TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Lietuvos įdomybės

2008 02 07 0:00
Kazio Kęstučio ŠIAULYČIO piešinys

Ne, šitie parašaliojimai nė iš tolo nepretenduoja į M.Pretorijaus "Prūsijos įdomybes", į jų istorinę, etnografinę ar kokią kitokią vertę. Žinoma, gerb. autorius, kaip ir kiekvienas gerb. autorius, norėtų, jog turėtų, bet, geriau pasvarsčius, - neduok Dieve, jeigu taip būtų!..

Darbai ir dienos

Po šitiek nepriklausomybės metų, dabar ir kvailiui aišku: nėra tvarkos Seime - nėra ir valstybėje.

Kartais atsibundi vidurnaktį, o pagalvė visa šlapia nuo ašarų, - taip gaila Muntiano, taip gaila!.. Ką jis vienas gali padaryti? Ten pusantro šimto velnių - ir beveik visi patinėliai!

Kažkas netikėtai įėjęs į jo kabinetą ir pamatęs, kaip vargšas desperatiškai šnibžda pabalusiom lūpom:

- Kairėje - kairieji... Dešinėje - dešinieji... Centre - centrieji... Ne, liberalcentristai. Ar centro liberalistai?.. Į dešinę dešiniau nuo centro... Į kairę centriau nuo dešinės... Tai kas tada nuo kairės į dešinę?.. Ar nuo dešinės į kairę?..

Jau, rodos, išmoko, įsidėmėjo, perprato. Kitą rytą įeina į posėdžių salę - vėl viskas aukštyn kojom! Šiedu vakar buvo žiaurioj opozicijoj - šiandien sėdi susiglaudę, tas bučiuojasi su anuo, tie trys ką tik susižadėję, anie keturi jau ruošiasi vestuvėms, o gal ir krikštynoms... Kokia laimė, kad Seimo langai nepermatomi! Ką pamanytų pro šalį einantys rinkėjai?.. Taip ir pamanytų: šimts velnių, grupinis seksas kažkoks, o ne politinė veikla!..

O dar šie perbėgėliai iš partijos į partiją, iš frakcijos į frakciją!.. Iš proto išeiti galima! Po tris, po keturis, po penkis kartus perbėgę! Kaip atsiminti, neapsirikti? Dar nieko, jei pavadinsi konservatorių darbiečiu, bet neduokdie, jei libdemą - dembilu ar kokiu moterliaudžiu. Nori nenori teks kreiptis į vieną Seimo senolį, pagarsėjusį rašto žinovą ir visų statutų aiškintoją. Kaip jis pasakys, taip ir turės būti. O kaip senolis gali pasakyti? Tik taip, kaip būdavo senovėj.

O senovėj, pasirodo, būdavę šitaip. Ūkininkai, kurie laikė avių bandas, kiekvienas savo avims ausyje padarydavo tokias įkarpas ar iškarpas, kad rudenį nepasimestų tarp svetimų. O jeigu šitaip žymėti ir Seimo narius? Perbėgai į kitą partiją - įkarpą tau į ausį, persimetei į kitą frakciją - antrą!.. Niekas nesusipainiotų, iškart viskas būtų aišku. Tačiau, antra vertus, kaip atrodytų jų ausys? Didžiulės, išpurtusios, ištinusios, kudrėtos kaip vėlyvieji jurginai... Tegu kenčia! Iki naujųjų rinkimų pakentės nepasiutę! Užtat atsirastų tvarkos, paspartėtų darbas, per vieną sesiją būtų galima priimti ne šimtą, o gal net penkis šimtus įstatymų. Ne, penkis šimtus gal kiek per daug... Ne, nieko ne per daug!.. Seimo rūpestis - priiminėti įstatymus, o ne žiūrėti, laikosi jų kas nors ar ne. Antra vertus, jeigu kas laikytųsi visų priimtų įstatymų... Seniai Lietuva būtų ar ubagais išėjus, ar kojas pakračius. O dabar, žiūrėk, gyvena! Aplink šiukšlynus šmižinėja, butelius renka, deputatų sodybose sargauja, takus jiems švariu smėleliu pabarsto... Kol senoji gvardija tvirtai valdo daugumą - nėr bėdos! Duok Dieve, kad taip būtų ir dabar, ir visados, ir per amžių amžius. Juk nė į vieną miestą neįvesta kariuomenė, niekur nepaskelbta komendanto valanda, laisvės kiekvienam pilnos kelnės, eidami vos beapžergia. Spauda - ką nori, tą rašo, radijas išsijuosęs varo tik amerikonišką muziką... O kam už tą laisvę ačiū? Ar ne Seimui? Tokio gero Seimo apskritai niekada nereikėtų perrinkinėti.

