TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Laukiniai iš katalogo

2011 01 29 0:00
Afrikos kaimų "laukiniai" gyventojai gerai išmano savo amatą ir patenkina kiekvieną svečių pageidavimą - pašoks, papozuos fotografijai, pavaišins genties virtuvės patiekalais, net iššauks į dvikovą.
Užsienio spaudos nuotrauka

Moterys nuoga krūtine, kariai, mojuojantys ietimis, šamanų šokiai aplink laužą - visa tai dirbtina. Iš taip sugalvotų pramogų pelnosi turizmo firmos. O čiabuviai ir turistai grįžta namo apgauti.

Jeigu rimtai vertintume turistinių leidinių reklamą, tektų patikėti, kad žmonių, gyvenančių dykumose ir giriose, pagrindinis užsiėmimas - prekyba suvenyrais ir pozavimas nuotraukoms, o prie kaimelių, atskirtų nuo pasaulio, įrengtos autokarų stovėjimo aikštelės. Žinoma, tai nesąmonė, bet šiuolaikinį turizmą valdo tie patys dėsniai kaip ir kitas ekonomikos sritis. Specialiose analizėse jau prigijęs terminas "turizmo verslas". Ne be pagrindo - Pasaulinės turizmo organizacijos (UNWTO) duomenimis, šioje srityje įdarbinta beveik 250 mln. žmonių, ji sukuria apie 13,5 proc. pasaulio ///// BNP. Čia nėra vietos sentimentams, improvizacijai ar atsitiktiniam nuotykiui. Rinkai pateikiami produktai, kurie turi masinę paklausą, yra patikrinti ir saugūs.

"Pirmykštės gentys"

"Turistas norėtų, kad XXI amžiuje čiabuviai būtų žmogėdros, bet tokie, kurie suėstų kiekvieną, išskyrus jį, - su lengva ironija sako turizmo firmos, organizuojančios egzotiškas keliones, šefas. - Reikia įsisąmoninti, kad globalizacijos laikais nebėra "laukinių", visiškai izoliuotų nuo civilizacijos." Juo labiau jų nėra arti poilsio kurortų ir turistinių mėgstamų trasų. Aplankyti kaimelį, kuriame žemdirbiai dėvi kiniškus marškinius ir džinsus, jokia atrakcija. Tad atsiranda "autentiškų" kaimų, kurių gyventojai atrodo tokie, kokius juos tikisi išvysti atvykėliai. Tropikų džiunglėse tie žmonės - pusiau nuogi, dažnai tik su raiščiu per strėnas. Beduinus arabų šalyse dengia ilgos galabijos. Regionuose, garsėjančiuose rankdarbiais, svečius pasitinka čiabuviai, pasipuošę pasakiškai spalvingais drabužiais ir bižuterija.

Svarbiausias turistų tikslas, savaime aišku, - fotografuoti. Net labiausiai "pirmykštės" gentys jau žino pinigų vertę, tad reikalauja mokėti už pozavimą. Didesnio uždarbio gali tikėtis tie, kurie atrodo egzotiškiausiai. Čiabuviai dažosi veidus, tatuiruoja kūną, į nosį ir lūpas veria žiedus. Taip iš tikrųjų atrodė jų protėviai, tačiau šiandien tai daroma dėl kelių dolerių.

Kai stinga originalų, imamasi padirbinėjimo. "Kenijoje kiekvienas nori pamatyti masajų ir jų šokių. Bet šalis didelė, ne visur gyvena masajų. Tačiau klientas mums - ponas. Kad būtų įgyvendinti jo lūkesčiai, masajais perrengiami žmonės iš kikujų genčių. Jie mokomi pašokti aukštyn, šūkčioti atitinkamus garsus, ir visi laimingi", - tęsia turizmo guru.

Keliautojai, nors šiek tiek susipažinę su Afrikos kultūra, žino, kad masajai - liauni ir labai aukšti, o kikujai yra gana kresni, bet paprastas turistas į tai nekreipia dėmesio. Išvydo, išgirdo, nufotografavo, ir jam nieko daugiau nereikia.

