TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Lietuvos danguje – įspūdingas Saulės užtemimas

2015 03 20 10:15
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Lietuvoje penktadienį buvo matomas didžiausias per pastaruosius 16 metų dalinis Saulės užtemimas.

Stebėti neįprasto gamtos reiškinio į sostinės centre esančią Katedros aikštę susirinko keli šimtai žmonių. Dauguma jų - su saulės akiniais, dalis užtemimą stebėjo per kompaktines plokšteles, vadinamuosius minkštuosius diskus ar fotojuostas.

Dvidešimtmetė studentė Ema Bilytė, Saulės užtemimą stebėjusi per minkštąjį diską, džiaugėsi, kad iš anksto buvo pateikta išsamios informacijos. „Anksčiau, vaikystėje, irgi esu mačiusi kažką panašaus“, - BNS sakė ji.

Tuo metu verslininką Valentiną Kriščiūną maloniai nustebino užtemimą susirinkusi stebėti didelė žmonių minia. „Šiaip labai puiku tokį reiškinį stebėti prie Katedros, aikštėje, kur daug žmonių. Tikimės, kad nieko blogo neatsitiks. Tokį reiškinį stebiu pirmą kartą“, - BNS teigė V.Krisčiūnas.

Lietuvos teritorijoje buvo matoma, kaip Mėnulis užtemdė apie apie 70-80 proc. Saulės ploto. Piką užtemimas pasiekė kelios minutės po vidurdienio.

Kaip BNS sakė instituto astronomas Kazimieras Černis, visiškas užtemimas, kai Mėnulis Saulės diską uždengs tik šimtu procentu, bus stebimas tik kai kuriose vietose, pavyzdžiui, Danijai priklausančiose Farerų saloje, kai kuriose Norvegijai priklausančiose salose.

Pasak jo, maksimalią reikšmę Lietuvoje užtemimas pasiekė Vakarų Lietuvoje, Klaipėdoje ir geriausiai plika akimi mūsų šalyje buvo matomas penktadienį apie valandą, nuo 11 val. 30 minučių iki 12 val. 30 minučių.

„Pastarasis toks užtemimas Lietuvoje vyko 1999-aisiais metais rugpjūčio mėnesį - mes buvome išvykę į Vengriją stebėti visiško užtemimo, tuo metu Lietuvoje buvo matoma tik dalinė užtemimo fazė. Visiškas užtemimas Lietuvoje pastarąjį kartą buvo matomas 1954-ųjų birželio 30-ąją. Juosta ėjo netoli Vilniaus“, - sakė astronomas.

Anot K.Černio, artimiausias visiškas Saulės užtemimas Lietuvoje vyks po maždaug aštuonių dešimtmečių.

Mokslininkas įspėja, kad stebėti saulės negalima plika akimi, būtina naudoti specialias priemones.

„Reikia turėti filtrus ar tamsius stiklus. Kas neturi visiškai jokių filtrų, galima paimti paprasčiausią kompaktinę plokštelę (...), blogiausiu atveju, galima paimti paprastą žvakę ir ja deginant stiklą jį užtemdyti“, - patarė jis.

Neįprastą gamtinį reiškinį penktadienį pro specialius teleskopus bus galima stebėti ir Molėtų astronomijos observatorijoje.

Farerų salose – visiškas užtemimas

Didelėje pasaulio dalyje žmonės nukreipė akis į dangų, stebėdami saulės užtemimą, nors vienintelės sausumos teritorijos, kuriose Mėnulis visiškai uždengia saulės diską, buvo toli šiaurėje esančiame Svalbardo salyne ir Danijai priklausančiose Farerų salose.

Penktadienį Mėnulio šešėlis nukrypo ant Žemės paviršiaus 7 val. 41 min. Grinvičo (9 val. 41 min. Lietuvos) laiku Atlanto vandenyno vidurio rytinėje dalyje, nurodė Didžiosios Britanijos laivybos almanacho biuras.

Didžiausi saulės užtemimų entuziastai iš viso pasaulio išvyko į Farerų salas – Danijos autonominę teritoriją – ir Norvegijai priklausantį Svalbardą, kad pamatytų, kaip saulė vidury dienos visiškai užtemsta trumpiau negu trims minutėms. Šis reiškinys jaudino žmoniją nuo neatmenamų laikų.

