TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Kurmių triūsas

2010 11 27 0:00
Per tunelį į Banco Central Brazilijoje plėšikai išnešė apie 70 mln. dolerių, jie svėrė 3,5 tonos. Tai vienas didžiausių laimikių istorijoje.
Užsienio spaudos nuotrauka

Kasti tunelį norint įsilaužti į banką yra senamadiška - tai vargina ir negarantuoja sėkmės. Tačiau "Policininkų ir vagių" žaidimas tebėra populiarus ir šiandien.

Bostono nacionalinis bankas, esantis Bostono ir Vašingtono gatvių sankryžoje, buvo viena svarbiausių JAV finansinių institucijų. Impozantiškas plytų pastatas kėlė klientų pasitikėjimą, o plieninė saugykla atrodė neįveikiama nusikaltėliams. Turtingi bostoniečiai patikliai nešė ten savo pinigus. Turbūt taip būtų buvę dar ilgai, jeigu ne vienas įvykis, nutikęs daugiau kaip prieš šimtą metų.

1869 metų spalį asmuo, pasivadinęs Williamu A.Judsonu, atidarė krautuvę. Prekiavo sveikatą stiprinančiu gėrimu "Gray's Oriental Tonic", tačiau šis nebuvo labai paklausus. Priežastis paprasta. Trys vyriškiai, pradėję verslą, visiškai nesirūpino reklama: nebuvo skelbimų spaudoje, niekas nedalijo lapelių, liaupsinančių šio gėrimo poveikį, neskaitė paskaitų, per kurias ligonis išgydavo gurkštelėjęs šių nuostabių vaistų. Galima pamanyti, kad savininkai net vengė viešumo. Vitrinoje stovėjo lentyna su dviem šimtais butelių "Gray's Oriental Tonic", ir tai buvo vienintelė stebuklingojo gėrimo reklama. Tiesą sakant, net nežinoma, kas tuose buteliuose buvo, nes nepavyko parduoti nė vieno iš jų. Krautuvininkai dingo iš Bostono taip staigiai, kaip ir atsirado, o vos jiems pradingus kilo skandalas.

1869 metų lapkričio 23-iąją kažkas apiplėšė Bostono nacionalinį banką. Apiplėšimo būdas nustebino "Boston Post" laikraštininkus. Nusikaltėliai iškasė keliolikos metrų tunelį iš "krautuvės" patalpų į rūsyje esančią saugyklą, paskui 2,5 cm grąžtu, kūju ir kaltu pramušė skylę saugyklos sienoje. Anga buvo nedidelė, maždaug 30 x 45 cm, bet to pakako įlįsti į vidų ir ištuštinti depozitų dėžutes.

Tiesa, apiplėšimo aplinkybės paaiškėjo kur kas vėliau. Jį organizavo Adamas Worthas, pramintas Nusikaltimų Napoleonu, kartu su bendrininku Charlie Bullardu. Juodu išžvalgė visus Bostono bankus ir nusprendė, kad jeigu jau imtis darbo, tai geriausia plėšti didžiausią - Bostono nacionalinį banką.

Jie išsinuomojo šalimais esančią patalpą, susirado dar vieną bendrininką Ike Marshą ir pavedė šiam iškasti tunelį. Prieš pradėdami darbą uždengė milžinišką vitriną, per kurią buvo galima matyti, kas vyksta viduje. Kad išvengtų bereikalingo dėmesio, plėšikai prie jos pastatė didelį stelažą su "Grey's Orient Tonic" buteliais. Kiek ištuštėjo depozitų dėžutės - neskelbta.

1869 metų lapkričio 24-ąją "New York Times" pranešė apie įsilaužimą ir 500 tūkst. dolerių plėšikų grobį. Pinkertono detektyvų agentūros sekliai nustatė, kad iš banko galėjo dingti net milijonas dolerių grynaisiais ir vertybiniais popieriais.

Nedaug trūko, kad 1926 metais panašią sumą iš Varšuvos diskonto banko Lenkijoje išsineštų pagarsėjęs plėšikas Szpicbrodka. Jo tikrasis vardas ir pavardė buvo Stanislawas Cichockis - inžinierius ar kirpėjas. Vikrus ir sumanus, jau buvo įvykdęs ne vieną apiplėšimą. Pelningiausias galėjo būti Visuotinės taupomosios kasos banko Čenstochovoje apiplėšimas. Jo kasose buvo sukaupta apie 6 mln. zlotų.