Kartais tereikia būti akylesniam, kad pamatytum apgaulę. Basuto genties kaimelyje, PAR ir Lesoto pasienyje, atvykėlius pasitinka "tikras" genties vadas. Iš pirmo žvilgsnio vyras tikrai atrodo oriai: kūgio formos skrybėlė, ant rankų - ilgas, beveik žemę siekiantis kailis. Tačiau iš po jo matyti balti vasarinukai ir bronziniai europietiški batai.

"Dar smagesnį įvykį neseniai patyriau Arabų Emyratuose. Svečius iš prabangių viešbučių nuvežė į "tikrų beduinų stovyklą". Kad susipažintų su čiabuvių papročiais, jie galėjo ne tik pasiklausyti muzikos, paragauti kulinarijos gaminių, bet ir papuošti kūną tradicine tatuiruote, kurią darė moteris, apsirengusi pagal griežtus islamo reikalavimus. Iš po skarelės buvo matyti tik jos akys. Kalbinama neištarė nė žodžio. Kai visi norintieji buvo išdažyti ir susėdo vakarieniauti, priėjau prie darbščiosios beduinės. Pasirodė, ji... rusė", - jaukiasi pašnekovas.

Žmonių zoologijos sodas?

Esmė ne tai, kad skurstančių šalių gyventojai persirenginėja ar kuo nors apsimetinėja, o tai, kaip jie traktuojami. Ne tiek turistų, kiek vietos verslininkų ir genčių vadų. Mielos atrakcijos ir ciniško "biznio" ribą labai lengva peržengti. Ypač ten, kur žmonės priklauso nuo kelių dolerių.

Šiauriniame Tailande XX amžiaus penktojo dešimtmečio pabaigoje įsikūrė karenai - gretimos Birmos kalnuotuose regionuose gyvenantys žmonės, kurie dėl nepriklausomybės siekio be paliovos buvo persekiojami. Gelbėdami gyvybę karenai bėgo iš šalies.

Kai Tailandas buvo atvertas turizmui, jo organizatoriai tuoj atkreipė dėmesį į "moterų žirafų" potencialą ir į septynis kaimus perkėlė karenes, ištikimas tradicijai, - nešioti žalvarinius žiedus, kurie keliolika centimetrų pailgina moterų kaklus. Nežinome, ar karenės savo noru deformuoja kaklus. Norint pasiekti norimo efekto, žiedus reikia uždėti jau vaikystėje. Jie nepailgina kaklo, bet sukelia raktikaulio ir viršutinių šonkaulių nusileidimą. Todėl žiedų svoris merginai augant sunkėja nuo vieno iki mažiausiai penkių kilogramų. Jie nuimami ne dažniau kaip kartą per metus, kad nuplautų kaklą. Paskui vėl uždedami, nes, kaip aiškina moterys, "galva atrodo per sunki. Toks įspūdis, kad neatsargus judesys - ir kaklas nulūš".

Sunku nevadinti šio papročio kankinimu. Vyresnės moterys turbūt nori laikytis tradicijos, bet jaunoji karta tai daro tik komercijos tikslais. O valdžiai labiau rūpi turistai. Iš pajūrio kurortų iki šalies šiaurės, kur gyvena karenai, - daugiau kaip septyni šimtai kilometrų. Pataikaujant užsieniečiams prieš dvejus metus įkurtas naujas kaimas (Sattahipas) netoli sostinės Bankoko.

Tada žiniasklaidoje pasirodė komentarų, kad atidaromas "žmonių zoologijos sodas", į kurį vežami "įdomūs egzemplioriai", išplėšti iš jų natūralios aplinkos. Bet pačių moterų protestų nebuvo. Jeigu karenės savo noru arba prievarta ryžtasi tokiam likimui, vadinasi, nori, kad su jomis fotografuotųsi daugiau turistų, o ne mažiau. Juk iš to gyvena. Neprabangiai, užtat saugiai. Pozuoti nuotraukoms - jų amatas.