Daugiau negu 8 tūkst. turistų susirinko Fareruose, kur visiškas saulės užtemimas prasidėjo 9 val. 41 min. vietos (11 val. 41 min. Lietuvos) laikų. Dar 1,5-2 tūkst. žmonių stebėjo šį reiškinį Svalbarde, kur jis prasidėjo 11 val. 11 min. vietos (12 val. 11 min. Lietuvos) laiku.

Svalbarde užtemimo entuziastų laukė suvenyrų gausa.

„Čia atvyko daug užtemimų stebėtojų iš viso pasaulio, – Farerų salų turizmo biuro pareigūnas Torsteinas Christiansenas sakė naujienų agentūrai AFP. – Dauguma – iš Europos, bet taip pat esama (turistų) iš šalių, kurių paprastai nebūna mūsų sąraše – tokių kaip Australija, Naujoji Zelandija, (Jungtinės) Valstijos, Afrika.“

Dar 50 danų grupė įsigijo bilietus į vieno mokslo žurnalo užsakytą lėktuvo „Boeing 737“ skrydį, per kurį saulės užtemimą buvo galima stebėti padangėje virš Farerų salų.

Baltųjų lokių grėsmė

Svalbarde, kuriame dar tik neseniai baigėsi keturis mėnesius trukusi poliarinė naktis, vietos viešbučiuose buvo rezervuotos jau keli metai iki šio įvykio, kuris taps 10-uoju visišku saulės užtemimu XXI šimtmetyje.

Turistams tenka reikia pasisaugoti šiame regione besibastančių baltųjų lokių.

Ketvirtadienį įvykęs incidentas, kai baltasis lokys lengvai sužeidė vieną čekų turistą, tapo priminimu, kad šių žvėrių keliamas pavojus yra realus. Svalbarde nuo 1971 metų baltieji lokiai mirtinai sudraskė penkis žmones.

Visiškas saulės užtemimas įvyksta tuomet, kai Mėnulis praslenka tarp Žemės ir Saulės, o visi trys dangaus kūnai tiksliai išsidėsto vienoje linijoje.

Stebint iš Žemės, Mėnulio diskas yra beveik tokio paties skersmens kaip Saulės, todėl visiško užtemimo metu aptemusiame žvaigždėtame danguje pasirodo stulbinamas sidabriškos spalvos Saulės vainikas – šią žvaigždę supantis smarkiai įkaitusios plazmos debesis.

Kituose pasaulio regionuose bus matomas tik dalinis saulės užtemimas. Pavyzdžiui, Reikjavike Mėnulis užstos 97 proc., Edinburge – 93 proc., Londone – 84 proc., Paryžiuje – 78 proc., o Vilnius – 67 proc. saulės disko.

Kitas visiškas saulės užtemimas Europoje bus matomas tik 2026 etų rugpjūčio 12 dieną.

Penktadienį taip pat įvyks kitas apyretis dangaus reiškinys.

Gamtinis Žemės palydovas per užtemimą bus „supermėnulio“ fazė – kai jis labiausiai priartėja prie mūsų planetos, skriedamas savo orbitos perigėjuje.

Dėl šios priežasties Mėnulio trauka stipriau veiks Žemę, o prie jos dar prisidės Saulės gravitacijos poveikis, todėl vandenynų potvyniai ir atoslūgiai bus didžiausi per 18 metų ciklą.

„Užtemimas ir potvyniai yra susiję“, – sakė Britanijos nacionalinio okeanografijos centro (NOC) Jūrų fizikos ir vandenynų klimato tyrimų grupės vadovas Kevinas Horsburghas.

„Kad įvyktų užtemimas, Saulė, Žemė ir Mėnulis turi būti vienoje linijoje, o tai taip pat yra esminė aukščiausio jūrų potvynio sąlyga, – aiškino jis. – Kad kiltų patys didžiausi potvyniai, Mėnulis tuo metu turi skrieti tiksliai virš pusiaujo.“

Dėl šio dangaus kūnų baleto šeštadienį itin dideli vandenyno potvyniai kils Fandžio įlankoje Kanadoje, Prancūzijos Atlanto vandenyno pakrantėje, Lamanšo sąsiauryje ir Šiaurės jūroje, bet poveikis bus aiškiai juntamas netgi Viduržemio jūroje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"