TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Lietuvos įdomybės (2)

2008 01 30 0:00
Kazio Kęstučio Šiaulyčio piešinys

Ne, šitie parašaliojimai nė iš tolo nepretenduoja į M.Pretorijaus "Prūsijos įdomybes", į jų istorinę, etnografinę ar kokią kitokią vertę. Žinoma, gerb. autorius, kaip ir kiekvienas gerb. autorius, norėtų, jog turėtų, bet, geriau pasvarsčius, - neduok Dieve, jeigu taip būtų!..

Tai menkas juokas. Jo pasekmės gali būti baisios. Ir vištoms, ir žmonėms. Įsivaizduokit: kraunam nugaišusius paukščius į didžiausias stirtas, apipilam žibalu ir deginam. Kitos išeities nėra... O degančių plunksnų smarvė!.. O dūmų!.. Kuo kvėpuoti? Ir iš kur Lietuva paims tiek dujokaukių? Jų ir taip vargais negalais užteks tik vadovybei ir vyriausybei, valdininkams ir karininkams. Na, dar viena - vienai ministerijai, kurios kompetencijai ir priklauso visi vištų reikalai. Geriausiam (-iai) jos atstovui (-ei) teks daužytis po Lietuvą, tūptis prie kiekvienos vištų stirtos ir braižyti degtukus, kol pradės rūkti.

Noriu jus nuraminti, - tai tik žiedeliai. Gripo virusas mutuos, būtinai mutuos ir tuojau persiduos žmonėms. Kitur gali ir nemutuoti, o Lietuvoj viskas mutuoja, būtiniausiai mutuoja, kitaip sakant, išvirsta velnias žino į ką.

Nenoriu toliau aprašinėti šitų apokaliptinių vaizdų. Nugara šiurpsta. "Mūsų tik trys milijonai". Taigi, kad ne keturi, kiek buvom.

Romėnai sakė: "Hanibalas už vartų". Už mūsų vartų - pastipusi višta. Ir tai nė kiek ne mažiau baisu. Lenkija jau paskendusi dūmuose. Tuojau paskęsim ir mes, - juk nerasi Lietuvoj verslininko, kuris, važiuodamas per Lenkiją ir pamatęs pakrūmėj pastipusią vištą, ten pat jos nenupeštų ir nebandytų importuoti kaip mėsos gaminį.

Išnyksim kaip dūmai, neblaškomi vėjo...

Tiesą sakant, su savo vištom gal kaip nors susitvarkytume ir patys. Kas nors priimtų griežtą įstatymą, įpareigojantį kiekvieną Lietuvos pilietį kasdien suvalgyti bent po dvi keptas vištas, kol jos dar sveikos. Juk senelių atmenamais laikais visa Lietuva verkdama valgė savo žąsis - ir suvalgė! Žąsų, žinoma, neliko, bet Lietuva ir šiandien gyva! Kol nevėlu - iškelkim ir mes savo šūkį aukštai ir tvirtai laikykim jo kotą: "Nusipelnėme gyventi be vištų!" Neliks vištų - savaime išnyks ir gaidžiai. Celibato jie ilgai neištvers. ... O geriau pasvarsčius, šitoks problemos sprendimas nėra nei išsamus, nei galutinis. Su pusinėm priemonėm, kaip įprasta Lietuvoj, šį kartą neišsiversim. Reikia nestandartinio mąstymo, nestandartinio, sisteminio požiūrio. O kaip bus su pavasarį grįžtančiais ar parskrendančiais paukščiais? Jie - tai ne Paksas, neapskris apie pasaulį kur nors nenutūpę bent atsigerti. Įkiš snapą į balą ir... ir viskas.

Geriausi žemės ūkio ministerijos protai (girdėjau, kad pasikvietė net vieną žymiausių Lietuvos filosofų), taigi, geriausi tos ministerijos protai nusprendė: pavasarį, kol per Lietuvą praskris migruojantys paukščiai, visas Lietuvos bobutes įpareigoti, kad į lauką neleistų savo vištų, laikytų uždarytas tvartuose. Bet juk tai irgi tik pusinis sprendimas! Būtinai atsiras viena kita bobutė, apie tokį sprendimą nei girdėjusi, nei sapnavusi. Radikaliau būtų uždaryti pačias bobutes, bet ir tai vargiai padėtų: dėl savo paskutinės vištelės Lietuvos bobutė gali išversti pačių Lukiškių mūrus!

Tiesa, yra dar vienas sprendimas: žemės ūkio ministerijos rūmų remonto darbus pradėti sulig paukščių migracija. Kol vyks remontas, jos valdininkams ten nėra ką veikti, todėl reikia juos paskirstyti tolygiai po visą Lietuvą, išstatyti visuose laukuose ir pamiškėse, išduoti kiekvienam po keptuvę, o pagalį susiras pats, ir tegu daužo, tegu tvatija, į dangų galvą užvertę, kad nė nupiepusi pempė nedrįstų nutūpti ant šventos Lietuvos žemės! Bet ir vėl... Nors visi žinom, kokia sąžininga ir pareiginga mūsų valdininkija, visuomet atsiras tokiam būryje vienas, kuris... Žinoma, tas pats! Įkiš keptuvę į karklyną, nukėblins į artimiausią kaimą ieškoti... ir susiras. Ir klykaus pempės ant dirvonų... Ir viskas!.. Ir vėl šakės Lietuvai!

