Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
ĮDOMYBĖS

Labiausiai vertinamas žmogus Ganoje

 
2017 03 11 11:30
Kwame Nkrumah (1909–1972) skulptūra byloja apie pirmojo Ganos prezidento rūpinimąsi valstybės ateitimi/Rositos Garškaitės nuotraukos
Kwame Nkrumah (1909–1972) skulptūra byloja apie pirmojo Ganos prezidento rūpinimąsi valstybės ateitimi/Rositos Garškaitės nuotraukos

„Kwame Nkrumah nemiršta“, – sako gidas prie pirmojo Ganos prezidento kapo memorialiniame parke, esančiame pačioje šalies sostinės Akros širdyje. Antkapinis monumentas primena medžio kamieną be šakų ir turi simbolizuoti pradėtus, tačiau nebaigtus jo darbus.

K. Nkrumah – tautos tėvas, didvyris, vadinamas net Osagyefo. Vietine akanų kalba tai reiškia „išgelbėtojas“. Kodėl šiandien Ganoje vėl gyvas daugiau kaip prieš pusę amžiaus šalį autoritariškai valdžiusio ir per perversmą pašalinto marksisto kultas?

Antkapinis paminklas, primenantis medžio kamieną be šakų.
Antkapinis paminklas, primenantis medžio kamieną be šakų.

Mažo miestelio darbininkų šeimoje gimęs būsimasis prezidentas mokėsi katalikiškoje mokykloje, ją baigęs dirbo mokytoju seminarijoje. Svarstė tapti jėzuitu, tačiau galiausiai išvyko studijuoti į JAV, vėliau – į Didžiąją Britaniją. Čia įsitraukė į panafrikanizmo judėjimą. Grįžęs į tėvynę K. Nkrumah įkūrė socialistinę partiją. Vėliau už antikolonijinę veiklą buvo kalinamas, tačiau paleistas, kai jo partija laimėjo rinkimus ir reikėjo formuoti vyriausybę. 1952 metais K. Nkrumah išrinktas ministru pirmininku. Po penkerių metų Gana paskelbė nepriklausomybę, 1960-aisiais tapo demokratine respublika, o Kwame – pirmuoju prezidentu. Valdė šešerius metus, iš jų ketverius – drausdamas opozicines partijas, grūsdamas oponentus į kalėjimus penkeriems metams. Nors buvo apsiskelbęs prezidentu iki mirties, 1966-aisiais kariuomenė atėmė iš jo valdžią. Tuo metu K. Nkrumah viešėjo Kinijoje, kuria žavėjosi, kaip ir kitomis komunistinėmis šalimis. Yra laimėjęs Lenino taikos premiją, o mirė Nicolae Ceausescu valdomoje Rumunijoje – ten gydėsi nuo vėžio.

Ši Kwame Nkrumah skulptūra galvos neteko per 1966-ųjų perversmą.
Ši Kwame Nkrumah skulptūra galvos neteko per 1966-ųjų perversmą.

Nepriklausomybės architektas

Ganos dvyniu dėl sutampančios gimimo datos save vadinantis pirmojo prezidento sūnus Onsy Nkrumah vardija pagrindinius tėvo palikimo aspektus. Visų pirma, jo ir bendražygių pastangomis Gana iš Didžiosios Britanijos kolonijos Aukso kranto tapo nepriklausoma valstybe. Kwame įkūrė daugybę valstybinių fabrikų, įgyvendino infrastruktūros projektų, tarp jų – Akosombo užtvanką, kuri ir šiandien yra vienas pagrindinių ganiečių elektros šaltinių, pastatė industrinį miestą Temą. Pasak jaunosios kartos istoriko iš Ganos universiteto dr. Kwame Adum-Kyeremeh, šiandien pagrindinės šalies politinės partijos ne tik remia savo ideologines programas K. Nkrumah idėjomis, bet ir įgyvendina konkrečius dar pirmojo prezidento sumanytus industrinius projektus

Šiandien Ganoje vėl gyvas daugiau kaip prieš pusę amžiaus autoritariškai šalį valdžiusio ir per perversmą pašalinto marksisto Kwame Nkrumah kultas.

Pirmasis valstybės sekretorius Kwaku Baprui Asante, dirbęs drauge su K. Nkrumah šešerius metus, prisimena: „Pirmaisiais nepriklausomybės metais susidūrėme akis į akį su savo problemomis. Nesislėpėme nuo jų. Supratome, kad, tarkime, gyventojai neraštingi, todėl šalis negali tikėtis didelės pažangos. K. Nkrumah įtvirtino nemokamą pradinį išsilavinimą. Kitas dalykas – siekti Ganos ekonomikos, o kartu ir socialinės gerovės augimo. Kūrėme įvairias įmones visoje šalyje. Pagrindinė mintis buvo ne tik eksportuoti žaliavas, bet ir patiems jas apdoroti. Pavyzdžiui, net maišus, į kuriuos buvo pakuojama kakava ir vežama į kitas šalis, gamino užsieniečiai. Tai trukdė pažangai.“ Pasak pirmojo prezidento 93-ejų bendražygio, jo vizija buvo išsivysčiusi Gana, kaip bet kuri Vakarų valstybė, industrinis ir kultūrinis metropolis.