Šį kartą policija išsiaiškino nusikaltėlio kėslus jam dar tik rengiantis padaryti nusikaltimą. Tunelis iki diskonto banko Varšuvoje buvo 80 metrų ilgio, o jo sienos buvo apkaltos lentomis tarsi kasyklos koridorius. Tuneliu įmanoma judėti tik šliaužte, bet užtat kas keletą metrų buvo šuliniai, kuriuose kasėjas galėjo išsitiesti ir įkvėpti gaivaus oro per vamzdžius, iškištus į paviršių. Iki saugyklos Szpicbrodka prisikasė profesionaliai. Kai tik atsidūrė po ja, pramušė skylę naudodamasis automobilio domkratu ir metaliniais vamzdžiais betonui prakalti. Paskui ištuštino seifus ir depozitų skrynias, bet su nedegia kasa niekaip negalėjo susidoroti. Naudodamasis acetileno degtuvu būtų galėjęs ją išplėšti, tačiau gerklę dirginantys dvokiantys dūmai pradėjo dusinti. Kelis kartus pabandęs įsilaužėlis turėjo liautis ir paliko kasoje milijoną dolerių.

Moabito nevykėliai

Broliams Franzui ir Erichui Sassams nepavyko apiplėšti Vokietijos Moabito banko 1927 metų kovą. Nedaug trūko, kad dėl deguonies stokos juodu uždustų ankštoje saugyklos patalpoje.

Po devynių mėnesių broliai vėl mėgino, bet ir vėl nesėkmingai, apiplėšti banką Savinji aikštėje Šarlotenburge. Vis dėlto prasimušė pro banko rūsių sieną, tačiau neilgai tuo džiaugėsi - rytojaus dieną sargas pastebėjo mėginimą įsilaužti ir iškvietė policiją. Broliai tik per stebuklą išvengė suėmimo.

Iš kito pastato juos išbaidė sargai, kurie sunerimo išgirdę betono gręžimo garsą, o įsilaužti į Drezdeno banką Berlyne sutrukdė gretimo namo sargas, kuris pajuto svilėsių kvapą ir iškvietė ugniagesius; finansų valdybos Moabite seifą nuo vagių apsaugojo naktinis sargas, kuris užklupo įsilaužėlius, kai šie mėgino išjungti pavojaus signalizaciją.

Nenuilstantiems broliams Sassams pasisekė tik kartą, nors galų gale jie vis tiek buvo sučiupti. 1929 metų sausio 27-ąją nusikaltėliai prisikasė iki diskonto banko, esančio prie Vitenbergo aikštės Berlyne, saugyklos ir ištuštino 179 depozito dėžutes. Paspruko su grobiu - grynaisiais pinigais, papuošalais ir brangenybėmis, - kuris buvo įvertintas 150 tūkst. markių. Tunelis, kurį broliai tada iškasė, atrodė lyg varganas urvas, palyginti su Szpicbrodos iškastuoju. Jis tebuvo keliolikos metrų ilgio ir neturėjo jokių patobulinimų orui patekti. Tačiau broliai geriau negu lenkas įveikė dusinančius dūmus, sklindančius darbuojantis degtuvu. Jie sienoje pramušė skylę ir naudojosi elektriniu ventiliatoriumi.

Brolius Sassus suėmė po kelerių metų Danijoje ir deportavo į Reichą 1938-aisiais. Teismas nuteisė juos 11 ir 13 metų kalėti, bet po dvejų metų broliai pateko į gestapo rankas ir žuvo Zachsenhauzeno stovykloje.

Juos nužudė tie, kuriems kitas bankų plėšikas, prancūzas Albertas Spaggiari, jautė sentimentus. OAS ir visokių fašistinių diktatūrų (kurioms priverstiniai darbai buvo grupinės terapijos forma) fanatiškas šalininkas nemėgo persidirbti. Kai 1976 metų liepą A.Spaggiari laužėsi į Societe Generale banką Nicoje, užuot kasęs duobę, jis pasirinko braidymą po fekalijas. Jo iškastas tunelis buvo striukas, o tolesnį kelią iki saugyklos vagis įveikė naudodamasis kanalizacijos instaliacija. Iš 307 depozito dėžučių A.Spaggiari kartu su bendrais išnešto grobio vertė - 60 mln. frankų.

