TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Kurto Vonneguto meilės blyksniai

2009 05 07 0:00
Raäytojo gyvenimas ìenklintas stiprių išgyvenimų, net depresijos.

Tęsiame ciklą "Rašytojų mūzos" apie garsiausių pasaulio rašytojų meilės nuotykius. Pradžia nuo sausio 29 dienos ketvirtadieniais.

Nors amerikiečių rašytojas Kurtas Vonnegutas (1922-2007) sulaukė pasaulinės šlovės, turėjo gausią šeimą, jį supo būrys patikimų draugų, menininkas kentė depresiją ir net mėgino žudytis. 

Dvidešimt keturių knygų - romanų, apsakymų, pjesių ir esė - autorius gan netrumpai gyveno vadovaudamasis vien savomis taisyklėmis ir nevengdamas tiesos. Jis priklausė prie pačių drąsiausių ir veržliausių XX amžiaus Amerikos rašytojų, vadintas gyvu klasiku ir neprilygstamu Amerikos literatūros meistru bei prozos šamanu.

Tačiau asmeninis gyvenimas buvo ženklintas stiprių išgyvenimų, nusivylimų, depresijos.

Likimo smūgiai.

Vienas iš dviejų svarbiausių įvykių, palikusių K.Vonneguto pasaulėjautoje didžiausius randus, buvo vadinamoji Didžioji depresija, ištikusi JAV 1929 metais, sužlugdžiusi ir jo tėvus, Indianapolio (Indianos valstija) turtuolius. Įžymus architektas Kurtas Vonnegutas vyresnysis ir jo žmona, milijonieriaus aludario duktė Edith Lieber, prarado turtus.

Kitas įvykis, palikęs skaudžiausius prisiminimus ir sukėlęs dvasinį lūžį, buvo Antrasis pasaulinis karas. Jį K.Vonnegutas praleido Europoje, kai metęs biochemijos studijas universitete išvyko su 106-ąja pėstininkų divizija kaip savanoris. Belgijoje 1944 metų gruodžio 14 dieną per paskutinę galingiausią ir sėkmingiausią vokiečių ataką sąjungininkų kariuomenė buvo sumušta. Sužeistas, bejėgis ir alkanas, penketą dienų klajojęs vienas po miškus, K.Vonnegutas pakliuvo į vokiečių nelaisvę ir atsidūrė belaisvių stovykloje netoli Drezdeno. Patirtas šiurpas neleis rašytojui ramiai gyventi, kels depresiją, su kuria nesėkmingai kovos iki mirties.

Jaunystės dienų mylimoji

Trys Vonnegutų kartos puoselėjo tradiciją baigus mokslus grįžti atgal į gimtinę - Indianapolį. Ketvirtos kartos atstovas K.Vonnegutas, iš universiteto išvykęs kariauti ir grįžęs iš karo 1945 metų gegužės 22 dieną, rado namus ištuštėjusius. Motina mirė dar prieš Kurtui išvykstant į Europą. Neatsigavusi po šalį ištikusios Didžiosios depresijos, praradusi dvasios ramybę, naktimis kankinama baisių pykčio priepuolių, ji nusinuodijo. Tėvas iš sielvarto virto baimę keliančiu vaiduokliu. Vyresnis brolis astrofizikas Bernardas gyveno Niujorko valstijoje, o ištekėjusi sesuo Alice įsikūrė Niujorke.

Ilgėdamasis ankstyvesnio gausios šeimos jaukumo, karo veteranas, "Purple Heart" medaliu apdovanotas K.Vonnegutas pasipiršo savo jaunystės dienų mylimajai Jane Marie Cox, nusižiūrėtai dar vaikų darželyje. Rimtai pagalvoti dėl santuokos merginą ragino motina, kaskart patirianti "proto užtemimų", kuriuos paveldėjo iš savo motinos. Buvo baiminamasi dėl vaikų apsigimimų. Tuo labiau kad, kaip rašė K.Vonnegutas savo autobiografinėje knygoje "Lemtys blogiau nei mirtis" (Niujorkas, 1991), Jane Marie nuo vaikystės svajojo apie didelę šeimą ir tvirtino turėsianti ne mažiau kaip septynetą vaikų.

Savaitės medaus mėnuo

Vokiečių kilmės amerikietis K.Vonnegutas vedė anglų kilmės amerikietę J.M.Cox 1945 metų rugsėjo l dieną. Pasak biografų, putliai, išvaizdžiai, labai sumaniai ir fanatiškai religingai nuotakai trūko romantiškumo. Jaunikiui, buvusiam Antrojo pasaulinio karo vokiečių belaisviu Nr. 1 ir tik dėl laimingo atsitiktinumo likusiam gyvam, ne itin rūpėjo romantika, jis kur kas labiau ieškojo pastovumo. Ir kaip pats sakė, "kas, jei ne žmona, su manimi miegos?"

