TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Lietuviai migracijos tinkluose

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesoriui Vyčiui Čiubrinskui šiuolaikinė lietuvių migracija neatsiejama nuo transnacionalizmo: išjudintas lietuviškumas toks paslankus ir trapus, kad nebūtinai įsitvirtina kažkur svetur. Globaliame pasaulyje galimi įvairūs jo pavidalai. 

Dvejus su puse metų trukęs lietuviškos tapatybės tyrimams skirtas projektas apėmė lietuvių diasporą penkiose Vakarų valstybėse. Į Airiją, Didžiąją Britaniją, Ispaniją, JAV ir Norvegiją migruoja daugiausia lietuvių. Šiuo požiūriu būtų labai tikusi ir Vokietija, tačiau pasirinkta Norvegija kaip ne Europos Sąjungos (ES) valstybė. Nagrinėta vietos valdžios vykdoma vadinamoji identiteto politika ir pačių imigrantų lietuviškos tapatybės išlaikymas. Aktualia tyrimų tema jau apgintos trys disertacijos, paskelbta keliolika straipsnių Lietuvoje bei užsienyje, išleista knyga "Lietuviai svetur" ir tuoj pasirodys kita - "Lietuviškasis identitetas šiuolaikinės migracijos kontekstuose".

Projektą koordinavusio VDU Socialinės antropologijos centro partneriai buvo Lietuvos socialinių tyrimų centras (LSTC) ir Užsienio reikalų ministerija (URM). Jos didžiausia pagalba, pasak prof. V.Čiubrinsko, buvo labiau techninė - globali logistika. Lietuvos ambasados visada suteikdavo prieglobstį tyrėjams, tačiau pats projektas didesnio rezonanso, kaip tikėtasi, Lietuvos valstybės politikai diasporos lietuvių atžvilgiu nesulaukė, nors surengtos net trys konferencijos, jose pristatytos tyrimų išvados ir pateiktos rekomendacijos. 

Sumažėjusiame pasaulyje

"Pasaulis globalus ir turime labai daug bendrų dalykų, - kalbėjo VDU Socialinės antropologijos centro vadovas V.Čiubrinskas. - Vienas jų - migracija. Nenaujas reiškinys ir Lietuvoje, tik dabar suaktualėjęs bei paveiktas globalizacijos. Migracija nebėra kaip anksčiau - arba politinė, t.y. prievartinė, arba ekonominė. Migruoti darosi populiaru, migruojama masiškai ir labai daug vadinamosios transmigracijos - ne tik emigracija ir imigracija kaip anksčiau." 

Šiuolaikinės technologijos, pradedant pigiais lėktuvų skrydžiais ir baigiant internetu, leidžia labai lengvai susisiekti, judėti, bendrauti, ir žmonių priklausomybė darosi dvilypė. Jie nebėra vien toje vietoje, į kurią nuvyko, ir nebėra, pasak antropologo, visiškai prarasti toje vietoje, iš kurios išvyko. Lojalumas, įsipareigojimai, atsidavimas vienai teritorijai pasidaro per siauras reiškinys. Žmonės linkę būti lojalūs, įsipareigoję, net atsidavę kelioms vietoms. Pasaulis susitraukė, sumažėjo, pasidarė toks, kad jau įmanoma save realizuoti ne tik vienoje tautinėje valstybėje. Toks būtų naujasis migracijos supratimas.

Didžioji dilema

Kaip atskleidė lietuvių diasporos penkiose valstybėse tyrimai, galima aptikti daugybę lietuviškos tapatybės modelių, atsižvelgiant į tai, kiek asimiliuotasi ar, priešingai, išlaikytas lietuviškumas. Bet kuriuo atveju jis, kaip pabrėžė prof. V.Čiubrinskas, yra išjudintas ir dažniausiai "benamis". Dvasine prasme "benamis" būti negali, nes namų poreikis vis tiek išlieka, ir dažnas migrantas sprendžia didžiąją dilemą, kur jie - tie namai. Priklausymas kam nors ir tapatinimasis su kuo nors lemia daug skirtingų modelių. 

Pavyzdžiui, Norvegijoje, kaip ir kitose lietuvių migrantų pasirinktose valstybėse, žmonėms labai svarbu išlaikyti Lietuvos pilietybę. Nors dažnas sakė, kad Norvegijoje jaučiasi gerai ir yra kultūriškai įsigyvenęs, linkęs toliau "norvegėti", svarbu ne tik kartkartėmis grįžti į Lietuvą, bet ir išlaikyti lietuviškas teises bei pareigas, tokias kaip balsavimas, nuosavybė, galimybė vaikams neprarasti lietuvių kalbos. 

