Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITROŽIŲ KARAIMULTIMEDIJA
ĮDOMYBĖS

Leonardo da Vinci galia daryti stebuklus iki šiol kelia susižavėjimą

 
2017 06 27 15:00
Leonardo da Vinci /  "Scanpix" nuotrauka

Leonardas Da Vinci – vienas unikaliausių brandžiojo italų renesanso genijų. Metų metus mįslingas ir paslaptingas jo gyvenimas analizuojamas mokslininkų bei literatų. Michaelo J. Gelbo knygoje „Norėčiau mokėti daryti stebuklus“ galima surasti šio vieno garsiausių istorijoje kūrėjo pasiekimus bei nuopelnus.

Didis menininkas

Jis buvo pirmasis Vakarų dailininkas, kuris akcentavo peizažą kaip svarbiausią paveikslo dalyką. Jis pirmasis pradėjo naudoti aliejinius dažus ir pirmasis ėmė taikyti perspektyvos principus, šviesos ir šešėlių, contrapposto, sfumato (švelnius, persišviečiančius šešėlius) metodus bei daugelį kitokių naujovių.

Leonardo Da Vinci „Mona Liza“ ir „Paskutinė vakarienė“ yra visų pripažinti geriausi pasaulyje paveikslai. Leonardo taip pat yra sukūręs daugiau nuostabių paveikslų „Madona grotoje“, „Švc. Mergelė Marija“, „Šv. Jonas Krikštytojas“, „Džinerva de Benči“.

Puikus architektas ir skulptorius

Dauguma jo architektinių darbų buvo bendro pobūdžio, nors jis konsultavo svarstant planus, tarp jų ir Milano bei Pavijos katedrų, prancūzų karaliaus rūmų Bloise projektus.

Be to, manoma, kad Leonardo prisidėjo kuriant daugelį skulptūrų. Mokslininkų nuomone, vienintelė išlikusi skulptūra, prie kurią kūrė meistro rankos, – tai trijų žalvarinių statulų kompozicija prie šiaurinių krikštyklos durų Florencijoje.

Neprilygstamas išradėjas

Kaip išradėjas Leonardo projektavo skraidymo mašiną, sraigtasparnį, parašiutą ir daug kitų stebuklų, tarp kurių buvo ir pailgintos kopėčios (kruriomis ugniagesiai naudojasi dar ir dabar), trijų greičių pavara, mašina, skirta sriegiams varžtuose iškalti, dviratis, raktas varžtams, deguonies vamzdelis narams ar povandeniniams laivams, pirmoji pasaulyje besisukanti scena, užraktai kanalų sistemoms, horizontalus vandens malūnas, sudedami baldai, alyvuogių presas, keletas automatinių muzikos instrumentų, vandenių varomas žadintuvas, terapinis fotelis ir keliamas kranas grioviams valyti.

Tačiau pats didžiausias Leonardo, kaip atradėjo nuopelnas, už kurį turėtumėme jaustis jam skolingi, – tai automatizacijos samprata. Jis suprojektavo begales mašinų, kurios turėjo palengvinti darbą ir padidinti produktyvumą.

Nors kai kurios iš jų buvo beveik fantastinės ir praktiškai nepritaikomos, tokie dalykai kaip automatinės staklės galėjo būti laikomos industrinės revoliucijos ženklais.

Karo inžinerijos nuopelnai

Pats didžiausias Leonardo, kaip atradėjo nuopelnas, – tai automatizacijos samprata.

Leonardo Da Vinci projektavo ginklus, kurie buvo pradėti naudoti po keturių šimtų metų. Šie ginklai – tai šarvuotas tankas, kulkosvaidis, mortyra, valdomoji raketa ir povandeninis laivas. Kiek yra žinoma, jam dar esant gyvam nebuvo panaudotas nei vienas išradimas siekiant, ką nors sužeisti.

Pats būdamas labai taikus, Leonardo karą vadino „pazzia bestialissima“ – žvėriška beprotyste. Kraujo praliejimas jam atrodė nepaprastai žiaurus dalykas. Karui skirti jo išradimai buvo skirti tam, kad „saugotų brangiausią gamtos dovaną – laisvę“. Taip rašė pats Leonardo.

Kartkartėmis labai nenoromis jis paskelbdavo kai kuriuos tokius išradimus atvirai prabildamas apie prieštaringus jį užvaldžiusius jausmus: „Nenoriu viso to platinti ar spausdinti dėl blogos žmogaus prigimties.“

Leonardo Da Vinci, kaip mokslininkas, kelia daug mokslinio pobūdžio ginčų. Kai kurie mokslininkai teigia, kad tuo metu Leonardo geriau sutelkus mokslines mintis ar idėjas ir jas publikavus mokslo raidai būtų padaryta milžiniška įtaka.

Kiti ginčijasi ir sako, kad Leonardo buvo taip toli pralenkęs savąją epochą, kad toks jo sudarytas leidinys nebūtų buvęs palankiai sutiktas net ir suformulavus bendras, visiems suprantamas teorijas. Taigi, Leonardo Da Vinci kaip mokslininko veiklą galima vertinti kaip neįkainojamą, turint galvoje jo neblėstantį tiesos ieškojimą.

Dauguma mokslininkų sutaria, kad jam turime būti dėkingi už įtaką kelioms mokslo sritims:

Anatomijai

• Jis pirmasis davęs pradžią moderniai lyginamajai anatomijai;

• Jis buvo pirmasis, nupiešęs kūno dalis po skrodimo;

• Jis nupiešė smukliausius ir išsamiausius žmogaus bei žirgo atvaizdus;

• Jis vykdė precedento neturinčius vaisiaus augimo įsčiose tyrinėjimus;

• Jis buvo pirmasis, pagaminęs smegenų ir širdies skilvelių liejinius.

Botanikai

• Jis davė pradžią moderniam botanikos mokslui;

• Jis aprašė geotropizmą (gravitacinę žemės trauką, veikiančią kai kuriuos augalus) ir heliotropizmą (augalų posūkis į saulės pusę);

• Jis pastebėjo, kad medžio amžių atitinka kamieno pjūvyje matomas rievių skaičius;

• Jis buvo pirmasis apibūdinęs augalų lapų sandaros sistemą.

Geologijai ir fizikai

• Jis padarė reikšmingų atradimų aiškindamas suakmenėjusių gyvūnų ir augalų iškasenų kilmę, buvo pirmasis, užfiksavęs dirvos erozijos reiškinį. Jis rašė taip: „Vanduo išgraužia kalnus ir suplūsta į slėnius.“

• Jo fizikos tyrinėjimai davė pradžią dabartinėms hidrostatikos optikos ir mechanikos disciplinoms.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ĮDOMYBĖS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
Rožių karaiSportasŠeima ir sveikataTrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"