TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Laimingo gyvenimo receptai. Išeitis iš krizių?

Pastaraisiais dešimtmečiais visos valstybės buvo įsitraukusios į azartiškas lenktynes dėl kuo didesnio bendrojo vidaus produkto (BVP). Šiuo rodikliu buvo matuojama ir piniginė vertė prekių bei paslaugų, pagaminamų šalies viduje ir parduodamų vartotojams arba eksportuojamų. BVP buvo laikomas pagrindiniu visuomenės gerovės matu.

Pasaulinė finansų krizė, o ypač dabar atsiritanti antroji jos banga paskatino diskusijas apie ekonominės raidos tikslą ir prasmę. Vis daugiau politikų ir mokslininkų mano, kad pasidavęs nenutrūkstamo BVP augimo apžavams pasaulis žengia aklavietėn.

JAV ekologas Jamesas Gustave'as Spethas rašo, kad norėdama pereiti nuo krizių prie tvarumo šiuolaikinė visuomenė turi keisti plėtros kryptį, suteikti prioritetą humanistinėms vertybėms. Jam pritaria Daniela H.Meadows ir Jurgenas Randersas, tvirtinantieji: "Žmonėms nereikia nei prabangių automobilių, nei griozdiškų drabužių spintų, bet reikia pagarbos ir supratimo, iniciatyvos ir įvairovės. Žmonės nori tapatumo, bendrumo ir pripažinimo. Jei visa tai bandoma patenkinti materialiais dalykais, nenumaldoma tuštuma nuolat auga." Panašių tvirtinimų vis gausėja. Tačiau kurlink reikia eiti? Kuo derėtų pakeisti pagrindinį rinkos ekonomikos orientyrą - BVP?

Žvilgsnis iš Butano

Himalajuose šalia Indijos yra nedidelė Butano valstybė. Dėl skurdo, neraštingumo ir mirtingumo iki praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio ji nuolat atsidurdavo tarp labiausiai atsilikusių kraštų.

1972 metais į ją atkreipė dėmesį politologai, sociologai bei ekonomistai ir pradėjo minėti kaip šalį, kurioje priimami egzotiški sprendimai. Naujas Butano karalius pareiškė, kad BNL (bendroji nacionalinė laimė), o ne BVP yra pagrindinis kriterijus, vertinant valstybės pažangą. Buvo parengta programa, skirta BNL didinti, ir valstybės pradėjo ją įgyvendinti.

Nuo to laiko ne vienos šalies vadovas kalbėjo apie naują politikos tikslą - visuomenės laimės lygio kilimą. Šių metų liepą Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja priėmė deklaraciją, kuria paragino valstybes išnagrinėti, kaip nacionalinė politika galėtų pagausinti laimę visuomenės gyvenime. Netrukus po to Butano sostinėje susirinko ekspertai. Jie rengėsi išsiaiškinti, kaip šiai atkampiai Himalajų valstybėlei sekasi įgyvendinti užsibrėžtą tikslą - kurti laimės ekonomiką.

Ekspertai vieningai sutarė, kad svarbiau siekti didesnės laimės, o ne didesnio BVP. Tai išties didelis žingsnis nauja linkme. Mažiau sutarimo būtų svarstant, kaip tai padaryti.

Per vieną ekspertų, kad ir kokie jie būtų autoritetingi, susitikimą tokių problemų, suprantama, neišspręsi, bet šiek tiek išvadų jie vis dėlto pateikė. Pirmiausia jie sutarė dėl to, kad nereikėtų sumenkinti ekonominės plėtros svarbos. Nors išsivysčiusiose šalyse ekonomikos augimas - bent iki šios krizės - jau mažai ką keitė žmonių pasitenkinimo gyvenimu srityje, vis dėlto buvo akivaizdu, kad vadinamasis trečiasis pasaulis socialine ir ekonomine gerove dar labai atsilieka nuo daugelio Europos ar Šiaurės Amerikos valstybių. Kai žmonės alksta ar kai jiems trūksta būtiniausių dalykų - švaraus geriamojo vandens, švietimo ar medicinos pagalbos, kai dėl ekonominio atsilikimo nėra galimybės rasti darbo, apie subjektyvią gerovę kalbėti nelabai prasminga. Šiems žmonėms skurdą mažinantis ekonominis augimas kartu yra ir tiesiausias kelias į laimės gausinimą.

Kita vertus, beatodairiškas BVP didinimas, ignoruojant žmonių siekius, taip pat neveda į laimę. Antai po Antrojo pasaulinio karo Jungtinėse Valstijose BVP išsipūtė iki gigantiškų dydžių, tačiau kad laimė nors kiek ryškiau augtų, kaip parodė gausiai per pastaruosius dešimtmečius atliekami tyrimai, ten neužfiksuota. Priešingai, įspūdinga ekonomikos plėtra dar labiau pagilino socialines problemas, o skurdas ne tik kad neišnyko, bet kai kuriose socialinėse grupėse net padidėjo. Be to, ekonomika augo dažniausiai be jokios atodairos eksploatuojant neatsinaujinančius gamtinius resursus, o tai daug kur lėmė vis didėjantį aplinkos degradavimą. Dėl ekonominės veiklos pradėjo šiltėti klimatas, o visa žmonija ėmė labai sparčiai artėti prie ekologinės prarajos.