"Viena vertus, kultūriškai, atrodo, asimiliuojasi, tačiau pilietiškai, politiškai - ne. Reikėtų šiuo požiūriu dar tyrimų, bet esmė, matyt, ta, kad žmonėms tebekirba mintis grįžti į Lietuvą, - kalbėjo projekto vadovas. - Didžioji dauguma į klausimą dėl grįžimo atsakė "taip", nors kartu nurodė ir sąlygas. Nežinau, kaip tai vertinti. Jie yra išjudinti ir tas akivaizdus išjudintumas nėra apsisprendimas. Dėl to jie neatsako į klausimą, ar jau tikrai liks ten. Gal šiemet, ateinančius dvejus metus bus ten, o vėliau, jei nepatiks arba kas nors pasikeis, judės kitur." 

Dabar dažna tendencija, pasak antropologo, - vadinamoji pasekminė migracija. Iš Amerikos kai kurie lietuvių kilmės žmonės juda į Didžiąją Britaniją, migruojama ir Europos viduje, pavyzdžiui, iš Norvegijos ar Airijos - į Didžiąją Britaniją, iš jos - į Ispaniją ir t.t. 

Kitaip susiję

Be transnacionalizmo, t.y. ne vienos valstybės teritorijoje pasireiškiančių socialinių, ekonominių, kultūrinių interesų bei asmens mobilumo, ryškėja ir lietuvių diasporos bendruomeniškumo fragmentacija. Jį keičia tinkliškas žmonių saistymasis tarpusavyje. Nebėra žūtbūtinio poreikio kaip seniesiems lietuvių emigrantams prieš šimtą ir daugiau metų ar vadinamiesiems dipukams po Antrojo pasaulinio karo turėti savo bendruomenę, kad būtų šalia savų, galėtų susikalbėti, turėtų kur įsikurti, gautų darbą. Tada parapija, kaip pasakojo prof. V.Čiubrinskas, buvo tipiškas etninės bendruomenės modelis, aprėpiantis viską - ne tik katalikybę ir bažnyčią, bet ir savišalpą, švietimą, pramogas, įprastą būdą žmonėms būti kartu. Tai, ką paliko Lietuvoje, iš karto sukūrė, nuvažiavę svetur.

"Tikėtina, - spėjo antropologas, - kad ir dabar dažnas Lietuvos politikas lietuvių užsienyje atžvilgiu mano, kad jie turi turėti bendruomenes ir per jas lengviausia juos ten apčiuopti, skirti pinigų, matyti veiklą. Tačiau tie žmonės nebėra bendruomeniški! Jie įpratę savaip kurti artimųjų, draugų, pažįstamų bendrijas ir nenuspėjamas jungtis. Be jokios abejonės, senosios etninės bendruomenės, pavyzdžiui, Šv.Kazimiero bažnyčios Londone arba Market Parko Čikagoje, turi reikšmės, bet nebėra taip patrauklu ir įprasta tarp naujųjų imigrantų."

Naujieji imigrantai saistosi naujaip. Ne paslaptis, kad dažnai - ir su rytų europiečiais: rusais, lenkais, ukrainietiškais, latviais. T.y. su tais, su kuriais susikalba rusiškai, dirba bendrus darbus, gyvena bendruose rajonuose. Yra mišrių santuokų. Mišrios ir žiniasklaidos priemonės. Pavyzdžiui, Čikagoje leidžiamuose penkiuose lietuviškuose laikraščiuose mirga rusiškų ar lenkiškų skelbimų. Dvi lietuviškos radijo stotys taip pat dalijasi lenkiška ar rusiška informacija. Nebėra tokio griežtai etniško saistymosi. Kur kas daugiau maišymosi.

"Ateis lietuviai"

JAV lietuvių diasporos tyrimus Čikagoje atliko prof. V.Čiubrinskas, jo doktorantė Ieva Kripienė - Niujorke ir Los Andžele. Kitas doktorantas Darius Daukšas - Norvegijoje ir Didžiojoje Britanijoje. Projekto dalyvė VDU magistrantė Giedrė Pavalkytė - Ispanijoje, o doktorantė Neringa Liubinienė - Belfaste, Šiaurės Airijoje (Jungtinė Karalystė), ir lygino su Dublinu, Airijos Respublika. Palyginamąją visų tyrinėtų šalių empirinių duomenų sociologinę analizę atliko VDU Sociologijos katedros docentė Jolanta Kuznecovienė.