Tiesa, Seimo narių gyvenimo ir darbo sąlygos dar prastokos. Naujieji rūmai - kažkoks baisus angaras, prikrautas stačiakampių dėžių ar konteinerių. Tarp jų ir kiūto vos įžiūrimi deputatai. Dizainas tikrai neįkvepia kurti tobulų įstatymų. Būtina statyti dar vienus: su žiemos sodais, vandens pramogų parku, keliais grožio salonais (kiekvienai frakcijai bent po vieną) ir dar, ir dar, ir dar daug kuo. Laikui bėgant, žinoma, visa tai ir bus padaryta.

O Seimo viešbutis? Verkiant reikia naujo, keturiolikos aukštų, iš pačių kokybiškiausių medžiagų, nes senajame jau blogai darinėjasi lauko durys, ir vieno lango stiklas apatiniame kampe įskilęs.

Ir nereikia paisyti pavyduolių ir piktavalių kalbų ar pašnibždomis pasakojamų anekdotų. Atseit, kad ir kiek ir kokių inovacijų imtųsi, kiek ir kokių investicijų sulauktų, galų gale Rusijai visuomet išeina tiktai Kalašnikovo automatas, o Lietuvai - dar vieni Seimo rūmai.


HIC SUNT LEONES

Ir astrologai, ir politologai vieningai pranašauja, kad turistų srautai į Lietuvą šiais metais gali pavirsti menkomis čiurkšlelėmis. Šalies ekonomikai bus suduotas labai juntamas smūgis. Turizmo firmoms, kurių vasarą beliks tik po vieną netyčia užklydusiam turistui, baigėsi katinų dienos. Agentūrų darbuotojai, iki šiol paniekinamai žiūrėję į lašinius, dabar maišais perka džiūvėsius: vieni - parduotuvėse, kol jų ten dar yra, o kiti džiovinasi juodą duonelę patys.

Ekonomikoje viskas susieta: kai Tokijo biržoje kas nors nusičiaudėja - Vilniuje jam tuoj pat atsakoma "į sveikatą". O po to baisaus įvykio, kuris atsitiko sostinėje šių metų pradžioje, dabar jums "į sveikatą" atsakinės ne tik Europos, bet ir daug tolimesnės šalys. Viena paguoda - pateksim į Gineso rekordų knygą. Antra vertus, anokia čia ir paguoda, - toje knygoje vos ne kas antrame puslapyje Lietuvos vardas ir taip minimas: pirmaujame ir pagal savižudžių, ir pagal aukų keliuose skaičių, o kur dar Seimo rekordai!.. Pusę metų ten verda debatai, kunkuliuoja aistros, viena partija piestu stojasi prieš kitą, žvengia žirgai, žvanga kardai, padangėmis raitosi dūmai!.. Ačiū Dievui, pagaliau įstatymas priimamas, visa Lietuva lengviau atsidūsta. Pagaliau! Pagaliau!..

Kitą rytą, vos praaušus, Gedimino prospektu nusidriekia keistos eitynės. Žmonės slenka lėtai, vos pavilkdami kojas, svirdinėdami iš nuovargio, prilaikydami klumpančius... Ir tolo šviečia mėlyni paakiai, nuo nemigos raudonos akys... Vyresnio amžiaus vilniečiai, sustoję būreliais ant šaligatvių, rodo pirštais, negalėdami atsistebėti:

- Viešpatie šventas!.. Kur dabar varo tuos karo belaisvius?! Nejaugi vėl į Panerius?.. Bet kad Paneriai - ne toj pusėj!..

Iš tikrųjų čia kažkas ne taip. Pirmų pirmiausia, ką vaizduoja eitynių pradžioj geltonkasė lietuvaitė tautiniais drabužiais? Į priekį ištiestos jos rankos užklotos balčiausiu rankšluosčiu su gražiais kutais, ant rankšluosčio padėtas "Močiutės" duonos kepalas, jau ir suraikytas, iš šonų - du jaunikaičiai pilkomis žemaitiškomis sermėgomis ir su gražiomis druskinėmis rankose.

Ir vilniečiai, ir užsienio turistų būriai abiem šaligatviais nulydi kankinius į Daukanto aikštę. Ten jie susigrūda į netvarkingą būrį, puola ant kelių ir daužo protingomis kaktomis žemę... Kiekvienas gerą valandą klūpo savo ašarų baloje, kol ant prezidentūros laiptų pasirodo baltai pražilęs žmogus, rūstus, orus ir teisingas kaip Dievas.

- Ko meldžiate, tsakant, nelaimėliai?

- Veto meldžiame, veto! Ekscelencija in excelsis!.. Uždrausk tą įstatymą, kurį vakar vieningai priėmėm!..