Sunkiausia silpniesiems

Turtingi turistai, kurie jau buvo "visur", ambicingai veržiasi į paskutinius neliestus planetos kampelius. Ir pasiekia savo tikslus nemąstydami apie kainą, kurią už jų kaprizus moka čiabuviai. "Kai kurios salelės, sudarančios Andamanų salyną, buvo apgyvendintos prieš 60 tūkst. metų. Taigi žmonės jose gyvena tris karus ilgiau negu Britų salose. Visą laiką vietiniai buvo sveiki ir ekonomiškai nepriklausomi, bet dabar jau ne", - kalba Sophie Grig iš tarptautinės organizacijos "Survival International", remiančios nykstančias gentis. Indijos valdžia, ilgai neįleisdavusi į Andamanus turistų, prieš kelerius metus sušvelnino draudimus. Kartu su atvykėliais salose atsirado naujų, iki tol nežinotų ligų, kurioms čiabuviai neatsparūs. Didžiausią "derlių" renka mums banalūs, o jiems mirtinai pavojingi tymai.

"Survival International" veikėjai nurodo ir kitas grėsmes, kurias kelia masinis turizmas. Kai Brazilijoje buvo pradėta įgyvendinti draugiškos kaimynystės su Amazonijos gentimis programa, tarp indėnų žaibiškai išplito AIDS. Beveik visur, išskyrus musulmoniškas šalis, rykšte tapo alkoholizmas. Turistai supažindino su narkotikais net inuitus (eskimus).

Mažiau pastebimos pasekmės išryškėja laikui bėgant. "Genčių žmonės pakeičia gyvenimo būdą ir dietą. Nustoja dirbti fiziškai, laukia turistų. Suvenyrų pardavėjai ištisas dienas sėdi prie savo prekių. To pasekmė - nutukimas ir su juo susijusios ligos. Kai kuriuose Amerikos indėnų kaimuose jau pusė gyventojų serga cukralige", - tvirtina S.Grig.

Viena pagrindinių priežasčių yra visuotinis įprotis dalyti vaikams saldainius. Jeigu į kaimą kasdien atvažiuoja keliolika turistinių grupių, nesunku įsivaizduoti, kiek saldumynų suvalgo jauniausi jo gyventojai. Ir kaip prie jų pripranta.

Čiabuvių akimis kiekvienas apsilankantis baltaodis yra turtuolis. Baltieji akivaizdžiai įsitikina civilizacijos pranašumais, ypač kai palygina technikos lygį abiejuose pasauliuose. Turistai priversti tai daryti, nes kiekvieno apsilankymo egzotiškame kaime privalomas punktas - stebėti dirbančius jo gyventojus.

Indėnai Amazonijoje gamina strėles, kurias ištepa kuraros nuodais. Tamilai Pietų Indijoje daro virtinėles iš kokoso riešutų kevalų. Afarai Etiopijoje kulia grūdus varinėdami per juos asilėnus. Beveik visur kalviai kūju ir kaltu kala metalinę bižuteriją, moterys audžia prieštvaninėmis staklėmis, puodžiai pirštais lipdo molinius ąsočius, drožėjai drožia medines figūrėles.

Retai kas pastebi, kad tos primityvios dirbtuvės atgyja tik tada, kai prie jų priartėja lankytojai, o šiems išvykus iškart nutyla. Dažniausiai tai tėra demonstravimas, identiškas europietiškiems skansenams. Ir progai pasitaikius noras pirkti - paskutinis, o čiabuvių požiūriu pagrindinis turistinės programos punktas.

Primityviomis sąlygomis negalima sukurti tokios kokybės daiktų, kokių norėtų užsieniečiai. Dauguma gaminių pristatomi iš didelių manufaktūrų, o vis dažniau - tiesiog iš fabrikų.

Naminės fabrikėlis džiunglėse

Kol įmanoma, turistams parduodama viskas. Balyje už atlygį galima stebėti palaikų kremavimą. Papuasai Naujojoje Gvinėjoje demonstruoja mirusių protėvių mumijas, ibanai Borneo - karo trofėjus, dėl kurių jie praminti "galvų medžiotojais". Peru indėnai šamanai prie Titikakos ežero už nedidelį atlygį kiekvieną atskirai palaimins.

Ne visi pasiūlymai dvelkia grėsme ir mistika. Kartais galima smagiai pasilinksminti, pašokti, net pasivaišinti originaliais gėrimais. Profesionalūs "laukiniai" turi ne blogesnę pelno uoslę negu mes.