Medaus mėnesį, trukusį tik savaitę, jaunavedžiai praleido Kurto tėvų vasarnamyje prie Mansikuki ežero, pusiaukelėje tarp Indianapolio ir Čikagos. Plaukiojo sena sukiužusia valtele, pavadinta Beralikur (visų trijų vaikų: Bernardo, Alice ir Kurto vardų pirmų skiemenų samplaika). Žmonos verčiamas Kurtas perskaitė, jos manymu, patį svarbiausią pasaulyje romaną - rusų klasiko Fiodoro Dostojevskio "Broliai Karamazovai". Apsigyveno jie Čikagoje. Kaip karo veteranas, priimtas į universitetą, Kurtas studijavo antropologiją. Pragyvenimo lėšų uždirbdavo rašinėdamas policijos laikraščiui. Bet kai diplominio darbo "Gėris ir blogis pasakų siužetuose", parašyto per dvi naktis, profesūra sutartinai neįskaitė, K.Vonnegutas su žmona paliko Čikagą ir persikėlė arčiau brolio - į grynai pramoninį Šenektadį (Niujorko valstija). Ir net įsidarbino ten reklamos agentu.

Nepaisė žmonos norų

Jane Marie, augusios be motinos meilės, svajonė turėti didelę šeimą pildėsi. Vienas po kito gimė sūnus Markas ir duktė Edith. Reklamos agento darbas vis labiau vargino K.Vonnegutą, jam įgriso nuo devynių ryto iki šešių vakaro vykdyti kitų nurodymus, norėjosi savarankiškumo. Nekreipdamas dėmesio į žmonos prieštaravimus, 1948 metų spalį jis paliko darbovietę ir išvyko iš Šenektadžio.

Atsidūręs Provinstono mieste (Masačusetso valstija), kuris vėliau tapo jo šeimos namais, K.Vonnegutas gyveno iš kūrybos ir dėl kūrybos. Tuo labiau kad už savo gana drąsius ir vulgarius apsakymus, kuriuos mielai spausdindavo moterų mėgstami iliustruoti žurnalai, K.Vonnegutas gaudavo daug daugiau nei už reklamas: keturių apsakymų honoraras prilygo metų atlyginimui.

Paskutinėje knygoje - biografinių esė rinkinyje "Žmogus be tėvynės" (2005) jis teigė buvęs ne itin skrupulingas, nes rašydavo bet ką, kad užsidirbtų.

Įsimylėjo šešiolikos

Vėliau jau būdamas žinomas rašytojas jis prisipažins, kad rašyti jį išmokė mokslo draugo Billio motina Phoebe Hurty. Turtingą, maždaug keturiasdešimtmetę našlę, vietos laikraščio "Indianapolis Time" rubrikos "Patarimai įsimylėjėliams" vedėją, šešiolikmetis Kurtas buvo net įsimylėjęs. Ji mėgo pasakoti nepadorius anekdotus, o jos reklamos stilius turėjo didelį poveikį jo kūrybai. Jai vėliau paskirs savo romaną "Čempionų pusryčiai" (1973).

Neabejingas K.Vonnegutas buvo ir leidinių, spausdinusių jo kūrybą, redaktorėms. Ir nors buvo ne gražuolis, o liesas ir gan aukštas, ištįsusiu kaklu ir didele galva, slegiama kupetos juodų garbanų, jis sėkmingai žavėjo moteris juokaudamas, švaistydamasis anekdotais ir dėdamasis ciniku. O su žurnalo "Good Housekeeping" apžvalgininke, kilminga angle Nansi Smith jis suartėjo ir dažnai lankė ją šios namuose. Jis net apsigyveno su šeima Vakarų Barnsteible, kad būtų arčiau jos. Dėl persikėlimo žmonos nuomonės rašytojas neklausė. Jis paaiškino, kad tai vieta, kur jis "galėsiąs dirbti visu pajėgumu".

Siaurame kyšulyje, kurio vienoje pakrantėje eilute išsidėstę miesteliai dvyniai, o kitoje - Atlanto vandenynas, rašytojas nusipirko nedidelį namą, "žvelgiantį į visas keturias pasaulio šalis", ir šalia apsakymų rašymo ėmėsi stambesnio dalykėlio. O vasarą prie Atlanto pakrantės pasirodė rykliai. Jų aukomis tapo keletas besimaudančių žmonių. Žuvo ir rašytojo mylimoji Nansi.

