TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Kvėpavimo mokestis

2009 11 28 0:00
JAV Jutos valstijoje galioja striptizo mokestis. Žiūrint į nusirengiančias moteris 10 proc. brangiau reikia mokėti ir už gėrimus.
Užsienio spaudos nuotrauka

Kuo didesnės skylės atsiveria valstybių biudžetuose, tuo drąsesnių siūlymų joms užlopyti sumąsto politikai. Vieni sumanė apmokestinti narkotikus, kiti norėtų įvesti gazuoto vandens akcizą, o kai kas mineralinį vandenį buteliuose jau priskyrė prabangos prekėms. Vienas krizės įkvėptas politikas rado būdą, kaip išspręsti bado ir nedarbo problemą: badaujantieji turėtų suėsti bedarbius.

Valstybė, arba valdžioje esantys bambekliai, niekada neturi užtektinai pinigų. Todėl svarbiausias klausimas, kurį valdantieji, neatsižvelgdami į geografinę platumą, kurioje valdo, pratę sau pateikti, skamba taip: "Na, ką čia dar apmokestinus?" Ir dažniausiai patys sau iš karto atsako. Tie atsakymai tokie netikėti ir tokie kvaili.

70 metais p.m.e. Romos imperatorius Vespasianas apmokestino šlapimą ir tuo pasiekė, kad garsus posakis "pecunia non olet" (pinigai nekvepia) įgavo naują prasmę (gerai, kad nežengė toliau - neapmokestino kitų žmogaus kūno fiziologinių "produktų"). Rusijos caras Petras I, tituluojamas Didžiuoju, 1695 metais apmokestino barzdas. Tai įkvėpė Vilhelmą III Oranietį 1696 metais apmokestinti langus.

Po tokių originalių sumanymų praėjo keli šimtai metų ir kone viskas pasaulyje pasikeitė. Išskyrus vieną dalyką - valdžios godumą. Reikia pripažinti, kad šlapintis šiandien galima nemokamai, bet tai, kas pripildo mūsų šlapimo pūslę, padeda papildyti ir valstybės kasą. Ilinojaus valstijoje apmokestintas sodos vanduo (9 proc. už produktą iš saturatoriaus ir net 23 proc. už šio vandens butelį). Tas faktas tikriausiai įkvėpė žymų Lenkijos ekonomistą - senatorių Janą Rulewskį, jis siūlo apmokestinti visus, geriančius kokakolą ir kitus spalvotus gazuotus gėrimus.

Sunkmečiu į pinigų paieškas įsitraukė išmintingiausios galvos su Kalifornijos gubernatoriumi Arnoldu Schwarzeneggeriu priešakyje. Jis užsispyrė, kad apmokestins narkotikus (50 dolerių už marihuanos unciją), nors per kelerius pastaruosius metus kovai su ja išleido milijardus dolerių visuomenės pinigų. Bet savo polėkiu Terminatorius visiškai neoriginalus. "Nelegalus narkotikų laikymas" apmokestintas 23 JAV valstijose.

Iš minėtų pavyzdžių nesunku išsiaiškinti keistų mokesčių atsiradimo priežastis. Pajamų mokestį tapo pelninga rinkti tada, kai įsitvirtino prekių ekonomika ir dauguma piliečių pradėjo gauti grynųjų pinigų. Kad ir ką sakytume, iki tol įvairūs, mūsų akimis žvelgiant, keisti būdai paspausti turtingus žmones buvo daugiau ar mažiau racionalūs. Be abejonės, įstiklintų langų skaičius sietas su namo dydžiu, o šis - su turtu. Barzdų auginimas septyniolikto šimtmečio Rusijoje taip pat buvo bajorų privilegija.

Daugiau kriaukšlių - didesni mokesčiai

Ephraimas Kishonas aprašo, kaip kadaise Izraelyje pajamų mokestis, kurį mokėjo restoranų savininkai, buvo pakeistas duonos kriaukšlių apmokestinimu (paprastai jos nepatiekiamos į stalą). Suskaičiavę išmestas kriaukšles mokesčių inspektoriai galėdavo apskaičiuoti patiektų patiekalų skaičių ir taikyti savininkui atitinkamą mokestį. Problema ta, kad tokie mokestiniai tyrimai brangiai kainuoja, o neretai net skatina korupciją. Todėl lengviau lįsti į piliečio kišenę įvedant papildomus mokesčius.