Pavyzdžiui, Laose prie Mekongo upės esančio Ban Ksang Hai kaimo, kurio pavadinimo niekas neprisimena, nes visuose turistų vadovuose jis reklamuojamas kaip "Whiskey Village" (Viskio kaimas), gyventojai lengvindavo sunkų ir nuobodų gyvenimą gėrimu "lao lao" arba iš ryžių varoma naminuke. Kai Laosas atvėrė sienas ir Mekongu pradėjo plaukti turistų valtys, jis iš to iki tol droviai slėpto užsiėmimo padarė pelningą verslą. Iškylų programą paįvairino sustojimu kaime ir susiejo jį su gėrimo, kurį sumaniai pavadino orientaliniu viskiu, gamybos stebėjimu bei degustavimu. Trumpai pristačius aparatūrą svečiai gauna po taurelę "pradžiai" ir vedami į prekybos punktą. Ten gali rinktis iš gryno "lao lao" ir šimtų įvairaus dydžio butelių su alkoholyje konservuotais žalčiais, gyvatėmis, skorpionais, šimtakojais.

Žinovai pataria laikyti juos suvenyrais ir nevartoti, nes nežinoma, kuo iš tikrųjų užkonservuoti į butelius sukišti padarai.

Egzotika mėgstantiems patogumus

"Neįsivaizduoju, kad žmonės, brangiai mokantys už ekskursijas į egzotiškas šalis, norėtų gyventi parazitų knibždančiose lūšnose, be elektros, vandens, tualeto, - sako turizmo ekspertas. - Turistas nori lengvai, švariai ir maloniai pamatyti egzotiką, nesusitepdamas jos šiukšlėmis. Nematau čia nieko amoralaus."

Bet nėra taip, kad tiktai mes žvilgčiojame ir demoralizuojame, o jie klusniai vykdo mūsų užgaidas. Pasaulis keičiasi ir toje kaitoje dalyvaujame visi. "Egzotiški kaimai egzistuoja ir jeigu turistai nori juos aplankyti, suteiksiu jiems tą galimybę, - dėsto turizmo ekspertas. - Esu priešingas tik įpročiui įpulti penkioms minutėms, padaryti nuotrauką, pamėtėti vaikams saldainių ir sprukti."

Toks elgesys padaro daugiausia žalos, nes faktiškai primena "žmonių zoologijos sodo" lankymą. Verčiame juos tą pajusti, kai manome esant tiktai laukinius ir foną fotografijoms. Turime įsisąmoninti, jog tie žmonės nėra laukiniai, jie tiktai teikia paslaugas - vis labiau pageidaujamas - versdamiesi "laukinio žmogaus" amatu.

Draudžiami suvenyrai

Apstulbusiems klientams atrodo, kad jei kas nors pateikiama parduoti, nebereikia rūpintis pirkinio legalumu. Tai klaida. Daugiau kaip aštuoniais šimtais gyvūnų ir augalų rūšių draudžiama prekiauti, o maždaug 34 tūkst. saugo Vašingtono konvencija. Tai reiškia, kad išvežimas per sieną produktų, pagamintų iš pirmai grupei priskiriamų pavyzdžių, draudžiamas, o gaminiams iš antros grupės reikia gauti leidimą. Už taisyklių pažeidimus baudžiama pinigais arba kalėjimu. Suvenyrai, savaime aišku, konfiskuojami.

Paprastas turistas nerizikuoja išvežti žalčio odą ar skulptūrą iš dramblio kaulo, bet sunku susilaikyti nepirkus mažmožių. Tuo tarpu draudžiama išvežti ir tokius suvenyrus kaip egzotiškų paukščių plunksnos, jūros ežio žiedai, preparuoti drugeliai, koralų gabalai, daug rūšių kriauklių bei tradicinės medicinos vaistai iš tigro, raganosio, lokio ir t. t. Ypatingą dėmesį reikia atkreipti ir į galanterijos gaminius iš žalčio ar krokodilo odos, taip pat į visus gaminius iš gyvulių kaulų ir vėžlių kiautų. .

 

Parengė OSVALDAS ALEKSA

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"