TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Laimingo gyvenimo receptai: Felicitarinė politika atsiperka

2012 02 11 12:48

Laimingi žmonės kuria laimingas šeimas, laimingoje šeimoje gyvena laimingi sutuoktiniai ir vaikai.

Kitokie - nešeiminiai - vyro ir moters sugyvenimo būdai gali teikti jiems nemažai smagumo, o kartais net ir laimės, tačiau visuomenės ateitis vis dėlto - šeimoje. Taip nulemta socialiai, kultūriškai ir net biologiškai.

2010 metais tūkstančiui Lietuvos gyventojų buvo užregistruotos 5,7 santuokos ir 3,0 ištuokos, o nesantuokinių vaikų buvo kone trečdalis. Santuokinio elgesio pokyčius liudija ir vis didėjantis pirmą kartą besituokiančiųjų amžius. Be to, per pastaruosius dešimtmečius iš esmės sumažėjo gimstamumas ir šiandien gyventojų skaičius natūraliai nebeatkuriamas. Lietuvoje daugiau žmonių miršta nei gimsta. Panašios permainos vyksta visose Europos Sąjungos (ES) šalyse.

Dauguma valstybių teigia vykdančios šeimos politiką. Analizuojant politinius sprendimus, skirtus šeimai remti, dera atsakyti bent į du klausimus: ar šeimų rėmimo programos tapačios skurdo mažinimo programoms ir koks šeimos modelis turi būti remiamas?

Atsakymai į juos dažnai atskleidžia, kad realios šeimos politikos stokojama, nes ji negali būti tapatinama su svarbiu socialiniu tikslu - skurdo mažinimu. Ji taip pat negali būti skirta visiems įmanomiems šeimos modeliams arba asmenims, auginantiems vaikus, remti. Tačiau abi šios kryptys patrauklios politikams. Pirmuoju atveju, spręsdami skurdo problemas, jie sau priskiria ir besirūpinančiųjų šeima vaidmenį. Antruoju jie nekonfliktuoja su jokia interesų grupe.

Parama ateina per vėlai

Moderniose valstybėse politinė ir ekonominė parama šeimai nėra žymi. Tuo valstybės tarsi siekia išvengti skirtingo santuokinio statuso žmonių vertinimo. Valstybės dalyvavimas kuriant laimingas šeimas paprastai ribojasi žinių apie šeimą perteikimu jaunajai kartai ir šeimai svarbių vertybių ugdymu mokyklose.

Gal kiek aktyviau rūpinamasi santykių nedarniose šeimose atkūrimu. Toks rūpestis tikrai prasmingas, nes skyrybos, konfliktai šeimoje reikšmingai mažina laimės lygį, kelia stresą, negatyvias emocijas. Ypač nuo to kenčia vaikai. Antai Harvardo (JAV) universiteto tyrimas atskleidė, kad didėjantis skyrybų skaičius yra vienintelis nekeliantis abejonių veiksnys, susijęs su trigubai nuo 1970 metų išaugusiu paauglių savižudybių kiekiu.

Pigiausias ir efektyviausias skyrybų prevencijos būdas yra konsultacinė parama sunkumų patiriančioms šeimoms. Šioje srityje valstybės politika dažnai gana prieštaringa. Antai po nepriklausomybės atgavimo Lietuvoje susikūrė nemažai organizacijų, teikiančių konsultacinę paramą šeimoms, tačiau sunyko valstybinės. Todėl parama tapo mokama, prieinama ne visiems. Dėl šios priežasties konsultacinė parama neretai vėluoja ar tarsi perkeliama į teisines institucijas, nagrinėjančias santuokos nutraukimo, vaikų išlaikymo ir panašias bylas.

Akivaizdu, kad ji būtų veiksmingesnė pradiniuose šeimos nedarnos etapuose. Be to, ne vienoje ES šalyje veikia specializuoti šeimos teismai, kurie gali net kritiniais šeimų gyvenimo momentais padėti išsaugoti santuokas. Lietuvoje šeimos teismų nėra ir neaišku, ar kada bus, nors jų įkūrimas pasitvirtintų net ekonomiškai, nes sumažintų dabartinį teismų apkrovimą.

Kam šeimai vaikai?

Ekonomikoje tradiciškai vyrauja požiūris: daugiau pinigų - didesnis paslaugų ar prekių kiekis. Panašiomis nuostatomis ilgai vadovautasi ir remiant šeimas. Tačiau toks požiūris negali paaiškinti, kodėl žmonėms reikia būti drauge ir turėti vaikų. Seniau vaikai buvo atrama senatvėje ar tapus neįgaliam. Tačiau šiandien draudimo polisas tėvams gali tapti veiksmingesne parama nei pradedantys profesinę karjerą jų vaikai.

Vadovaujantis nuostata, kad vaikų turėti tiesiog džiugu, nerandama atsakymo, kodėl jų turi būti trys keturi. O tik toks vaikų skaičius šeimoje užtikrina pastovų ir šiokį tokį gyventojų skaičiaus augimą bei sukuria demografines prielaidas palankiai ekonominei ir socialinei krašto raidai.