Atskiri tyrimai buvo skirti žiniasklaidai - kaip pagrindinės masinės informavimo priemonės atspindi tų valstybių politiką imigrantų atžvilgiu. VDU Sociologijos katedros profesorius Artūras Tereškinas pasirinkęs po kelis pagrindinius kiekvienos valstybės dienraščius, ieškojo daugiausia informacijos apie imigrantus iš Rytų Europos, o jei rasdavo, - ir konkrečiai apie lietuvius.

Bendrą tirtų valstybių teisinę sistemą, teisinius dokumentus ir atitinkamų institucijų vykdomą politiką, turinčią įtakos imigrantams, tyrinėjo LSTC mokslininkai prof. Meilutė Taljūnaitė, prof. Arvydas Matulionis ir dr. Liutauras Labanauskas.  

"Tie dalykai svarbūs, nes tapatybė nėra vien iš kraujo ar prigimties plaukianti, vien paties žmogaus ar žmonių grupės kuriama, - pabrėžė projekto vadovas. - Jai labai daug įtakos daro institucijos. Ne tik žiniasklaida, bet, pavyzdžiui, ir bažnyčia, mokykla, valstybė su savo įstatymais. Imigrantų padėtis labai priklauso nuo valstybės modelio." Pavyzdžiui, JAV etninė, ypač kultūrinė, veikla palaikoma ir sunkumų savitumui išreikšti nėra. Aišku, kitas klausimas, ar esi legalus imigrantas. Dalis lietuvių Amerikoje iki šiol gyvena nelegaliai, todėl jiems aktualiausia problema, kaip įgyti legalų statusą.

Didžiojoje Britanijoje multikultūriškumo politika dar stipresnė. Ten taip pat pabrėžiamas žmonių priklausymas kuriai nors etninei kultūrai ar religijai. Norvegija, pasak prof. V.Čiubrinsko, - geras naujosios politikos pavyzdys, nes dar neseniai valstybė buvo labai norvegiška ir etninio vientisumo požiūriu panaši į Lietuvą. Imigracija į Norvegiją prasidėjo tik nuo septinto praėjusio amžiaus dešimtmečio. Dabar, atsivėrus sienoms ir leidus laisvai įsidarbinti, labai padaugėjo imigrantų iš Rytų Europos. 

"Tas padaugėjimas nebūtų didelė problema, nes valstybė pripažįsta, kad jau yra daugiakultūrė. Problema kita, - atkreipė dėmesį antropologas. - Lietuviai Norvegijoje dažnai kriminalizuojami.  

Žiniasklaidoje gausu tokių pranešimų: "Artėja vasaros sezonas. Gerai užrakinkite sandėliukus, nes lietuviai ateis ir išplėš." 

Ne veltui prieš kelerius metus būrys lietuvių, turinčių palyginti aukštas kaip imigrantai socialines pozicijas, t.y. dirbantys mokytojais, gydytojais ar kitus darbus, nusifotografavo kartu ir paprašė jų nuotrauką įdėti į pagrindinį Norvegijos laikraštį "Aftenposten". Straipsnyje pabrėžiama, kad ne visi iš Lietuvos atvykę žmonės Norvegijoje yra vagys ar plėšikai. Nors kalėjimų statistika 

negailestinga, labai dažnai imigrantų tautybės supainiojamos. Nereikėtų taip pat pamiršti, kad į kriminalinį pasaulį, kai lietuviški pasai buvo dar lengvai padirbami, o Lietuva jau priklausė ES, pateko labai daug nelegalių dokumentų.

Globalus lietuviškumas

"Naujausiais duomenimis, iš Lietuvos emigravo maždaug 600 tūkst. žmonių, tačiau būtų sunku rasti skaičius, kiek išvyko į kurią nors konkrečią valstybę. Pavyzdžiui, yra duomenų, kad Londone gyvena apie 200 tūkst. lietuvių, tačiau norint pagrįsti šį skaičių, reikėtų nemažai pavargti. Žodžiu, neturime geros statistikos, tačiau ji ir nebuvo mūsų tikslas. Atlikome ne kiekybinius, o kokybinius tyrimus: giluminius interviu ir dalyvaujamus stebėjimus, nes supratome, kad lietuvišką identitetą reikia apčiuopti iš vidaus, ir ne vien Lietuvoje - tai būtų per siaura", - kalbėjo projekto vadovas. 

