TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Laimingo gyvenimo receptai

2011 11 20 12:15

Didžiojoje Britanijoje veikiantis Naujosios ekonomikos fondas (NEF) ieško, kaip gyvenimą padaryti laimingesnį. Pagal fondo atliktą valstybių laimės indekso tyrimą Lietuva tarp 143 šalių atsidūrė 86 vietoje. Ar tai - žema pozicija? Iš pirmo žvilgsnio - tikrai taip. Tačiau daugelio svajonių šalis JAV atsidūrė tik 114 vietoje. Tyrimo duomenys iš esmės keičia mūsų suvokimą apie daugiau ar mažiau pasiekusias visuomenes.

NEF tyrėjų nuomone, žmogaus gerovę, jo laimę lemia ne tik ekonominis šalies lygis ir su juo susijusios gyventojų pajamos, bet ir valstybės politika bei tautos tradicijos. 

NEF siūlo kelią laimingesnės visuomenės link. Štai šio kelio gairės:

- naujai įvertinti visuomenės tikslus,

- remti prasmingą gyvenimą,

- suteikti daugiau savivaldos teisių piliečiams,

- sukurti subalansuoto vartojimo ir gamybos sistemas,

- matuoti tai, kas svarbu, t. y. visuomenės laimės pokyčius.

Ar pavyktų šiuos esminius siūlymus įgyvendinti Lietuvoje, sukurti laimingesnę visuomenę?

Nauji tikslai - naujos vertybės

NEF specialistai teigia, kad moderniose šalyse vyrauja individualizmo ir vartotojų vertybės. Veikiausiai jie teisūs. Jie teisūs ir dėl to, kad nejaučiantis ryšio su aplinkiniais, tauta ir valstybe žmogus tik išimtiniais atvejais bus laimingas. Todėl mintis, jog valstybei dera palaikyti bendruomeniškumą, skatinti žmones vienytis savitarpio supratimo, bičiulystės pagrindu, kuris remiasi ne materialiomis, bet kultūrinėmis vertybėmis, yra patraukli. Tai yra ir svarbiausios lietuvių tradicinės kultūros vertybės. Kultūros bendruomeniškumas visuomet buvo vertinamas ir leido sutelkti jėgas prieš išorės grėsmę. 

NEF specialistai konstatuoja, kad visuomenė, suradusi bendrų vertybių ir tikslų, sparčiau kuria materialią gerovę, kuri yra vienas "laimės ekonomikos" tikslų. Jie teigia, kad žmonės, jaučiantys priklausomybę bendruomenei ir išmanantys jos tradicijas, yra atsakingesni, sėkmingiau siekia karjeros ir našiau dirba. Be to, bendri tikslai ir vertybės - geras pagrindas įtraukti piliečius į valstybės valdymą. O tie, kurie aktyviau dalyvauja jos valdyme, žino, kad jų nuomonė svarbi, yra ir laimingesni. Šveicarų mokslininkas B.S.Frey'us, apžvelgdamas tyrimus, skirtus visuomenės laimės ir demokratijos sąsajoms nustatyti, teigia, jog demokratinių institucijų veikimas savo įtaka žmogaus laimei yra lygus maždaug 4500 JAV dolerių papildomų pajamų per metus. Dar pusę tiek pridėtų tiesioginės demokratijos veiksmai - referendumai, piliečių įstatymų iniciatyvos ir panašiai. Taigi veikianti demokratija tarsi papildytų mūsų piniginę, suteiktų tiek pat pasitenkinimo, kiek gana svari pinigų suma.

Daugiau atliekų - mažiau gerovės

Pajuokaujant, bet drauge ir tiksliai galima pasakyti, kad tradicinės ekonomikos siekis - gaminti atliekas. Jos teorijos vadovaujasi linijine gamybos ir vartojimo samprata, kurioje ekonominis procesas prasideda nuo žaliavos panaudojimo ir baigiasi sukurto produkto išmetimu. 