Naudojosi proga užsidirbti

Pirmasis romanas "Mechaninis pianinas", kritikų pakrikštytas futuristine proza, rašytojo gyvenimo labai nepakeitė, finansinės padėties nepagerino. Pagausėjus šeimai - gimus dukrelei Nanette, K.Vonnegutui teko ieškotis papildomo darbo, kaip antai rašinėti tekstus reklamos agentūrai ar prekiauti automobiliais. O 1954 metais atsirado galimybė užsidirbti dėstant anglų kalbą. Rašytoją išjuokė žmona teigdama, kad jo, neturinčio magistro diplomo, niekas nepriims mokytojauti. Bet rašytoją priėmė į neurozėmis sergančių vaikų mokyklą Hopfyldo miestelyje. Ir nors jo paties vaikai tam nepritardami bandė atkalbėti, K.Vonnegutas pasinaudojo proga užsidirbti.

Apie rašytojo pedagoginę veiklą išliko gan įvairių pasakojimų, net anekdotų. Teigiama, kad mokytojas labai gerai sutarė su silpnapročiais mokiniais. Auklėtiniai besąlygiškai mylėjo jį, ir kai po dvejų metų rašytojas atsisveikino, jie verkė.

Tačiau būta tokios mokytojo veiklos, apie kurią nežinojo nei mokyklos vadovybė, nei mokinių tėvai. Pažymėjęs mokykliniame žurnale užsiėmimą "išvyka į "muziejų", K.Vonnegutas su penkiolika savo globotinių važiuodavo mokykliniu autobusiuku į Provinstauną. Mieste, kuriame burdavosi įvairiausi palaidūnai, narkomanai, gėjai ir nepripažinti genijai, veikė pats didžiausias kyšulio kazino. Palikęs vaikus gatvėje ar kavinėje valgyti ledų, rašytojas eidavo lošti. Jis lošė iš visų pinigų, kiek turėdavo, net iš stambių sumų.

Priėmė tris vaikus

1958 metais rašytojo šeima staiga ir visai netikėtai smarkiai pagausėjo. Traukino katastrofoje žuvus Kurto sesers Alice vyrui Johnui Adamsui, o po dviejų dienų mirus ir Alice, sirgusiai krūties vėžiu, keturi jų vaikai liko našlaičiai. Patį mažiausiąjį, vos metų turintį kūdikį, pasiėmė Johno pusbrolis. Tris vyresniuosius berniukus: nuo aštuonerių iki keturiolikos Tigerį, Jimą ir Steveną, atsisakiusius išsiskirti, į savo šeimą priėmė K.Vonnegutas. Jane Marie neprieštaravo, nors ir augino tris savuosius. Buitis užgulė Jane Marie. Ji virė, skalbė, tvarkė gėlynus ir meldėsi. O jis rašė, šiek tiek išgerdavo, ieškojo įvairiausių būdų uždirbti daugiau ir bendravo su vaikais labai atvirai ir nuoširdžiai. Jis neslėpė nuo jų, koks buvo tinginys ir lepūnėlis, kai mokėsi. Jaunystėje savo draugo Billio motinos P.Hurty išmokytas nešvankių anekdotų, nepadorių juokelių bei neišrankaus seksualinio gyvenimo (į jos namus jis ir Billis vedžiodavosi merginas pasimylėti), rašytojas labai anksti apšvietė vaikus apie lytinio gyvenimo malonumus ir pasekmes. Ir nors žmona pyko ir niršo, jis nedraudė savo vaikams parsivesti merginų į namus tvirtindamas, kad užsiiminėti seksu jiems kur kas geriau savo miegamajame nei "kur nors nešvaroje, po krūmais, be prezervatyvo..."

Visi apylinkės benamiai K.Vonnegutą laikė geriausiu savo draugu. Bare sutiktą girtuoklėlį, apdriskėlį jis parsivesdavo į namus, kad pavalgydintų ir pasišnekėtų su juo. Tai taip pat piktindavo žmoną.

Išgarsino "Skerdykla Nr. 5"

Iki keturiasdešimt penkerių rašytojas, penkių romanų autorius buvo mažai kam žinomas. Jo kūriniai, laikomi moksline fantastika, leisti plonais viršeliais pigių leidinių serijose, ir autoriui nesuteikė nei pinigų, nei šlovės.

K.Vonnegutas ilgus metus net nepakliūdavo į literatūros savaitraščių renkamą tradicinį žymiausiųjų prozininkų dešimtuką. Jis laikytas trečiarūšiu rašytojėliu fantastu. Tik 1969 metais, išleidęs romaną "Skerdykla Nr. 5", rašytojas buvo pripažintas vienu žymiausių naujosios JAV literatūros atstovu. Ypač rašytoju susižavėjo "barzdoti, dykaduoniaujantys maištininkai pacifistai, džiazo ir marihuanos gerbėjai".