Verk neverkęs, suk nesukęs, bet ir šitas sprendimas netinka. Žiūrėkim į pačią esmę. Juk esmė ne vištos, o bobutės!... Pirmasis sprendimas - uždaryti vištas - galėtų būti veiksmingas tik tada, jeigu visos iki vienos Lietuvos bobutės pasižymėtų sąžiningumu ir sąmoningumu, kaip, sakykim, žemėtvarkininkai ar miesto plėtros skyriai... Galima iš Europos Sąjungos lėšų organizuoti joms trijų dienų patriotinio ugdymo kursus, bet per mažai liko laiko. Ne patiems kursams, o skirtų lėšų įsisavinimui. Vėl ne išeitis.

Kol Lietuvos bobutė nebijos įstatymo labiau nei savo girto "diedo", tol jo ir nesilaikys. Per kišenę ją mušti reikia, per kišenę, o teisingiau - per plunksnas! Aiškinu mintį.

Kol kiekvienas Seimo narys nevažinės po Lietuvą lenktyniniu "Ferrari" automobiliu - baisioji paukščių gripo epidemija neišvengiama! Degsim stirtose patys! "Diena rūsti, diena ana, kai virs svietas į peleną"... Kiekvienas veselka pats gali nesunkiai apskaičiuoti, kad 141 "Ferrari" atsieis Lietuvai vienus juokus, palyginti su tos baisios epidemijos pasekmėmis. Tada skaičiuotume milijardais. Vien už vištas, apie kitus padarus jau nekalbu.

Jeigu nevažiuoji "Ferrari" automobiliu bent 170 km/val., neapsimoka net jo durelių varstyti. 170 km/val. - tiek įkabina pirmoji pavara.

Įsivaizduokit: 141 "Ferrari" zvimbia kaip kulkos Lietuvos keliais! Ir nesvarbu kur: į susitikimą su žmona (vyru), rinkėjais (-omis) ar net su vienu rinkėju (-a), o iš paskos aukštai į dangų kyla vištų, žąsų, ančių, kalakutų plunksnų debesys!... Nepraeitų nė trys dienos, kol visos Lietuvos bobutės būtų apie tokias žudynes kuo puikiausiais informuotos, visi naminiai paukščiai kietai uždaryti tvartuose ir vištininkuose, o mūsų vaikai ir vaikų vaikai užaugtų taip ir nepauostę deginamų plunksnų smarvės.

Jeigu mūsų Seimas, didžiai gerbiamas iki nukritimo, būtų Lietuvos protas, o ne širdis, viskas būtų labai paprasta. Jo narius reikėtų vadinti galvonais. Širdonais kažkaip neišeina. Jeigu Seime iš tikrųjų sėdėtų noras vienas galvonas, jau seniai būtų priimtas įstatymas, kad Seimo nario išvadinimas seimūnu spaudoj, TV ar šiaip viešoje vietoje užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Užtraukia ir nebenutraukia. Bendra tvarka (kyšiai, pažintys, pasiteisinimai, kad čia kurso draugas etc.) turėtų būti griežta, kad net pats generalinis prokuroras nuolat nešiotųsi viršutinėj švarko kišenėlėj flakonėlį su valerijono tabletėmis.

Dabar paaiškinsiu, kodėl Seimo narių išvadinimas seimūnais yra toks baisus. Pirmiausia - valstybės prestižo menkinimas. Kokia čia valstybė, kuriai gali vadovauti seimūnai?

Antriausia - štai. Ėdrūnas, mišrūnas, gašlūnas, rajūnas, palaižūnas, pataikūnas, plėšrūnas, gašlūnas... Ir eilės pabaigoj - tas saldus žodis seimūnas! Neskamba išdidžiai, nors tu ką.

Tai ką daryti?

Pradėsim nuo to, kad Seimas - Lietuvos širdis. Jo narius derėtų vadinti širdininkais. Bet ir vėl - neskamba. Ne taip bjauriai kaip seimūnas, bet vis tiek. Kažkokie paliegėliai. Tik aišku, kad ieškoma žodžio šaknis yra šird, taigi širduliai! Juk yra jame Gražulis, ir visiems tik gražu. Bet skamba, a? Šimtas keturiasdešimt vienas Lietuvos širdulis! Išdidu, širdinga, miela akiai, ausiai ir t.t.

Vadindami Seimo narius širduliais, mes ilgainiui pasiektume to, kad žmonių pasitikėjimas Seimu nuo 5 procentų išaugtų... net iki 5 su puse. Štai ko mes pasiektume. Net savo paties akyse širduliai dar labiau išaugtų, nes augimui nėra ribų. Ir vargu ar atsirastų Lietuvoje piktavalis žmogus, kuris net mintyse išdrįstų šiame gražiame žodyje pakeisti nors vieną raidę.


Pabaiga. Pradžia sausio 28 dienos numeryje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"