Tradicinis požiūris į šeimos rėmimą, nepaaiškindamas, kodėl tėvams reikia vaikų, perkelia šį klausimą į moralės ar psichologijos sritį. Jis taip pat neatsako ir į klausimą, kaip remti šeimą. Todėl visų ES valstybių demografinė politika nėra sėkminga, nes kone visose jose mirtingumas viršija gimstamumą. Šio proceso pasekmės - visuomenės senėjimas ir migracija, keičianti visuomenės etninę ir konfesinę struktūrą bei kultūrą.

Menką vien finansinio šeimos rėmimo veiksmingumą galima apskaičiuoti gana paprastai. Pusiau oficiali vieno vaiko išlaikymo suma, kuria vadovaujasi Lietuvos teismai, skirdami alimentus vaikams išlaikyti, - bent jau minimalios algos dydžio. Šiuo metu ji yra 800 litų, vadinasi, iš abiejų tėvų po 400 litų per mėnesį. Šią sumą padauginę iš 12 mėnesių ir 18 metų (pilnametystės) sužinome, kad šeima į vaiką investuoja statistiškai 172 800 litų. Gal kas pastebimai daugiau, gal kas - mažiau, bet tokia suma laikoma būtina ir priimtina.

Finansiškai Lietuvos valstybė prie šių išlaidų prisideda ne kažin kiek. Palankiu atveju ji kompensuoja pirmus dvejus vaiko auginimo metus. Vėliau, jei nepakliūva į socialiai remtinųjų grupę, tėvai gauna menkus vaiko pinigus, kurie nesudaro nė dešimtadalio jo aprūpinimo išlaidų.

Visuomenės galimybės didinti šią sumą nėra didelės. Dar svarbiau tai, kad net ir ženkliai ją padidinus (pvz., 50 proc.) tą poveikį pajustų žemesnio socialinio statuso, gaunančių mažesnes pajamas žmonių grupė.

Šeimos rėmimo politika atsiperka

Naują požiūrį į valstybės paramą šeimai siūlo felicitarinės (lot. "felicitas" - laimė) politikos šalininkai. Jos tikslu turėtų tapti laimingų šeimų gausėjimas.

Nustatyta, kad vaikai, ugdomi abiejų susituokusių tėvų, geriau mokosi, turi mažiau emocinių ir elgesio problemų, rečiau vartoja narkotikus bei nusikalsta. Antai vienas JAV atliktas tyrimas parodė, jog tikimybė, kad nesantuokiniai vaikai nebaigs mokyklos ar bus įkalinti, yra du kartus didesnė, palyginti su vaikais, kurie gimė ir augo šeimoje.

Socialinė statistika suteikia ir daugiau panašių duomenų. Jie turėtų paskatinti plačios aprėpties programų kūrimą, kurios nors iš dalies kompensuotų menkėjančio šeiminio ugdymo stoką, kuri tampa vis labiau akivaizdi, nes po skyrybų su vienu iš tėvų kasmet Lietuvoje lieka 10-12 tūkst. vaikų. Tačiau tokių programų pastebimai stokojama.

Savitu kelrodžiu šioje srityje galėtų tapti laimės indekso tyrimai, kurie nurodytų perspektyviausias visuomenės pastangų palaikant šeimos instituciją kryptis.

Paklausus pačių sutuoktinių, kas lemia šeimos laimę bei norą turėti vaikų, būtų galima tiksliau numatyti valstybinę politiką. Panašūs tyrimai yra daryti ne vienoje šalyje. Apibendrintai galima pažymėti, kad juose išryškėjo dvi pageidavimų dėl rėmimo kryptys. Pirmoji - pageidavimas padidinti išmokas šeimoms, auginančioms vaikus. Antroji - pageidavimai kurti "šeimai draugiškesnę aplinką", t. y. galimybes derinti profesinę veiklą ir vaikų ugdymą, pasirinkimą dirbti ne visą darbo dieną, lankstesniu darbo grafiku, palankesnes sąlygas šeimos verslui. Taip pat pageidaujama ir geresnių sąlygų abiem tėvams dalyvauti ugdant vaikus, ir įvairių nuolaidų kino teatruose, prekybos centruose, transporte, daugiau paslaugų šeimai - vaikų darželių, auklių, žaidimų aikštelių, vaikų priežiūros kambarių darbovietėse, galimybių tėvams ir vaikams drauge leisti laisvalaikį ir panašiai.

Taigi - jei bus tinkama šeimos rėmimo politika, bus daugiau laimingų šeimų, o valstybei mažiau reikės skirti pinigų teismams, kalėjimams, policijai, nepilnamečiams nusikaltėliams perauklėti ir savižudybių prevencijai. Todėl, kaip ir kitais atvejais, felicitarinė politika ne tik padeda gausinti laimę, bet ir apsimoka finansiškai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"