TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Lietuviško molio džiazuotė prancūzų pievelėje

2006 08 31 0:00
Šventės atributai.
Vytauto Valiušio asmeninio albumo nuotrauka

Į jausmų kraštą su meilės sostine Paryžiumi jų septynetas keliavo pavieniui, nors visus pulkelin surinko prancūzas Philippe'as Menardas. Šiaip jau valdininkas - Prevelles/Tuffe keramikų asociacijos prezidentas, o artimiau - tas pats molio brolis, nepažįstamuose kraštuose ieškantis kitoniško keraminių dalykėlių skambėjimo. Lietuvoje dvi savaites praleidęs gyvendamas ant ratų, Philippe'as išsirinko panevėžiškius Viliją ir Osvaldą Balčiūnus, Eglę ir Eugenijų Čibinskus, kaunietį Julių Rakevičių ir du iš Utenos apskrities - Liną Bekerienę iš Anykščių rajono su Vytautu Valiušiu iš Leliūnų, pakviesdamas dalyvauti jau tradicinėje bienalėje "Biennale de ceramique Prevelles/Tuffe 2006". Praėjusioje svečiavosi vengrai. Ant Europos Sąjungos vėliavos sužibus dar vienai narės žvaigždutei - susidomėta ir Lietuvos menais.

"Labiausiai jaudinausi, žinoma, aš, nes vienintelis iš septyneto atstovavau tautodailininkams, - tikino Lietuvos puodžių karalius, Keramikos muziejaus Utenos rajone, Leliūnuose, įkūrėjas Valiušis. - Galiu per naktis "blūdyti" prie žiedimo rato, vienumoje it vaikas džiaugtis naujais molio dirbiniais, o reklamuotis pačiam, matyt, ne lietuvio būdui".

Vytautui tai pirmoji kelionė į tolimąjį užsienį, todėl teko marinti jaudulį, kaip pasiseks pačiam prie vairo įveikti kelių tūkstančių kilometrų kelią, apsiprasti, jog nemoki prancūziškai. Gelbėjo pasikviestas bendrakeleivis, kolega varėniškis tautodailininkas Džiugas Petraitis, pažįstamas iš susitikimų per seminarus. Bet kai pasiekė jaukius, vieną nuo kito per trejetą kilometrų įsikūrusius Prievelles ir Tuffe miestelius, pakliuvo į namų aplinką pas svetingus prancūzus, atsivijo noras visiškai atsiduoti lemtajam "dabar".

Per du šimtus kilometrų nuo Paryžiaus esantis Prevelles garsėjo puodžiais. Kai senuosius amatininkus pasišaukė mirtis, merdėti ėmė ir vietovė, kol tenykščiai suvokė, jog prikelti ją įmanoma atgaivinta senove. Iškilo dirbtuvės, duris atvėrė galerija "Puodžių namai". Kaimynas Tuffe parodų sales įrengė senutėlėje bažnyčioje. Į bienales ėmė rinktis Prancūzijos keramikai.

"O, tai mano svajonė, - prisipažino Valiušis, - kad taip saviškiais sušurmuliuotų manieji Leliūnai. Dabar tik užsienio svečiai, kone kasdien ieško muziejaus".

Abiejų prancūzų miestelių gyventojai atokvėpiu tarp bienalių patys kaupia lėšas būsimai keramikų šventei, stebi kuriančiuosius, net vidurnaktį ateina pažiūrėti, kokią paslaptį atvers degimo krosnis. Ir jokia naujiena, kad mūvintis šortais, nešinas vyno buteliu į šitą šurmulį nevaldiškai įsilieja pats miestelio meras. Vytautui, melomanui, maloniai širdį pakuteno nepaliovusi per dienas ir naktis skambėti muzika - liaudiškoji ir džiazas. Jis ir pats savo muziejuje rengia mini festivalius "Ir skamba muzika it molis". Savimeilę kirptelėjo ir savoji pavardė, kurią išvydo plakate, užsukęs į Paryžiaus kavinukę. Ir pasididžiavimas, jog lietuvaičių keramika nė kiek ne prastesnė už prancūzų. Išdailinta, su Eglės Čibinskienės puošyba, primenančia grafikos rėžius, su Linos Bekerienės, primenančia pasakų iliustracijas ir derančia prie dailininkės Sigutės Ach valiūkiškų paveikslėlių. Vilijos Balčiūnienės formų ieškinius Philippe'as įsiminė dar prieš bienalę, - apie 5 mėnesius dailininkė kūrė pas juos. O paskui stebėjosi, kaip Balčiūnai ir Čibinskai artimoje šeiminėje erdvėje nesuniveliuoja kūrybos braižo. Julius Rakevičius išskirtinai preciziškai dekoruoja savuosius, o Valiušis - nepralenkiamas žiedimo technikos virtuozas. Vytautas tai pademonstravo ir prancūzams, sėdęs prie žiedimo rato. Mat Julius su Džiugu pastatė aukštos temperatūros degimo krosnį, kurioje ši vyriška trijulė parodė, kokiais raibumais galima išmarginti puodų šonus senąja lietuvių raugo technika. Vytauto glazūruotų dirbinių ir juodpuodžių - bene 150 eksponatų - paroda "Puodžių namuose" džiugino prancūzus. O viso septyneto dužūs "keleiviai" nebesugrįžo atgalios: persikėlė į keramikos kolekcininkų namus, nors bienalėje atsitiktiniai žiūrovai reti - atvyksta tikri keramikos žinovai ir vertintojai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"