dvasią, lyg būčiau atsidūręs žolininkų vaistinėje. Matyt, užsiautė koks vėjo verpetas, atlakdinęs kvapus iš žaliųjų žiniuonės Eugenijos Šimkūnaitės valdų - nuo Tauragno, Ūkojo, Dringio, Dysnų, Luodžio, Alaušo, Ažvinčio - daugybės melsvų paežerių, šviesiųjų pievų, girių, kalvų. Čia buvo pats burtažolių žydėjimas - liepos pradžia! Pasijutau lyg deivių nektaru pavaišintas - o gal tai Indrajos žaismė?

Po Utenos kraštą keliaujame su kolega dailininku Jonu Pleckevičiumi. Ežerai, atspindžiai, smėlio takeliai, samanotos atšlaitės, drabnos sodybos, dvareliai, iškilūs miesteliai. Lankome šio krašto žymiųjų žmonių tėviškes, kopiame į piliakalnius. Nuo jų - stebuklingi Aukštaitijos vaizdai. "Plaukia ežeru valtis./ Kažkas rūbą senobiškai skalbia./ Išsigandęs klykteli paukštis./ Ryto dūmas pakvimpa skalsa virš namų./ Ratai griūvančiu tiltu/ Krato lėtą tarmišką kalbą -/ Mūsų iliuziją naiviąją / Šio pasaulio amžinumu". Tai uteniškio poeto Petro Panavo eilėraščio "Tarpežerių elegija" fragmentas. Ar ne Indraja čionykščius poetus, kaip ir kitus grožio regėtojus, prakalbina?

Sugrįžęs į Vilnių atsiverčiau Šimkūnaitės mitologinių sakmių knygą "Indraja - Saulės duktė". Skaitau ir vėl spėlioju: gal būsiu žiniuonės aprašytą Indrajos dvarą šalia Utenos aptikęs? "Pa šiai dienai ažkeiktas Indrajas dvaras kalnu stovi, pa šiai dienai didelis akma pre jam guli, pa šiai dienai Indrajas ašarų upe plūsta" ("Indrajas upe"). Sklaidau savo užrašus, tyrinėju eskizus, akvareles, lyginu su Šimkūnaitės tekstais. Pastebėjau, dvigubas Narkūnų piliakalnis tikrai primena užburtą dvarą, šalia dainuoja Utenėlė, jos krante milžiniškas akmuo tūno, atrodo, paslaptį saugo. Ir archeologai, pasirodo, bemaž tą patį, kas legendose sakoma, teigia: Narkūnų piliakalniuose daugiau nei prieš tris tūkstančius metų gyvenimas virte virė, vėliau tarsi nutrūko, vėl suklestėjo jau XIII amžiuje. Manoma, čia kažkada buvusios kunigaikščio Utenio valdos, istorikai spėja, jog stovėjo ir karžygio Daumanto, vėliau tapusio Pskovo valdovu, stačiatikių šventuoju, pilis. Slenkant amžiams prie piliakalnių gyvenimas sunyko, o vėliau suklestėjo jau už kelių kilometrų, kur dabar Utena įsikūrusi.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"