Romanas kaipmat tapo skaitomiausia knyga. Jis sulaukė net 94 leidimų. Visuotinė pagarba, rodoma rašytojui, visiškai nedžiugino jo žmonos. Iki tol Jane Marie gailėjo vyro kaip nevykėlio fantazuotojo, bet parašęs romaną "Skerdykla Nr. 5" K.Vonnegutas tapo literatų guru, ir ne tik jų dvasios vadovu.

Žmona pyko, kad sutuoktinis, "vidutinis alkoholikas ir didelis tinginys", staiga virto "valstybės veikėju, visko ir viso žinovu".

Nors K.Vonnegutas taip pat pyko dėl tokio didelio savo populiarumo, pavertusio jį viešu asmeniu ir atėmusio bet kokį privatumą, rašytojas pernelyg tam nesipriešino. Dalyvaudavo įvairiausiuose jam skirtuose renginiuose ir pobūviuose Niujorke. Sutiko, kad jo pjesės būtų statomos Brodvėjuje. Sėdėdavo salėje per kiekvieną repeticiją, o po jų mėgaudavosi gražių aktorių draugija restorane ar naktiniame klube.

Šeimą užklupo nesutarimai

Greitai lengvo sensacingumo aprašymai ir rašytojo, glėbesčiuojančio gražuoles aktores, fotografijos bulvariniuose laikraščiuose ir žurnaluose apkartino jo gyvenimą. Vis dažniau tai tapdavo šeimos nesutarimų priežastimi. Be to, gausi šeima labai sumažėjo. Drauge su tėvais gyveno tik jauniausioji duktė šešiolikmetė Ninette, kuri dar lankė mokyklą. Kiti penki vyresnieji buvo sukūrę šeimas ir pasklidę po šalį. Ištuštėję namai kėlė Jane Marie liūdesį. Kurtas jai negalėjo padėti, tik daug rašė ir daug rūkė.

Vos vos gyvavusi K.Vonneguto santuoka staiga nutrūko. Dėl to nebuvo kaltas nei kitas vyras, nei kita moteris. Ta naikinama griūtimi tapo vyriausio sūnaus liga. Gyvenančiam Kanadoje Markui buvo diagnozuota šizofrenija. Gydytojai teigė jo būklę esant beviltišką. O vieną vakarą rašytojas, grįžęs iš Vankuverio ligoninės, aplankęs Marką, nerado nei žmonos, nei dukters.

Jauniausioji atžala, pasirinkusi modelio karjerą, staiga metė mokyklą ir išvyko į Niujorką. Jane Marie paliko vyrą ir namus. Atsisveikinimo laiške ji kaltino Kurtą dėl dukters išvykimo ir dėl sūnaus ligos.

Jane Marie užsipuolė vyrą sulaužius jos ir jų vaikų gyvenimą ir sakė nenorinti niekada daugiau jo matyti.

Rašytojas susimąstė. Jis perkratė mintyse visą savo gyvenimą. Ir pasijuto tikrai kaltas, nes tikriausiai dėl jo liberalaus auklėjimo vyriausias sūnus Markas tapo hipiu, metė Bostono koledžą, išvyko į Kanadą ir subūręs panašių į save "gėlių vaikų" komuną gyveno niekuo nesirūpindamas. Rūkė žolę, svaigo nuo muzikos ir egzistavo savo malonumui, kol pagaliau atsidūrė ligoninėje.

Tačiau sutrikęs rašytojas vis dėlto tebelaukė sugrįžtančios žmonos. Jis manė, kad juos ištiko "laikini sunkumai, gyvenimo vidurio krizė".

Pareikalavo skyrybų

Tris mėnesius Jane Marie nesirodė ir tik telefonu pranešė negrįšianti ir reikalaujanti skyrybų. Tą reikalavimą ji grindė rastu jo striukės kišenėje moters laišku. Priekaištavo jam, kad apgaudinėjo, kad jai melavo. Nesivaldydama ji vadino vyrą nevykusiu rašytoju. O Kurtas niekaip negalėjo suprasti, kodėl jai užkliuvo jo neištikimybė. Jis nelaikė savęs visiškai blogu vyru. Nors nedegė jai romantiška aistra, bet savaip mylėjo. Tiesa, jis neuždirbdavo pakankamai pinigų ir dažnai skolinosi iš žmonos tėvų.

Malonų triukšmą, šurmulį, bruzdesį, vaikų klegesį pakeitė baisiai kankinanti tyla. Galiausiai laukimas jį taip paveikė, kad kartą visiškai girtas smarkiai vožė sau per veidą, sudaužė veidrodį. Tai buvo ženklas, kad jis atsidūrė ties bedugne. Atėjo suvokimas, kad laikas atsipeikėti ir viską keisti.

Tęsinys kitą savaitę

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"