TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Laiko iliuzijos

2011 11 19 18:19

Juo senesni tampame, tuo greičiau eina laikas. Kodėl taip atrodo?

Vos spėjome grįžti iš atostogų, štai jau ruduo. Tik nupuošėme kalėdinę eglutę, o ant slenksčio jau Velykos. Po Velykų iškart atostogos, kurios pralekia viens du, ir štai vėl krinta lapai. Atrodo, kad laikas kasmet skuba vis greičiau. Bet juk kalendoriuje tiek pat dienų kaip paprastai. Žemė ne tik nespartina savo sukimosi, bet, priešingai, lėtėja.

Žemės diena pailgėja 0,0016 sekundės per šimtą metų (dar 225 mln. metų ir para truks valanda ilgiau). Kaip čia atsitinka: juo senesni tampame, tuo mažiau turime laiko? Gal savyje turime laikrodį, kuris ilgainiui ima šlubuoti?

Kai minutė trunka 37 sekundes

Daug metų mokslininkai žmogaus kūne ieškojo laiko organo, ko nors panašaus į regos ar klausos organus. 1935 metais amerikietis mokslininkas Hadsonas Hoaglandas pastebėjo, kad kai žmona imdavo karščiuoti, jai atrodydavo, jog laikas bėga greičiau nei tikrovėje (bardavo vyrą, kad delsia atnešti vaistų). H.Hoaglandas apskaičiavo, kad 37 sekundės jo žmonai trukdavo tiek, kiek minutė.

Kūno temperatūros poveikį laiko pojūčiui testavo ir britas gydytojas Alanas Baddeley, jis (gana kontroversiškai) liepdavo eksperimento dalyviams plaukioti jūroje, kai vandens temperatūra siekdavo tik keturis laipsnius Celsijaus. Sušalę savanoriai skaičiuodavo sekundes daug lėčiau, negu rodydavo laikrodis. Ir H.Hoaglandas, ir A.Baddeley padarė išvadą, kad kūne turime kažkokį laikmatį, kuriuo galima manipuliuoti.

Iš tiesų žmogaus organizme tiksi daugybė biologinių laikrodžių. Vieni pavaldūs paros ritmui, kiti - kūno temperatūrai, kraujospūdžiui, hormonų išsiskyrimui, ląstelių skilimui, pulsui, metabolizmui ir pan. Įdomu tai, kad mūsų kūno para nėra lygi tiksliai 24 valandoms. Ir nors kiekvienas tuo atžvilgiu skiriamės, esame arčiau 25 valandų ritmo negu kalendoriškai skirstomo.

Roberto Ornsteino, vieno psichologijos laiko tyrimų pionierių, nuomone, nei širdies plakimo ritmas, nei metaboliniai laikrodžiai nedaro įtakos tam, kaip jaučiame minučių ar savaičių tėkmę. Todėl mokslininkai atskiria biologinį ritmą nuo psichologinio laiko. Priešingai, nei buvo įsitikinęs  H.Hoaglandas, kuris tyrė karščiuojančią žmoną, naujausi eksperimentai nerado žmogaus kūne centrinio laikrodžio. Abejonių nekelia tik tai, kad mūsų vidinis laikrodis gerokai skiriasi nuo to, kurį nešiojame ant rankos.

Sūpuoklių efektas

"Sėdėdamas su miela mergina dvi valandas manai, kad praslinko tik minutė. Bet kai minutę sėdi ant įkaitusios krosnelės, atrodo, kad praėjo dvi valandos", - sakė Albertas Einsteinas, juokais aiškindamas laiko reliatyvumo teoriją. Iš tikrųjų mūsų laiko tėkmės pojūčiu itin lengva manipuliuoti.

Tuo naudojasi didžiųjų prekybos centrų savininkai. Jie žino, kad atitinkamai parinktos melodijos, sklindančios iš garsiakalbių, subjektyviai trumpina minutes eilėje prie kasos. Taip pat ir kavos gėrimas sudaro laiko greitėjimo įspūdį. Užtat kai laukiame prie gydytojo kabineto, laikas vos velkasi. Tą efektą paaiškina vadinamoji dėmesio teorija: kuo daugiau dėmesio skiriame laiko tėkmės stebėjimui, tuo labiau jis išsitęsia. Viskas, kas užima mus ir atitraukia mūsų dėmesį nuo laikrodžių, sudaro įspūdį, kad psichologinis laikas slenka greičiau.

2002 metais prancūzai mokslininkai tyrimu įrodė: jeigu paskambinę laukdami ragelyje girdime muziką, minutės atrodo slenkančios 32 proc. greičiau negu tada, kai klausomės tylos. Kuo daugiau užimtas mūsų dėmesys, tuo greičiau lekia laikas.

Tačiau smarkiai skiriasi tai, kaip mums atrodo laiko slinktis šiuo momentu ir kaip tą patį laikotarpį vertiname iš savaičių ar mėnesių perspektyvos. Mat čia jau veikia mūsų autobiografinė atmintis.   Minutės, kurios atrodė akimirkomis, po savaičių atrodys ilgos (tos, praleistos priėmimuose), o ištįsusios ir nuobodžios (stovėjimas mašinų kamščiuose) taip susitraukia, kad beveik išnyksta. 

Ekspertai tai vadina sūpuoklių efektu: tai, kas dabar pralekia greitai, ateityje prisiminsime kaip ilgą, o tai, kas vyksta lėtai, po mėnesio atrodys visiškai trumpas laikotarpis. Tarytum per atostogas. Pirmoji diena: nauji reginiai, nauji kvapai, nauji žmonės. Tiek įdomybių, kad laikas vėju lekia. Bet vakare gulint lovoje atrodo, kad nuo akimirkos, kai namie krovėmės daiktus, praslinko amžiai.  

