TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Lietuvos įdomybės (6)

2008 04 23 0:00
Kazio Kęstučio Šiaulyčio piešinys

Ne, šitie parašaliojimai nė iš tolo nepretenduoja į M.Pretorijaus "Prūsijos įdomybes", į jų istorinę, etnografinę ar kokią kitokią vertę. Žinoma, gerb. autorius, kaip ir kiekvienas gerb. autorius, norėtų, kad turėtų, bet, geriau pasvarsčius, - neduok Dieve, jeigu šitaip būtų!..

Masių maištas.

Pagaliau ir sociologai, ir psichologai (net ekstrasensai su astrologais) priėjo prie išvados, kad šiuo metu Lietuvoje tvyro susikaupusi didžiulė įtampa, kurios visuomenė vieną dieną gali nebeatlaikyti, o tada... O tada viskas lėks į šipulius! Ir nieko nebegelbės nei policija, nei tarptautinės NATO pajėgos, nes užvirs tokie balkanai, kad niekam per mažai nepasirodys. Kai įsiutusios minios išeis į gatves, visi žinom, kuo viskas baigsis, - tuo, kuo baigiasi visi minios maištai visose šalyse ir valstybėse: duš vitrinų stiklai, degs apversti automobiliai, liepsnos paežerėse kyšininkų sodybos, aikštėse vyks linčo teismai, - temps ant stulpų aukštyn mūsų politikus ir ministrus, t. y. tuos, kurie ir privedė žmones prie įsiūčio, nevilties, skurdo ir pažeminimo... Baisus yra minios maištas: aklas, žiaurus, nieko nesirenkantis ir viską šluojantis kaip uraganas. Žodžiu, politikai prisipolitikavo, o valdininkai prisivaldė.

Jau seniai šaukiasi keršto mūsų savižudžiai, vėjo siūbuojami kilpose.

Šaukiasi keršto mūsų merginos, vežamos į užsienius sekso vergijai.

Šaukiasi keršto šimtai tūkstančių (šimtai tūkstančių!) darbščiausių lietuvių, valdžios išvarytų iš savo Tėvynės į airijas ar ispanijas.

Šaukiasi keršto mūsų močiutės ir tėvukai, negalintys nusipirkti ne tik vaistų, bet ir minkštesnio kąsnio savo bedantėms burnoms.

Šaukiasi keršto tūkstančiai išbalusių mūsų našlaičių ir pamestinukų, šaukiasi keršto tūkstančiai tų, kurie buvo nužudyti dar motinų įsčiose.

Šaukiasi keršto milijonas tų, kurie vos suduria galą su galu, kurie vos išgyvena nuo algos iki algos. Ir milijonas anų, neturinčių nė lito, atidėto juodai dienai, kai netikėtai užklups liga, mirtis ar nelaimė.

Šaukiasi keršto ir pusė tautos vyrų, pareiškiančių, kad baisiąją karo valandą jie neitų ir neguldytų galvos už Tėvynę, ko per amžius Lietuvoje nėra buvę. Ne dėl to, kad nemylėtų savo Tėvynės, o dėl to, kad Tėvynė jų niekada nemylėjo.

Šaukiasi keršto...

Šaukiasi keršto...

Šaukiasi keršto...

Viskas Lietuvoje šaukiasi keršto.

Sako, valdžia ir Vyriausybė pagaliau krustelėjo iš baimės abu savo pusrutulius. Dar ne tuos, kurie galvoje, o tuos, ant kurių sėdi. Bet ir tai Lietuvoje jau šis tas.

Vienoje paežerės sodyboje (Lietuvoje visi svarbiausi valstybiniai sprendimai priimami paežerės sodybose arba neišvaizdžiose pirtelėse), - taigi vienoje paežerės sodyboje įvyko valdžios susitikimas su žymiais krizių valdymo ekspertais. Pačioje Lietuvoje, suprantama, tokių nėra nė vieno, nes nė viena Vyriausybė ar Seimas - kapok į gabalus! - neprisipažins atvedę valstybę į krizę. Atseit, jie čia niekuo dėti, Lietuva pati iki jos priėjo. Savo noru. Ir įšoko. Nes ten gerai: ir šilta, ir minkšta, ir vėjas neužpučia.

Svetimšaliai ekspertai per didį vargą pagaliau įrodė valstybės šulams, kad ekonominės, socialinės, politinės, psichologinės ir kitokios įtampos gali kauptis visuomenės organizme kaip kokios radioaktyviosios medžiagos, kol pasiekia kritinę ribą.

- O tada? - paklausė vienas.

- Tada - sprogimas!.. Masių maištas, brutalių jėgų siautėjimas, pakaruokliai ant gatvės žibintų!..

- Atsiprašau, man reikia į tualetą...

Ir šonu šonu prie durų. Pasirodė besąs pats nuovokiausias. Neveltui baigė aukštosios partinės mokyklos valstybės valdymo organizavimo specialybę. Pirmas suprato, prie ko gali privesti šitoks valstybės valdymas. Kitą dieną, dar ekspertų pranešimams tebesitęsiant, jis jau vaikščiojo po Maroko saule su Seimo komandiruote kišenėje. Ten vyko kitas tarptautinis susitikimas: Raudonkojų putpelių apsaugos klausimais. Tai kas, kad jos veisiasi tik Ispanijos pietuose ir pačiame Maroke, - kanceliarijai negaila dešimčių tūkstančių litų tokiai svarbiai komandiruotei, mūsų Seimas irgi labai nori jas saugoti. Vietinės tegu saugosi pačios, čia, kaip sakoma, jų asmeninis reikalas.