Pirmasis valstybės sekretorius, Kwame Nkrumah bendražygis Kwaku Baprui Asante įsitikinęs, kad Gana būtų kur kas daugiau pasiekusi, jei ne pirmojo prezidento nušalinimas nuo valdžios.
Pirmasis valstybės sekretorius, Kwame Nkrumah bendražygis Kwaku Baprui Asante įsitikinęs, kad Gana būtų kur kas daugiau pasiekusi, jei ne pirmojo prezidento nušalinimas nuo valdžios.

Afrikos laisvintojas ir vienytojas

Pasauliui Kwame paliko ir šiandien egzistuojantį Neprisijungimo judėjimą, įkurtą 1961-aisiais kartu su Indijos, Indonezijos, Egipto ir Jugoslavijos lyderiais. „Šaltojo karo metais buvo svarbu rasti pusiausvyrą tarp sovietų ir Vakarų bloko. Tuo metu Lietuvos žemėlapyje nebuvo, girdėdavome tik apie Baltijos šalis. Mano tėvo afrikietiška vizija siekė nepriklausomybės visoms valstybėms. Tautų apsisprendimo teisė – žmogaus teisė“, – kalba K. Nkrumah sūnus. Gana viena pirmųjų Užsachario Afrikoje paskelbė nepriklausomybę, jos pavyzdžiu pasekė daugelis šalių. K. B. Asante įsitikinęs, kad Ganos išsilaisvinimo poveikis regionui buvo didžiulis. Pirmasis šalies prezidentas ne vien įgyvendino tai, apie ką anuomet daugelis kitų lyderių Afrikoje tik svarstė, bet ir rėmė visus išsilaisvinimo sąjūdžius.

Prieš keletą metų prie Afrikos sąjungos būstinės Etiopijos sostinėje iškilo K. Nkrumah skulptūra, primenanti milžinišką Ganos vadovo indėlį į šios organizacijos kūrimą. „Panafrikanizmas buvo viena esminių jo idėjų, kuria aistringai tikiu ir aš. Nei Ganos, nei jokios kitos Afrikos valstybės potencialas nebus iki galo realizuotas, kol žemynas nedirbs glaudžiai drauge. Europa taip pat tuo tiki, net jei Didžioji Britanija nori išeiti. Taip galima pasiekti daugiau. Vienybė yra jėga“, – komentuoja O. Nkrumah.

Pirmojo prezidento sūnus Onsy Nkrumah tik prieš kelerius metus atvyko gyventi į Ganą iš Egipto ir bando sekti tėvo pėdomis.
Pirmojo prezidento sūnus Onsy Nkrumah tik prieš kelerius metus atvyko gyventi į Ganą iš Egipto ir bando sekti tėvo pėdomis.

.

Mokė didžiuotis afrikietiškumu

„Jam atrodė, kad turime pasitikėti savimi. Tai aktualu ir šiandien. Britai dešimtmečius mokė, kaip gyventi. Dėl to susiformavo kompleksas, kai nuolat reikia pašaliečių. Lankiau prestižinę mokyklą čia, Ganoje, bet dauguma mokytojų buvo iš užsienio. Lyg jie vieni galėtų gerai išmokyti vaikus. K. Nkrumah tai suprato ir bandė keisti padėtį. Jis kalbėjo apie afrikietišką tapatybę, sakė, kad mes viską galime, esame atsakingi už savo ateitį ir tokie pat geri kaip kiti. Man atrodo, šios pamokos iki galo neišmokome. Visos Afrikos lyderiai nori būti kaip europiečiai arba amerikiečiai“, – tvirtina K. B. Asante.

Nepriklausomybės metais vidurinę mokyklą lankiusi Ganos universiteto profesorė ir Ganos istorikų asociacijos prezidentė Irene Odotei prisimena, kad K. Nkrumah nebijojo parodyti savo afrikietiškumo, teigė, jog juoda – gražu. Jo valdymo laikotarpį moteris prisimena kaip pakilų. „Būdas, kuriuo prezidentas nutildydavo savo priešininkus, buvo švelnus, palyginti su tuo, kas vyko kitose Afrikos šalyse. Galiausiai jie liko gyvi ir buvo paleisti, kai K. Nkrumah nuvertė nuo valdžios“, – pabrėžia profesorė.