Taip tarsi pamirštama, kad šis procesas yra dalis ilgalaikių pokyčių, kurie prasideda nuo žaliavos ir pasibaigia gaminiui vėl virstant žaliava. Tai gali įvykti per šimtus metų ar daug greičiau naudojant šiuolaikines utilizavimo priemones. Tradicinėje ekonomikoje vertinamas tik finansinis kapitalas, o tai, kas sulūžo ar susidėvėjo, praranda vertę. Todėl neretai nauji gaminiai kainuoja mažiau negu jų remontas. Nuolatinis atliekų, šiukšlių gaminimas yra ne tik ekonominė, bet ir gyvenimo kokybės problema. Todėl NEF specialistai siūlo platesnę ekonominio efektyvumo sampratą - įvertina ir gamtinį kapitalą bei tai, kaip efektyviai jis panaudojamas. Valstybinės politikos tikslu turėtų tapti pastangos padidinti perdirbimo normas, paversti panaudotus produktus žaliava kam nors kitam. NEF pažymi, kad pokyčiai šia linkme jau vyksta - nustatomos naujos gamybos taisyklės, kurios numato gamintojų atsakomybę už gaminių perdirbimą, Europos Sąjunga priima direktyvas dėl pakuočių utilizavimo ir panašiai. Tai verčia gamintojus projektuoti gaminius iš tokių medžiagų, kurias lengviau panaudoti pakartotinai ar lengviau išardyti, kai gaminys nusidėvi. 

Pakartotinis gaminių, energijos panaudojimas ilgą laiką buvo aiškinamas poreikiu saugoti gamtą. Šis argumentas, be abejo, svarbus. Tačiau naujausi sociologiniai tyrimai tai svariai papildo įžvalga, kad besirūpinanti savo aplinka, perdirbanti atliekas visuomenė tarsi savaime tampa laimingesnė. Tai nesunku paaiškinti: žmogus - ne tik visuomeninė, bet ir gamtos būtybė. Saugodamas aplinką, gyvendamas su ja didesnėje darnoje, jis pasijunta geriau.

Nori žinoti - turi pamatuoti

Laimės ekonomikos ištakų tyrimai parodė, kad visuomenės laimės lygio augimas mažiau susijęs su pajamų pokyčiais, nei buvo manyta dar XX amžiaus viduryje. Akivaizdu, kad žmogui nėra gerai, jei jis negali patenkinti elementarių materialių poreikių. Todėl nestebina, kad tarptautinės lyginamosios studijos patvirtino: žmonės, gyvenantys turtingesnėse šalyse, vidutiniškai yra laimingesni už tuos, kurie gyvena skurstančiose šalyse. Tačiau ne mažiau svarbu ir tai, kad tyrimai parodė, jog ryšys tarp pajamų ir visuomenės laimės nėra tiesinis - pasiekus tam tikrą pajamų lygį, laimės "nebedaugėja". Todėl reikia daug geriau suvokti aplinkybes, kurios lemia skirtingų piliečių grupių poreikius ir tikslus, o galiausiai - laimę. 

NEF specialistai teigia, kad prieš 10-20 metų ekonomistas, bandantis tvirtinti, jog galima planuoti valstybės ekonominę raidą nežinant jos pajamų ir išlaidų bei BVP lygio, geriausiu atveju būtų pavadintas keistuoliu. Šiandien politikai vis dar planuoja valstybės socialinę raidą ir ekonomikos pokyčius nenumanydami, kiek skirtingos visuomenės grupės yra patenkintos gyvenimu, nežinodami jų vertybių, tikslų ir poreikių. Todėl nieko negali pasakyti apie žmonių laimės lygį. Išvada aiški - jei norime laimingesnės visuomenės, turime tiksliai žinoti, kokia ji yra dabar, projektuoti, kiek ji galėtų pasikeisti, ir pamatuoti politinių sprendimų pasekmes.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"