Antroji pagavo esmę buvusi ministrė - profesionalė. Ta atsidūrė net apsnigtuose Alpių kalnuose, bet labai greitai atšalo vieną vietą ir grįžo į savo kėdę tos vietos šildyti. Vis dėlto geriau pagalvojusi nusprendė geriau su visam atsisakyti tos kėdės, negu atsidurti maištininkų rankose.

Antros dienos pabaigoje susirinkusiųjų į paežerės sodybą veiduose buvo matyti juoda neviltis. Visi sėdėjo it jau dabar visus savo postus praradę. Ne vieno žandai, iki šiol blizgėję nuo taukų ir pasitenkinimo savimi, dabar atrodė papilkėję ir subliuškę. "Nejaugi nebėra išeities?! Nejaugi nebėra?!" - viena mintis įkyriai sukosi visų galvose, o akys bailiai lakstė į šonus.

Trečios dienos rytą paskutinį pranešimą skaitė ekspertas iš Japonijos. Jis pasakė, kad tokias krizes galima numatyti iš anksto ir jas valdyti, tik svarbu susikaupusią neigiamą masių energiją laiku nukreipti atitinkama linkme. Japonijoje darbo žmonių išnaudojimas baisus, nors dar ir nepasiekęs tokio lygio kaip Lietuvoje, tačiau masių maištu ten nė nekvepia. Ten žmonės irgi dirba po 10-14 valandų per dieną, kiti net iki visiško išsekimo, tačiau stresai ten nevirsta vėžiu, alkoholizmu ir savižudybėm. Svarbu sudaryti tokias sąlygas, kad susikaupęs garas laiku būtų išleistas ir nesuplėšytų paties katilo. Didžiausių Japonijos gamyklų ir korporacijų vestibiuliuose stovi guminės prezidentų, direktorių, visų pavaduotojų, vyriausiųjų buhalterių, inžinierių ir pamainos viršininkų guminės figūros, atrodančios kaip gyvos, ir per pietų pertrauką kiekvienas darbininkas gali čia ateiti ir dužyti joms snukius. Padaužęs padaužęs ir išleidęs tą savo neigiamą garą, jis patenkintas grįžta į cechą ir vėl stoja prie staklių ar kur. Nepaisant pradinių išlaidų, tai puikiai apsimoka ir ekonomiškai, nes staigiai pakyla darbo našumas ir pagerėja bendra nuotaika visame kolektyve. Tokios priemonės gali būti pritaikytos ir nedidelės valstybės mastu, tačiau guminių statulų nepastatysi uždarose patalpose, jos turi stovėti viešose vietose, tarkim, aikštėse, kad kiekvienas valstybės pilietis priėjęs galėtų išlieti savo pyktį ir įsiutimą.

Visų veidai kiek pragiedrėjo, o akyse sužibo dar nedrąsios vilties kibirkštėlės. Kaip ir įprasta Lietuvoje, tuoj pat buvo sudarytos aštuonios komisijos, dvi laikinos ir šešios nuolatinės. Pasiūlymai pylėsi vienas po kito, tuoj pat buvo susitarta, kur tas statulas statyti: ratu Nepriklausomybės aikštėje aplink Seimą, visas 141, ir viena eile - prie Vyriausybės rūmų: dvylika ministrų ir pats Kirkilas centre. Tuoj pasigirdo ir detalesnių pasiūlymų: nepastatyti jų per arti vienas prie kito ir per arti sienos, kad būtų galima apeiti jas iš visų pusių, nes žmonės norės ne tik iš priekio apspjauti, įgnybti ar duoti į snukį, bet ir - kas labiausiai tikėtina - iki soties prispardyti joms užpakalį.

- Gal manęs nereikia?.. - pasigirdo nedrąsus moteriškas balselis. - Aš labai jautri... Juk nemalonu bus žiūrėti pro Seimo langą, kaip ant tavęs spjaudo...

- Jokių išimčių! - kilo garsus pasipiktinimo murmesys. - Gal nori, kad maištininkų minia tave toj aikštėj išprievartautų?!.

- Gal ta minia ir nebus jau tokia didelė...

- Ne!.. - vienu balsu buvo nutarta. - Nei Motinai Vilijai, nei pačiai kunigaikštienei jokių išimčių nedarysime! Dviejuose postuose sėdi - dviejose vietose ir tegu stovi!

Tas statulas buvo nutarta slaptai atlieti Vokietijoje, tiktai kiekvienas kandidatas turės jau poryt pateikti tris nuotraukas visu ūgiu: vieną - iš priekio ir dvi iš šonų. Kompiuteriu bus sumodeliuotas tikslus trimatis vaizdas, todėl atlieti - jau vieni juokai.

Viskas turi būti laikoma didžiausia valstybine paslaptimi, kad nei saugumas, nei Vasiliauskas nesužinotų. Dėl dar didesnio slaptumo visas figūras padalyti į dvi dalis ir į Lietuvą gabenti atskirai. Pirmajai grupei, tai, kuri stovės aplink Seimą, suteikti kodinį pavadinimą "Gedimino prospekto mažoji architektūra", o kuri prie Vyriausybės - "Savivaldybės aikštės dekoratyviniai akcentai".

Kai vieną rytą iš po nakties vilniečiai apstulbę jas išvys jau pastatytas, - niekam nereikės aiškinti, ką toliau su jomis daryti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"