Niūri priežastingumo grandinė

Žodžiu, BVP augimas moderniose šalyse buvo, bet laimės - ne. Nėra jokios paslapties, kad visuomenės laimės lygis kyla, kai atskiri individai savo požiūrį į gyvenimą suderina su visuomenės vertybėmis. Juk žmonės jaučiasi nelaimingi, kai, vaikydamiesi didelių pajamų, praranda ryšį su šeima, draugais, bendruomene, nebesugeba atjausti artimo, kitaip tariant, vietoj daugelio poreikių jie siekia patenkinti tik vieną jų grupę - materialius. Todėl ir visos visuomenės požiūriu vienas dalykas yra vykdyti tokią ekonominę politiką, kuri gerintų žmonių gyvenimo lygį, kitas - vienyti visas visuomenines vertybes siekiant kuo didesnio pelno.

Tačiau tenka pripažinti, kad šią pasaulio politikos ir ekonomikos "madą" - beatodairiškai didinti BVP - iki šiol daugiausia užsakydavo transnacionalinės korporacijos. Jų prigimtinis siekis didinti pelną dažnai nustelbdavo ne tik visus kitus žmogiškuosius pradus - sąžiningumą, teisingumą, tarpusavio pasitikėjimą, bet ir neigiamai veikdavo atskirų žmonių fizinę bei psichinę sveikatą, o kas ne mažiau svarbu - neigiamai veikdavo ir bendruomenių ekonominę gerovę. Be to, dažnai kūrė tiesiogines grėsmes žmonių laimei, nes griovė ekologines sistemas. Trumpiau tariant, ateities perspektyva tokia: žmonių daugiau, išteklių mažiau, aplinka prastesnė. Tad iš kur čia imtis didesnei laimei?

Gerovės matai

Vardyti šių dienų visuomenės problemas nėra sunku. Jas žino kiekvienas. Apie jų įveikimą ir laimingesnę visuomenę diskutavę ekspertai sutarė, kad dera ieškoti naujų kelių, įdėmiau pažvelgti į tuos, kurie jau kurį laiką siūlė alternatyvas tradiciniam rinkos ekonomikos vystymuisi. Bene daugiausia šioje srityje yra nuveikę vadinamosios laimės ekonomikos idėjų skelbėjai. Kadangi visa ko pagrindas yra matavimo sistema, pirmiausia jie pasiūlė atsisakyti BVP kaip visaapimančio ekonominės gerovės mato. Tai nereiškia, kad nuneigiama šio visiems įprasto rodiklio svarba. Tiesiog siūloma įvertinti bei matuoti ir tai, kas yra ne vien BVP, bet ir aplinkosauginius bei socialinius gerovės aspektus.

Šitų alternatyvių matų pavyzdžiai yra:

- subjektyvi gerovė, kuri apibrėžia laimę ir pasitenkinimą, pavyzdžiui, esamu gyvenimo lygiu, šeimos gyvenimu, sveikatos būkle, darbo situacija.

- tvaraus vystymosi rodikliai, kurie apibrėžia aplinkosauginę, ekonominę bei socialinę raidą ir sąveiką tarp jų ilgalaikėje perspektyvoje - t. y. dabartinių norų patenkinimą, nestatant į pavojų ateinančių kartų gebėjimo patenkinti savo norus.

Šie ir kiti ne vien BVP matavimai nubrėžia raidos kryptį. Tačiau imantis jais matuoti reikia keisti požiūrį ir į oficialią statistiką. Kai kuriose Europos Sąjungos šalyse tai jau bandoma įgyvendinti.

Nauji tikslai

Ekspertai turi nesutarti, kitaip nebeturėtų ką toliau veikti. Todėl nenuostabu, kad ir diskutavusiųjų apie visuomenės pažangą nuomonės dažnai skyrėsi. Tačiau dėl keleto principų jie sutarė ir paskelbė juos kaip kelio iš ekonominių sunkmečių gaires. Pirmasis principas jau žinomas, - reikia matuoti ir bendrą nacionalinį bei atskirų socialinių grupių laimės lygį, o tai, kas kliudo piliečiams jaustis laimingiems, šalinti. Vienoje valstybėje tai gali būti korupcija, kitoje - nusikalstamumas, trečioje - nedarbas ar dar kas nors.

Be to, siektina stabili ekonomikos plėtra, kurios rezultatais turėtų naudotis visi. Jos ribas brėžia būtinybė saugoti aplinką, kuri laikoma svarbesne už ekonominį augimą. Žmogus taip pat yra gamtos dalis, todėl saugotinas ir jis. Manoma, kad laimingas žmogus jaučiasi priklausantis bendruomenei. Todėl valstybės uždavinys - skatinti savanorystę, bendradarbiavimą ir harmoningą pusiausvyrą tarp šeimos, darbo ir laisvalaikio. Tai geriausiai padarys demokratiška valstybė su plačia piliečių ir regionų savivalda.

Išvardyti tikslai veikiau atrodo svajonė, o ne konkreti rekomendacija kaip įveikti ekonomines krizes. Bet gražios svajonės vertingos pačios savaime, o jei dar pradedama svarstyti apie jų įgyvendinimą, galima laukti ir teigiamų pokyčių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"