Jeanne Sahadi ir Lesas Christie, amerikiečiai žurnalistai iš CNN/ Money, sugretino keisčiausius JAV mokesčius. Pirmąją vietą jie skyrė beveik pusėje valstijų taikomam mokesčiui už nelegalų silpnųjų narkotikų laikymą. Šis mokestis, kaip būtų galima manyti, nėra bauda, nustatyta Baudžiamojo kodekso, jį galima sumokėti savo noru kreipiantis į mokesčių inspekciją. Norinčiųjų ne tiek ir daug - Šiaurės Karolinoje, kur šis mokestis galiojo penkiolika metų, savanorių jo mokėtojų buvo tik 79, o policija šioje valstijoje sulaikė 72 tūkst. narkotikų platintojų. Kadangi kiekvienas iš jų sumokėjo vidutiniškai po tūkstantį dolerių baudos, valstijos valdžia iš to šaltinio gavo daugiau kaip 70 mln. dolerių.

Narkotikai - ne vienintelė žemiškoji paguoda, kurią apmokestino amerikiečiai. Garsėjanti pasišlykštėjimu viskuo, kas žemiška ir amoralu, Jutos valstija įvedė striptizo mokestį. Įstatymas numato, kad jeigu restorane "kokias nors paslaugas teikia nuogi arba iš dalies nuogi asmenys", jo savininkas privalo mokėti 10 proc. mokestį ne tik nuo tų paslaugų, bet ir nuo parduotų gėrimų, užkandžių bei kitokių prekių vertės. Šalutinis, o galbūt siekiamas šio mokesčio poveikis - tokio pobūdžio paslaugas visoje valstijoje teikia tik du restoranai. Tuo metu nieko nežinoma apie to mokesčio poveikį baseinams, kuriuose gelbėtojai - nori ar nenori - kartais turi "teikti paslaugas iš dalies nuogi".

Ką valdžia duoda šuniui?

Keisčiausias Lenkijos mokestis - laikančiajam šunį (kodėl tiktai šunį, o ne katiną, žaltį ar kanarėlę - šito nežino niekas). Tokia mokesčio forma galiojo iki 2008 metų sausio pirmosios; šio mokesčio suma - 40 zlotų, bet maksimali jo kvota - 100 zlotų. Problema ta, kad mokestis yra negrąžinama prievolė, o kvota grąžinama padengiant administracijos teikiamų paslaugų išlaidas. Kokias paslaugas teikia vietos valdžia, jei kas nors laiko šunį? Turbūt tai nėra valymas einant iš paskos, nes tokią pareigą turi atlikti keturkojo savininkas ir už jos nevykdymą gresia rūsti bausmė. Tai gal kartą per mėnesį turi atvesti savo šunį pas burmistrą ar prezidentą, kad jį veltui išmaudytų, sušukuotų ar nukirptų nagus.

Keistas ir "kvėpavimo miego metu mokestis" - taip galima interpretuoti 2.66 zloto kasdienį mokestį. Apibrėžimas "kasdienis" yra neteisingas, nes šio mokesčio nemoka tie, kurie įgriūva į vasarvietę vienai dienai ar nusprendžia permiegoti automobilyje arba priekaboje, o tiktai tie, kurie nakvoja viešbutyje arba privačiame bute. Bet linksmiausia tai, kad dauguma kurortų, renkančių šį mokestį (Krynica Gorska ir gretimos vasarvietės arba Nalenčiovas), yra įsikūrę žemumose ir neturi apvažiavimo kelių, todėl automobilių srautas plaukia tiesiai per jų centrą. Reikėtų kai kuriais atvejais pavadinimą "klimato mokestis" pakeisti į "sudegintų dujų mokestį". Didžiausią sumą reikėtų rinkti Zakopanėje, nes virš jos turistinio sezono metu nepaliaujamai telkiasi tirštas kaip grietinė smogas.

Ir pabaigai tai, kas turbūt labiausiai stebina. Pagrindinis fiskalinis principas skelbia, kad viskas turi būti apmokestinama tik vieną kartą. Gerai, gauname vienokių ar kitokių pajamų ir mokame mokesčius. Bet kai einame į parduotuvę ir ką nors perkame, mokame PVM, vadinasi mūsų pajamos apmokestinamos antrą kartą. Galime lažintis, kad šito dvigubo apmokestinimo tikslas - atpratinti mus išlaidauti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"