TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Legendiniai arbūzai

Reuters/Scanpix nuotr.

Vasara – arbūzų derliaus metas. Deja, dryžuotasis nemėgsta lietuviško klimato. Jam reikia be gailesčio spiginančios saulės, alinančio  karščio, šiltų naktų, bičių ir vandens.

Bitės apdulkina geltonai žydinčius arbūzo žiedus, ir jie trijų mėnesių, maždaug 85 dienų laikotarpyje užauga. Arbūzas žydi geltonais žiedais, kurie turi penkis žiedlapius. Ant to paties stiebo skleidžiasi vyriškas ir moteriškas žiedas, tačiau tik moteriškasis žiedas geba užmegzti vaisius. Vyriškam lemta tik žydėti. Saulės spindulių glamonėjamas arbūzo vidus prisipildo raudonos spalvos saldžiu skysčiu. Iš tikrųjų, arbūze yra 92% vandens ir apie 6 % cukraus.

Amerikos mokslininkai paskelbė, kad arbūzas geba atlikti Viagros vaidmenį. Jie teigia, kad arbūze yra bioaktyvių medžiagų, gebančių įžiebti mūsų organizme kibirkštį: licopeno, stabdančio širdies ligas, vėžio atsiradimą, … beta karotino, citrulino. Pastarasis geba atpalaiduoti kraujo kūnelius, sumažinti erekcijos sutrikimus.

Arbūzas žmogaus racione atsirado pries 6,000 metų. Jis užgimė Centrinės Afrikos dykumose.  Pasak žymaus keliautojo Davido Lingstono, arbūzas tarsi piktžolė augo niekieno nepasėtas ir nepuoselėjamas, voliojosi pats sau dykumose. Palaipsniui tapo aišku, kad jis – žmogui reikalingas vandens šaltinis, o ypač gyvenant dykumose. Vėliau arbūzas buvo egiptiečių “prijaukintas” Nilo slėniuose.

Apie arbūzo egiptietišką kilmę liudija Biblija: izraelitai, išsilaisvinę iš egiptiečių vergovės, metų metus keliaudami per dykumas Jehovai priekaištavo, kad yra priversti valgyti tik į paplotėlį panašią maną. Alkio prispausti minėjo, kad būdami nelaisvėje maitinosi geru maistu, valgomaisiais augalais: arbuzais, agurkais, porais….

Arbūzo sėklų randama Egipto faraonų antkapiuose, būtent: Tutanchamono, gyvenusio 1341-1323 m. pr. m. e., kape. Jame be arbūzo sėklų, buvo įdėtos medicininės priemonės maliarijai gydyti, nes faraoną pakirto maliarijos protrūkis. Ir tai ne vienintelis pavyzdys, kai valdžios žmonių kūnai Egipte buvo laidojamsi su arbūzais, turint tikslą, kad mirusysis jais mistų pomirtiniame gyvenime. Arbūzo piešinių randama ant statinių sienų, jie įamžinti egiptietiškuose hieroglifuose.

Romėnams paskelbus Egiptą Romos imperijos provincija ir Aleksandrui Makedoniečiui be kovos jį nukariavus, senovės civilizacijoms vaisiaus skonis nebuvo paslpatis. Romėnų rašytojo Plinijaus raštuose randami du puslapiai skirti laukiniam augalui, kuris aprašomas, kaip išblyškusios žalios salvos, arba turintis žalios žolės spalvos plutą.

Arbūzo kelionė į Europą nusitęsė prekybos keliu. Pirmiausia jis pasiekė Viduržemio jūros regionus, 800 metais Indiją, apie 1100 metus Kiniją, Vietnamą, XIII amžiuje marokiečių dėka buvo atgabentas į Europą. Apie jo atsidūrimą Amerikos žemyne sklinda dvi versijos: jis buvo įvežtas kartu su vergais arba 1493 metais atgabentas antrą kartą į Ameriką atvykus Kolumbui. Įvežtas buvo gausiai auginamas ne vietos gyventojų – indėnų, bet prancūzų atvykėlių tarpe, kurie buvo įsikūrę Misisipės upės slėniuose. Atvykėliai arbūzą naudojo ir kitiems tikslams, kaip gertuvę. Išskobdavo vidų ir ten laikydavo gėrimą.

Vietnamiečių folklore aptinkama legenda apie An-Tiem

Daug šimtmečių atgal Vietnamą valdė karalius King Hung Vuong Trečiasis. Jį žmonės gerbė ir mylėjo už dorumą ir dosnumą. Turėdamas vieną dukrą, jis sumanė įsivaikinti berniuką, vardu An-Tiem, iš labai vargingai gyvenančios šeimos. Kaip sumanė, taip ir padarė, augino kaip tikrą savo sūnų, suteikdamas jam išsilavinimą ir niekada nieko jam negailėdamas.

Kuomet berniukas sulaukė brandaus amžiaus, karalius nutarė sutuokti jį su savo dukra manydamas, kad turės gerą sosto paveldėtoją. Iškėlė vestuves ir leido gyventi neapsakomo grožio pilyje. Tarp jaunuolių vyravo meilė ir harmonija. Jiems gimė du vaikai. Priešiškai poros atžvilgiu nusiteikę žmonės paleido negeras kalbas, kad  An - Tiem ir jo dukra ruošiasi karalių nuversti. Ilgai dvejojęs, karalius šeimą ištrėmė.

Negyvenamoje saloje An-Tiem susidūrė su sunkumais ir gamtos stichijomis: turėjo pasistatyti sau gyvenamą būstą, apsirūpinti maistu žvejodamas ir medžiodamas, rasti gėlo vandens šaltinį. Vieną dieną vaikščiodamas pakrante, jis išvydo paukščius, lesančius juodas sėklas. An-Tiem nusprendė jas pasėti. Jo nuostabai mažosios sėklos pavirto į žaliai apvalų vaisių, kurio dydis priminė žmogaus galvą. Kadangi vaisius skleidė kvapą, jis neatsispyrė geismui paragauti.

Vaisius buvo toks skanus, kad iš lūpų išsprūdo pavadinimas „dua do“. Tačiau padebesiuose krykščiantys paukščiai jam pasiūlė kitą pavadinimą – „tay qua“. Arbūzų auginimas An-Tiem tapo verslu.

Jis pro šalį plaukiantiems žvejams juos siūlė mainais už rūbus, prieskonius, žaislus. Vieną dieną An - Tiem kilo idėja ant vaisiaus išdrožinėti savo vardą. Tai padaręs, vaisių įmetė į jūrą. Bangos vaisių nuplukdė į kitą krantą, kur jis tinklu buvo ištrauktas žvejų ir pristatytas karaliui. Išvydus tai, valdovui suvirpėjo širdis. Jis įsakė pargabenti ištremtuosius namo. Netrukus jie grįžo su lauktuvėmis, - arbūzais. Iš begalinio džiaugsmo, karalius An – Tiem grąžino atimtą  titulą, jį paskelbdamas Hung Vuong VI. 

Ši legenda iki šiol yra gyva vietnamiečių atmintyje. Ji jiems mena apie meilę, išdavystę, viltį ir nepailstamą triūsą. Tapo tradicija, kad arbūzas puošia Vietnamo gyventojų naujametinį stalą, yra sėkmės ir laimės simbolis.

O kitos tautos arbūzu malšina troškulį arba naudoja jį kitiems tikslams. Pavyzdžiui, Ajurvedos medicinoje gaivinantys vaisiai naudojami inkstams valyti ir normalizuoti žarnyno veiklą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"