Dabar lietuviškumas gali būti suprastas kaip globalus reiškinys ir įgyvendintas projektas, pasak prof. V.Čiubrinsko, iš dalies buvo nukreiptas į valstybės politiką kaip identiteto vadybą, galią kurti jį. Reikėtų šiuolaikinių būdų konstruoti lietuvišką tapatybę, kad ji būtų patraukli, tvirta, stabili. 

"Dabar Lietuvoje skundžiamės, kad nepavyksta sukurti gero įvaizdžio. Tai drąsi, tai vėl kitokia Lietuva, - ironizavo antropologas. - Vis nesiseka padaryti lietuviškumą kaip kokį pramušantį ženklą. Kodėl iš diasporos nepasimokius būdų, kaip jį susikurti?! Svarbiausia - mums gerai kartu ir visai nesvarbu, ar tokį lietuviškumą pripažins kiti.

Jis gali būti, pavyzdžiui, labai pramoginis: "Žaidžiame sau krepšinį kartu, ir mums gerai". Gali būti ir labai tvirtas, edukacinis: "Žūtbūt turėsime lietuvišką vaikų darželį ir tikrai išugdysime vaikus lietuviukais, nors ir kaip trukdytumėte". Šiuolaikiniame globalizuotame pasaulyje diasporos dariniui išlikti lietuvių tauta yra įvairiausių būdų. Reikėtų nebijoti ir lietuviškai nekalbančio lietuviškumo. Pagaliau pradėta suprasti, kad lietuvių literatūra gali būti, tarkim, ir lenkiškai parašyta. Kodėl angliškai ar ispaniškai kalbantis lietuvis - jau ne lietuvis?! Jis irgi lietuvis, tačiau lietuviškumas kitoks. Ir tas "kitoks" turėtų būti ne tik pažįstamas mums - jo dėmenis reikėtų įtraukti į valstybės politiką." 

Tyrimai atskleidė, kad iš Lietuvos pasitraukę žmonės tikrai nėra praradę savo šaknų. Jas išlaiko, pripažįsta, tačiau yra, be jokios abejonės, paveikti globalizacijos. Nuo Lietuvoje gyvenančių lietuvių skiriasi mažiausiai tuo, kad yra mobilesni, atviresni kitoniškumui, naujovėms.

"Akivaizdžiai matyti, kaip svarbu, kas dedasi valstybės viduje, - pabrėžė prof. V.Čiubrinskas. - Iš tikrųjų Lietuva turi konkuruoti su kitomis valstybėmis, kad patrauktų saviškius. Matyt, pralaimime kur kas patrauklesnėms verslo, darbo kultūros, tarpusavio santykių požūriu. Šiais laikais žmogus jaučiasi visiškai laisvas. Jis turi šaknis, tačiau tai nereiškia, kad turi gatavą priklausomybę valstybei. Už tai labiausiai reikėtų dėkoti globalizacijai ir europizacijai." 

Migracijos tyrimai, į kuriuos šiemet įsitraukia VDU Socialinės antropologijos centras, kaip tik ir susiję su ES plėtra. Glazgo universiteto (Škotija) koordinuojamame 7-osios bendrosios mokslinių tyrimų programos projekte taip pat dalyvauja suomiai, estai, kroatai, vokiečiai, vengrai, rumunai.

"Stoti į ES rengiasi kroatai, laukia būti pakviesti turkai, o dar Gruzija, Ukraina. Kodėl buksuoja ES plėtra, kas lemia nusivylimą ir kokie yra iššūkiai, - vardijo projekte keliamus klausimus prof. V.Čiubrinskas. - Mobilumo ir naujosios migracijos ES viduje požiūriu labai svarbus tampa nuo 2004 metų prisijungęs dvyliktukas - be Kipro ir Maltos, Centrinės ir Rytų Europos valstybės. Jos iš esmės pakeitė padėtį." 

Pavyzdžiui, Škotijoje, Glazgo mieste, yra didžiuliai lenkų ir lietuvių rajonai. Škotams tai, pasak antropologo, didelė naujiena, nes Didžiojoje Britanijoje iki šiol buvo įprasti indai, pakistaniečiai ar karibiečiai. Ir staiga - tiesiog masiškai privažiavo rytų europiečių. Atrodytų, ta pati ES, tačiau kodėl atvažiavę sezoniškai padirbėti, čia ir pasilieka? 

Kita vertus, daugėja ir vakariečių Rytų Europoje. Vieni migruoja verslo reikalais, kitiems čia tiesiog pigiau. Labai populiarūs vadinamieji antrieji namai. Pavyzdžiui, daug olandų juos turi Čekijoje, o vokiečiai - Turkijoje. Ką ir kalbėti apie sveikatos, sekso, pramogų turizmą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"