Diktatorius marksistas

„Daugybė žmonių mano, kad jis buvo diktatorius, kietas vyrukas, sodinantis žmones į kalėjimus. Tačiau kraujo tėvas nepraliejo, smurto nenaudojo, nieko nekankino, tik taikiomis priemonėmis siekė savo tikslų“, – tikina O. Nkrumah. Pasak jo, sulaikytieji mirdavo kalėjime nebent natūralia mirtimi. Pavyzdžiui, Josephas Boakye Danquah, kandidatavęs į šalies vadovo postą, buvo sulaikytas už sąmokslą prieš prezidentą. Kalėjime jį ištiko širdies smūgis. „Sakėme, kad verčiau reikėjo paskirti šį politiką ambasadoriumi Jungtinėse Tautose – būtų turėjęs ginti Ganą, o ne ją kritikuoti“, – šypsodamasis priduria K. B. Asante.

Jo teigimu, K. Nkrumah buvo puikus lyderis, net jei padarė žmogiškų klaidų. Nelabai geras demokratas, bet ir ne diktatorius. „Ne viską, ką jis padarė, galima pateisinti. Tačiau noriu pabrėžti, kad prezidento tikslai buvo patys nuoširdžiausi. Jam rūpėjo Gana. Jei būtų buvusi įgyvendinta jo politika, dabar šalies situacija būtų kur kas geresnė“, – pažymi K. B. Asante, prisidėjęs prie pirmojo prezidento komandos dėl jo socialistinės ideologijos.

Atgaivintas palikimas

Kai perversmininkai, kuriuos rėmė amerikiečiai, nuvertė korumpuotą ir galia piktnaudžiaujančią valdžią, K. Nkrumah idėjinis palikimas buvo ištrintas iš ganiečių atminties. Fabrikus nutarta uždaryti, o jau įgyvendinamus infrastruktūros projektus – nutraukti. Tačiau devintąjį dešimtmetį pirmojo prezidento palikimą pradėta gaivinti: apie jo reikšmę imta mokyti mokyklose, atidarytas K. Nkrumah skirtas memorialinis parkas. Tuometė vyriausybė prisistatė kaip K. Nkrumah tradicijų sekėja, ir tai garantavo jai rinkėjų, svajojančių apie „senas geras dienas“, paramą.

JAV prezidento Johno F. Kennedy Kwame Nkrumah dovanotas automobilis. Yra žinoma, kad JAV centrinės žvalgybos valdyba rėmė perversmininkus.
JAV prezidento Johno F. Kennedy Kwame Nkrumah dovanotas automobilis. Yra žinoma, kad JAV centrinės žvalgybos valdyba rėmė perversmininkus.

„Tam tikru mastu prezidentas pasiekė tai, ko norėjo, tačiau perversmas viską sugriovė. Vakar laikraštyje perskaičiau, kad atidarėme aukso rafinavimo gamyklą. Tokią jau buvo įkūręs K. Nkrumah, bet po perversmo viskas buvo sukritikuota ir uždaryta. Daugumą jo projektų išjuokė ne europiečiai ar amerikiečiai, o patys ganiečiai. Prezidento užmojų niekas nepaisė, idėjų neplėtojo“, – apgailestauja buvęs pirmasis valstybės sekretorius K. B. Asante.

„Kai kuriais valstybei naudingais dalykais jis pralenkė laiką. Ir dėl to žmonės geranoriškiau vertina K. Nkrumah palikimą, nenori matyti blogio“, – teigia istorikė I. Odotei. Jos jaunesnysis kolega dr. K. Adum-Kyeremeh paaiškina, kad šiandien vis daugiau mokslininkų linkę pateisinti pirmojo prezidento autoritarinius veiksmus. Pavyzdžiui, vienpartinė sistema matoma kaip būdas suvienyti ganiečius; oponentų sulaikymas padėjo prezidentui, į kurio gyvybę kėsintasi kelis kartus, užsitikrinti saugumą. „Sakoma, kad gero žmogaus taip lengvai nenužudysi, jis prisikels. Taigi K. Nkrumah nemiršta. Kūnas nužudytas, bet ne mintis, ne palikimas. Dabar visos partijos jį myli, net anuometiniai priešininkai ir jų atžalos“, – tvirtina pirmojo Ganos prezidento sūnus Onsy.

. . .

Apie projektą

Šiame „Lietuvos žinių“ numeryje siūlome dar vieną pasakojimą iš Ganos. Afrikos valstybė pirmoji išsikovojusi nepriklausomybę ir kovo 6 dieną paminėjusi nepriklausomybės šešiasdešimtmetį.

Afriką esame pratę matyti ir apie ją kalbėti kaip stichinių, socialinių, politinių ir kitų problemų kamuojamą žemyną. Šį kartą apie Afrikos valstybę Ganą iš kitos pusės – įsitvirtinus demokratijai šalis laikoma viena moderniausių ir pažangiausiu žemyne, o kai kuriais rodikliais lenkia ir Lietuvą. Tad šiame tekste apie tai, kaip prieš šešias dešimtis buvo kuriama valstybė, ir jos pirmąjį prezidentą.

***

Projektą „Žiniasklaida vystymuisi“, remiamą Europos Sąjungos, Lietuvoje įgyvendina viešoji įstaiga „Europos namai“ kartu su Nacionaline nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platforma.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ĮDOMYBĖS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"