TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Lėtinė mieloleukemija – liga, kurios eigą lemia ir paciento savikontrolė

2012 09 20 11:09
Užsienio spaudos nuotr.

Rugsėjo 22-ąją Lietuvoje jau antrą kartą bus minima Tarptautinė lėtinės mieloleukemijos diena. 

Šią dieną visame pasaulyje sergantiesiems viena rečiausių kraujo vėžio formų – lėtine mieloleukemija (LML) – ir jų artimiesiems organizuojami susitikimai su gydytojais hematologais, spaudos konferencijos, visuomenei pristatomi žinias apie ligą gilinantys vaizdo filmai, vyksta labdaros renginiai.

Vos prieš 15 metų LML buvo mirtina liga, tačiau dabar, taikant kryptingą gydymą, ji tapo lėtine, kurią galima suvaldyti. LML gydoma nuolat geriant vaistus, išskirtiniais atvejais atliekama kaulų čiulpų transplantacija. Vienintelis būdas stebėti ligos eigą – reguliariai atlikti molekulinius tyrimus, todėl didelė atsakomybės už ligos progresavimą dalis tenka ir pacientui.

„Sudėtingiausia, jog ši liga – besimptomė, tad lengva pamiršti išgerti vaistų, taip pat – ir laiku nuvykti pas gydytoją molekuliniams tyrimams atlikti. O juk šie tyrimai tik ir leidžia įvertinti gydymo efektyvumą, – sako Ieva Drėgvienė, sergančiojo LML, žmona. – Žmogus, gyvenantis su šia lėtine liga, turi suvokti, jog ligos eiga labai priklauso nuo jo paties – kiek tiksliai jis laikosi paskirto gydymo režimo, ar visada laiku išgeria vaistus“. I.Drėgvienė pastebi, kad įveikti ligą yra lengviau, kai pacientas pasitiki gydytoju: „Šioje kovoje galima pergalė tik tada, kai gydytoją matai kaip sąjungininką, galintį tau padėti“.

Sveiko organizmo kamieninės ląstelės, esančios kaulų čiulpuose, brandina tris pagrindines kraujo ląsteles: baltąsias, raudonąsias ir trombocitus. Sergant LML, kamieninės ląstelės gamina per daug pakitusių baltųjų kraujo ląstelių, kurios patenka į kraują ir išplintą po organizmą. Didžiausia pažanga ieškant LML gydymo būdų pasiekta 7-ajame dešimtmetyje, kai buvo atrastas vienas pirmųjų žmogaus onkogenų Bcr-Abl.

2001 m. sukurti naujos kartos vaistai, blokuojantys onkogeno Bcr-Abl signalus, todėl pakitusios baltosios kraujo ląstelės nustoja daugintis, atsigamina sveikas kraujas. Šių vaistų atsiradimas daugeliui pacientų leidžia gyventi visavertį gyvenimą. Minėti vaistai Lietuvos pacientams yra prieinami nemokamai.

Šiuo metu pasaulyje atliekami itin inovatyvūs molekuliniai tyrimai, orientuoti į liekamąsias vėžio kamienines ląsteles. Lietuvoje tokie tyrimai atliekami VUL Santariškių klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro Molekulinės medicinos laboratorijoje. Ji yra vienintelė specializuota hematologinių bei onkologinių ligų genetikos laboratorija, atliekanti tokio pobūdžio tyrimus ne tik mūsų šalies, bet ir kitų Baltijos šalių pacientams.

„Esame išplėtoję minimalią liekamosios ligos tyrimų technologiją, leidžiančią atpažinti vieną piktybinę ląstelę iš milijono sveikų, – sako VUL Santariškių klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro gydytoja hematologė Ilma Tavorienė. – Gydant pacientus, sergančius lėtine mieloleukemija, tiksliausiai gydymo rezultatus parodo būtent molekuliniai tyrimai“. Iš pradžių tyrimai atliekami kas 3 mėn., pagerėjus – kartą per pusmetį. Specialistės teigimu, jei Bcr-Abl kiekis didėja, gydytojas turi pagrindą įtarti, jog liga tampa atspari gydymui arba, kad pacientas pradėjo netinkamai vartoti vaistus. Atsižvelgiant į gautus molekulinių tyrimų duomenis, gydymas gali būti koreguojamas.

Daugiau informacijos pacientai gali rasti svetainėje www.gyvensiu.lt/lml

Tarptautinė lėtinės mieloleukemijos dienos data – rugsėjo 22-oji – pasirinkta kaip simboliškai atitinkanti genetinį 9 ir 22 chromosomų pakitimą, kuris lemia LML atsiradimą. Lietuvos pacientai ir medikai turi galimybę prisijungti prie tarptautinio tinklalapio cmlearth.com (LML Žemė) – visuotinio interaktyvaus socialinio LML pacientų, jų slaugytojų, rėmėjų tinklo, vienijančio pasaulinę LML bendruomenę. Šiuo metu tinklas vienija 61-ą lėtinės mieloleukemijos pacientų organizaciją 49-iose šalyse. Lėtine mieloleukemija mūsų šalyje serga apie 200 žmonių.

Ilma Tavorienė,

VUL SK Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro gydytoja hematologė

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"