TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Lietuviai pasiskolino daug patiekalų

2014 05 23 6:00
Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai tikina lietuvių virtuvėje randą sau pažįstamų patiekalų. Kristinos Kučinskaitės (LŽ) nuotrauka

Balandėlius pasiskolinome iš graikų, barščius – iš ukrainiečių, skrylius – iš italų, bulvinius blynus – iš baltarusių, o šašlykus – iš armėnų. Net kelios šalys paveikė lietuvių virtuvės tradicijas.

Lietuviškos kulinarijos paveldo tyrėjas Rimvydas Laužikas sako, kad lietuvių valgymo tradicijas formavo ne tik kaimynų šalys. „Daugelio dalykų, kas buvo mėgstama Graikijoje ar Italijoje, mes apskritai nežinojome. Tarkim, žoles valgyti mus išmokė Renesansas, o medų į cukrų ėmėme keisti tik XVIII amžiuje“, - sakė žinovas Pasaulio kultūros įvairovės dienai skirtame renginyje. Jis vyko Lietuvos tautinio kulinarinio paveldo sertifikatu apdovanotame restoranų tinkle „Bernelių užeiga“.

Agurkai, grikiai ir balandėliai į mūsų šalį atkeliavo iš Graikijos. Tačiau lietuviai į savo virtuvę įtraukė ne viską, kas vertinama toje šalyje. Lietuvoje apsistojusi graikė Lola Sakanis pasakojo, jog tai, kaip lietuviai supranta graikiškas salotas, nėra tikslu. „Įdėkite į lėkštę bet kokią vienos rūšies daržovę ir didelius gabalus sūrio. Tai greičiausiai bus mums dabar žinomų graikiškų salotų propromočiutė“, - aiškino L. Sakanis. Į šį tradicinį patiekalą nededama graikinių riešutų, tačiau būtina įspausti citrinos, įberti raudonėlio ir pagardinti itin geros kokybės alyvuogių aliejumi.

Iš Ukrainos paveldėjome lašinių, barščių, koldūnų pomėgį. „Tik barščiai tuomet buvo ne burokėlių, o tiesiog valgomų lapų sriuba“, - sakė R. Laužikas.

Iš kaimynų ant lietuvių stalo atkeliavo ir Kijevo kotletas. Šį patiekalą Kijeve sukūrė prancūzų virėjas, rekomendavęs valgyti tik mėsą – be džiūvėsėlių, kuriuose ji apvoliota.

Iš Italijos į Lietuvą atkeliavo pyragai su įdaru, petražolės, daržovės ir skryliai, anksčiau vadinti lazankomis.

Didelę įtaką lietuvių kultūrai turėjo už Žygimanto Senojo ištekėjusi italė Bona Sforca. Tapusi karaliene ir kunigaikštiene, ji į Lietuvą atnešė itališko dvaro kultūrą. Pasak R. Laužiko, tuomet mūsų kultūra šoktelėjo beveik 300 metų. Didikai pradėjo valgyti daugiau daržovių ir netgi išmoko naudotis šakute.

Lenkai lietuviams „padovanojo“ gvazdikėlius, aliejų ir garstyčias, o baltarusiai – bulvinius blynus. Iš Baltarusijos į Lietuvą taip pat atkeliavo bulvės, batatai, topinambai.

Tuo tarpu prancūzai "perleido" daugybę gardumynų – bombonkes, paštetą, sriubą, cukrų, citrinų sultis, likerį, sviesto padažą. R. Laužikas pasakojo, kad apie XVI amžių Lietuvoje buvo gaminamas desertas "ispaniškas pienas", kurio receptas panašus į vieno žinomiausių prancūziškų desertų krembriulė.

Iš Armėnijos į Lietuvą atkeliavo tradicija kepti šašlykus.

„Taip, kaip lietuviai valgo dabar, prieš kelis šimtus metų sau leisti galėjo tik aukštuomenė“, - nedvejojo lietuviškos kulinarijos paveldo tyrėjas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"