TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Lenino kūnas tampa vis gražesnis

2015 05 02 6:00
Neįtikimai ištobulintas Lenino kūnas vis dar saugomas mauzoliejuje Raudonojoje aikštėje. Reuters/Scanpix nuotrauka

Rusijos mokslininkai ištobulino eksperimentinius balzamavimo metodus, siekdami išsaugoti Sovietų Sąjungos įkūrėjo Lenino kūną, kuriam šiemet sukako 145 metai.

Tūkstančius metų žmonės naudojo balzamavimą numirėlių kūnams išsaugoti. Tačiau jokie bandymai neprilygsta 90 metų trunkančiam eksperimentui su bolševikų revoliucionieriaus Vladimiro Lenino palaikais. Ištisos kartos rusų mokslininkų jau daug dešimtmečių ieško būdų, kaip išsaugoti Lenino pavidalą. Šiemet Lenino mauzoliejus Maskvos Raudonojoje aikštėje buvo uždarytas, kad mokslininkai galėtų iš naujo parengti Lenino kūną eksponuoti 145-osioms jo gimimo metinėms - jos paminėtos balandžio 22-ąją.

Lenino palaikų priežiūros darbas patikėtas Maskvos institutui, kuris dabar vadinasi Mokslinių tyrimų ir biochemijos technologijų mokymo centras. Jame dirba už Lenino palaikus atsakinga vadinamoji Mauzoliejaus grupė, kurią sudaro anatomai, biochemikai ir chirurgai. Ji atsakinga ir už dar trijų nacionalinių herojų palaikus: Vietnamo lyderio Ho Chi Minho bei dviejų Šiaurės Korėjos vadovų, tėvo ir sūnaus Kim Il-sungo ir Kim Jong-ilo.

Visas dėmesys sutelktas į palaikų fizinę būklę: išvaizdą, formą, svorį, spalvą, galūnių lankstumą ir odos tamprumą. Proceso eigoje Rusijos mokslininkai sukūrė metodus, kurie labai skiriasi nuo kitų balzamavimo būdų. "Kai kurias odos ir kūno vietas jie pakeitė plastiku ir kitomis medžiagomis, tad biologiniu požiūriu kūnas nebėra tas, kas jis buvo", - sako Berklio universiteto profesorius Aleksejus Yurchakas. Jis rašo knygą apie Lenino kūną, su juo susijusio mokslo istoriją ir politinį palaikų bei jų išsaugojimo vaidmenį sovietiniais ir posovietiniais laikais.

Kai 1924 metų sausį Leninas mirė, sovietų lyderiai neketino išsaugoti jo kūno. Leniną norėta palaidoti uždarame kape Maskvos Raudonojoje aikštėje. Tačiau šaltas oras padėjo pašarvotiems palaikams gerai išsilaikyti kone du mėnesius. Tai ir paskatino sovietų vadovybei mintį, kuo ilgiau išlaikyti kūną. Kad išvengtų bet kokių sąsajų su religinėmis relikvijomis, sovietų vadovybė paskelbė, jog kūno išsaugojimu rūpinasi sovietinis mokslas ir mokslininkai.

Pirmasis balzamavimo eksperimentas truko nuo 1924 metų kovo iki liepos. Ilgainiui Lenino laboratorija išvystė mikroinjekcijų techniką, leidusią balzamavimo skysčiams patekti į atskiras kūno dalis. Buvo sukurtas dvigubas guminis kostiumas, saugantis Lenino kūną jį viešai eksponuojant, o ant viršaus užvelkamas įprastas medžiaginis kostiumas.

Kas kelerius metus Lenino kūnas balzamuojamas iš naujo - merkiamas į įvairius skysčius ir laikomas pusantro mėnesio. Tikrąsias blakstienas seniai pakeitė dirbtinės, iš naujo suformuota Lenino nosis, veidas ir kitos kūno dalys, iš parafino, glicerino ir karotino padaryta puri medžiaga pakeitė poodinius riebalus.

Pačiame klestėjimo įkarštyje - nuo praėjusio amžiaus šeštojo iki devintojo dešimtmečio - Lenino laboratorijoje triūsė iki 200 žmonių. Sovietų Sąjungai subyrėjus, institutas neteko finansavimo, bet išgyveno iš privačių lėšų, o galiausiai vėl sulaukė, nors ir kuklesnės, valstybės paramos.

Lenino laboratorijos veikla davė ir netikėtų rezultatų, šiandien naudojamų organų transplantacijos ir kitose medicinos srityse. Pavyzdžiui, devintojo dešimtmečio pabaigoje Rusijos mokslininkų sumanytas neinvazinis cholesterolio kiekio odoje matavimo būdas buvo patentuotas Kanadoje ir panaudotas savarankiško testavimo prietaisuose, gaminamuose su ženklu "PreVu".

Nei Sovietų Sąjungoje, nei Vakaruose niekas net negalėjo įsivaizduoti apie tokį Lenino palikimą.

"Scientific American", LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"