1962 metais prancūzas speleologas Michelis Siffre praleido du mėnesius atskirtas nuo pasaulio Alpių urve. Visiškoje tamsoje jis nežinojo, kada diena, o kada naktis; be pokalbių su voru, su kuriuo susidraugavo, praktiškai neturėjo kuo užsiimti, neturėjo kuo užpildyti savo atminties. Kai eksperimentas pasibaigė, M.Siffre buvo įsitikinęs, kad urve ištvėrė ne 61, o tik 25 dienas. Tai klasikinis pavyzdys, kaip greitai pralekia tuščiai leidžiamas laikas.

Jei leidžiame dienas vis tokiu pačiu būdu, mūsų atmintyje išlieka mažai prisiminimų, o mūsų smegenys, suskaičiavusios įvykius, nusprendžia, kad praėjo nedaug laiko. Senėjant vis mažiau dalykų tampa mums naujove, kuri lengvai "įsirašo” į atmintį. Jau praeityje pirmieji bučiniai, pirmosios iškylos į kalnus, pirmosios darbo užduotys, pirmojo alaus skonis. Mokslininkai apskaičiavo, kad maždaug pusę mūsų dienos užima rutininė veikla, kurią itin silpnai reguliuoja smegenys.

Kilimandžaras ir kryžiažodžiai

Ar slenkant metams mūsų laikas neišvengiamai spartės? Nebūtinai. Kaip rašo vokietis žurnalistas Stefanas Kleinas, "du žmonės, kurie švenčia penkiasdešimtmetį, gali stebėtis, kad vienas jų turi dvigubai daugiau prisiminimų negu tas kitas. Drauge jo gyvenimas ir turtingesnis, ir dvigubai ilgesnis".

Toliau S.Kleinas teigia: "Žmonės, kurie maksimaliai naudojasi savo protu, gyvendami turi puikią galimybę senti su nesilpnėjančia atmintimi ir mažiau sielvartauti dėl laiko spartėjimo." Padėti gali net tokie paprasti veiksmai kaip kryžiažodžių sprendimas. Trukdyti gali entuziastingas televizoriaus žiūrėjimas. Tyrimai rodo, kad kuo daugiau pagyvenusios moterys žiūri serialų, muilo operų ir pokalbių laidų, tuo blogesnė jų atmintis ir koncentracija.

Tiesa ir tai, kad labiau už viską gyvenime gailimės ne to, ką padarėme, o to, ko nepadarėme. O juk dabar amžius vis mažesnė kliūtis atrasti tūkstantį naujų dalykų. Veikia trečiojo amžiaus universitetai, kalbų akademijos senjorams, pasimatymų tarnybos pensininkams, o kelionių biurai, tokie Kanados "ElderTreks", siūlo keliones asmenims, peržengusiems penkiasdešimtmečio slenkstį - nuo kelionių Transmongolijos geležinkeliu iki kopimo į Kilimandžarą ar Everestą.

Nebūtina kopti į aštuonių kilometrų aukštį, kad laikas nepraslystų mums tarp pirštų. Gal verta pabandyti naują kokios nors egzotiškos virtuvės receptą, susirasti naują pomėgį, pradėti klausytis kitokios negu įprasta muzikos. Arba dairantis naujų iššūkių tapti vegetaru (tai sveika ir senjorams). Pagaliau, kaip kadaise pasakė Seneka Jaunesnysis: "Gyvenimas ilgas, jeigu moki juo naudotis."

Laikas taupyti laiką

Atsakyk, panaikink, atsisakyk

Ką daryti, kad neturėtumėte prarasto laiko pojūčio

1. Surašykite vienoje vietoje visus susitikimus ir užduotis, kurias ketinate įvykdyti. Negaiškite laiko svarstymams, ko turite imtis.

2. Jeigu jūsų kalendorius perpildytas, nustatykite prioritetus. Spręskite, kurios užduotys svarbiausios, mažiau svarbios, o kurių galite atsisakyti. 

3. Išmokite naudotis elektroniniu paštu. Kiekvieną žinią skaitykite tik kartą ir nuspręskite, ką su ja daryti: atsakyti ar siųsti į archyvą.

4. Atsisakykite nebūtinų susitikimų. Daugelį klausimų galima greičiau išspręsti telefonu arba el. paštu.

5. Nedirbkite daug darbų tuo pačiu metu. Susikaupkite vienai užduočiai, baikite ją ir tik po to imkitės kitos. Kol nebaigsite, neatsitraukite nuo stalo, neskambinkite telefonu, netikrinkite el. pašto, neikite priešpiečių.

6. Sutvarkykite rašomąjį stalą. Nuolat ieškodami svarbių užrašų prarandate daug laiko. Ir nervų.

7. Jeigu įmanoma, priderinkite darbą prie savo gyvenimo ritmo. Tada nebeužsnūsite prie klaviatūros. Ir nebegalvosite apie valgį, pavyzdžiui, svarbaus susitikimo metu.

8. Negaiškite laiko žiūrėdamas bet ką per televizorių. Peržiūrėkite programą ir pasirinkite tai, kas iš tikrųjų įdomu.

9. Panaudokite laiką, praleidžiamą kelionėje arba pakeliui į darbą ir atgal. Skaitykite knygas, laikraščius, klausykitės įrašų, mokykitės svetimų kalbų.  

10. Nepamirškite poilsio. Po 45-50 minučių intensyvaus darbo priklauso akimirka atokvėpio. Nedarydami pertraukų dirbsite vis neefektyviau.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"