Pagrobta buvo kur kas daugiau negu per garsųjį 1971 metų rugsėjo apiplėšimą Londone. Nors tos aferos kaltininkai darbavosi kur kas sunkiau negu A.Spaggiari gauja. Jie iškasė 15 metrų tunelį, kol pasiekė Lloydo banką Beikerio gatvėje. Iš išsinuomotos odos dirbinių parduotuvės tunelis vedė į banko saugyklą, pakeliui aplenkdamas restoraną. Kad prasimuštų pro storas saugyklos grindis, nusikaltėliai naudojosi vadinamąja deguonies ietimi (įtaisu, panašiu į didžiulį degtuvą, per ilgą jo vamzdį iš baliono sklinda grynas deguonis, kuris kitame gale sudeginamas, - liepsnos temperatūra siekia apie 4,5 tūkst. laipsnių. Deguonies ietimi viena šalia kitos ištirpdomos nedidelės apvalios angos, kad saugyklos grindyse pasidarytų išlauža. Beveik nėra medžiagos, kuri galėtų prieš ją atsilaikyti).

Šiuo atveju liko nežinoma, kiek nusikaltėliai pagrobė pinigų. Manoma, kad išplėštose depozito dėžutėse būta grobio, vertinamo 500 tūkst. svarų (šiandien tai atitiktų maždaug 5 mln.). Tai smulkmena, palyginti su grobiu Nicoje, tačiau Beiker Strito plėšikams pasisekė - policija suėmė tik kelis gaujos narius.

Be to, jie išgarsėjo - apiplėšimo aferos pagrindu 2008 metais buvo sukurtas garsus filmas "Angliškas darbas". Viskas dėl skandalo, su kuriuo siejama vagystė. Beveik iš karto po jos Didžiojoje Britanijoje pasklido gandas, kad išplėštose dėžutėse būta nuotraukų, kompromituojančių karališkąją šeimą ir daugelį tuometinės vyriausybės narių. Sunku pasakyti, ar čia būta tiesos, tačiau Jos Karališkosios Didenybės slaptosios tarnybos paskelbė visos informacijos apie apiplėšimą cenzūrą. Kelias dienas apie tai rašiusi žiniasklaida nutilo.

Artistai ir virtuozai

Uoliau už A.Spaggiari ir Beikerio gatvės banditus darbavosi plėšikai, kurie 1995 metais užpuolė komercinį banką Berlyne. Jie iškasė tunelį, bet ne tam, kad atsidurtų banke, o kad iš jo paspruktų. Tunelis buvo apie 170 metrų ilgio, bet jo didžiąją dalį sudarė betoninis vamzdis lietaus vandeniui nutekėti, jį plėšikai atsitiktinai aptiko kasdami. Tunelyje jie instaliavo elektrą ir ventiliaciją; kai kuriose vietose jis buvo toks siauras, kad reikėjo šliaužti.

Užpuolimo dieną 10 val. 45 min. keturi ginkluoti kaukėti plėšikai įsiveržė į banką ir užminavo įėjimus. Paėmė aštuoniolika įkaitų. Kai atvyko policija, prasidėjo derybos. Banditai pareikalavo 17 mln. markių išpirkos ir sraigtasparnio bei automobilio pabėgti. Policija ir banko vadovybė dar tą patį vakarą perdavė nusikaltėliams 5,6 mln. markių, bet derėtasi iki vėlyvos nakties. Visiškai netikėtai plėšikai nutilo. Policininkai įėjo į banką, kur rado gyvus ir sveikus įkaitus bei išplėštą saugyklą. Plėšikai pabėgo tuneliu, vedančiu į garažą.

Policijos tyrimas buvo sėkmingas, nors dalies pinigų nepavyko atgauti. Pareigūnai aptiko piršto atspaudą ir surado asmenį, kuris buvo išsinuomojęs garažą. Buvo suimti keturi emigrantai iš Sirijos, libanietis ir vokietis. Tad šiuo atveju sunku kalbėti apie "vokišką darbą". Policijai pavyko atgauti tik trečdalį grobio.

Nors bankų užpuolimai tuneliu, kaip matome, dažnokai pavyksta, galų gale policija vis tiek laimi batalijas su nusikaltėliais. Tačiau nei tunelių rausimo, nei bankų plėšimo populiarumas neblėsta.

Parengė Osvaldas ALEKSA

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"