Kaip neplūs užsienio turistai pasižiūrėti tokio reginio, įdomesnio už Pamplonos koridą ar Venecijos karnavalą? Kiti jo po kelis mėnesius viešbučiuose laukia, o per tą laiką gražaus pinigėlio palieka Lietuvoje.

Bet šiemet visa tai pasibaigs.

Jau nuo pat ankstyvųjų viduramžių, o gal ir dar anksčiau, braižydami pasaulio žemėlapius topografai menkai ištyrinėtas ir pavojingas žmogui vietas palikdavo baltas, tik užrašydavo: HIC SUNT LEONES. Čia esama liūtų. Kur nors keliaujant, tokias šalis geriau aplenkti iš tolo. Todėl dabar visi turistiniai vadovai, lankstinukai ir reklaminiai popiergaliai turės būti peržiūrėti. Iš naujo spausdinami jie gal ir nebus, tačiau toj vietoj, kur anksčiau buvo pažymėta Lietuva, iš tolo ryškės riebus spaudas: HIC SUNT LEONES. Kas gali važiuoti į tokią šalį, kurioje liūtas vidury baltos dienos ramiai suėdė patį sostinės vicemerą?


Kalbos grožybės

Nė viena pasaulio kalba, reikia manyti, dabar taip sparčiai nekinta ir neturtėja kaip mūsoji. Galim didžiuotis, jog mūsų akyse vienas koks žodis įgauna kelias reikšmes, kartais net visai priešingas, arba tampa sinonimu tokio žodžio, kurį nė neįtarsi turint kokių panašių reikšmių. Ypač stebina mūsų politikų kalba, besikeičianti taip greitai, kaip ir jų politinės pažiūros. Įdomiausia, kad čia nereikia net piršto prikišti mūsų naujosios terminijos kūrėjams. Ot, kažkaip tie žodžiai lyg patys savaime susikuria, įsikuria, įsitaiso ir niekur jau nebežada trauktis: "Imkiet mumis ir sakykiet."

Arba dar vienas, kalbininkų beveik netyrinėtas reiškinys: tam tikra grupė žodžių staiga pasipila kaip grybai po lietaus, vėliau - beveik nesurasi, dar po kurio laiko - ir vėl jų visur pilna!

Tūpas.

Pirmiausia jis išdygo Seime. Staiga visi pasidarė "tūpi": žurnalistai, kitų frakcijų nariai, o ir visi lietuviai, kurie nemoka valdyti savo valstybės. Ir staiga - dingo. Lyg jį būtų dalgiu nušienavę! Pusantrų metų ar daugiau jis buvo lyg ir išimtas iš apyvartos. Net mūsų žodynininkai bus nespėję užrašyti jo į kortelę.

Ir staiga vėl pasirodė. Tiesa, kiek siauresniame, Kėdainių, areale, tačiau jau aiškiai pastebima nauja jo plitimo tendencija. Po rinkimų, reikia manyti, jis vėl taps savas, artimas ir mielas. Be "blia", "nakui", "tūpas" ne vienas save gerbiantis intelektualas nebegalės apsieiti, nes kitų, dar intelektualesnių intelektualų tuoj pat pats bus išvadintas "tūpu".

Alfabetas.

Jis nė iš tolo dabar nevartotinas "abėcėlės" reikšme, užmirškit. O geriau prisiminkit štai ką.

... Plenarinis Seimo posėdis. Tribūnoj - šviesios atminties deputatas Šustauskas. Balsas skamba garsiai, arogantiškai, ryžtingai:

- Aš šiemet baigiau teisės fakultetą, todėl jūs visi čia prieš mane esat alfabetai!..

Salėj - nei šurmulio, nei juokelio, nei pakrizenimo. Pataikė žmogus kam pasakyti!..

Vagis.

Šis žodis jau visai baigia išnykti iš mūsų kalbos. Paskutinį kartą jį galėjai kur ne kur išgirsti šnekamojoj kalboj: vagis, vištvagis, arkliavagis... Spaudoj jau nebebuvo vartojamas, nes socialistinėj visuomenėj negalėjo būti vagių, todėl ir nebuvo. Pasitaikydavo tiktai vienas kitas liaudies turto grobstytojas. Arba kas nors ką nors pasisavindavo. Bet ir pavogtą, ir pagrobtą, ir pasisavintą daiktą galima surasti ir susigrąžinti. Ot, būtent dėl tos susigrąžinimo galimybės nė vienas iš tų trijų žodžių dabar ir nebetinka. Ir staiga, neseniai, sulig ta diena, kai įstojau į ES, o į Lietuvą paplūdo milijonai, atsirado pats naujausias, pats imliausias ir gražiausias žodis - "įsisavinti". Kai kalbama apie tuos milijonus, šis žodis neturi pakaitalų. Jeigu skrandis gerai įsisavino maistą, - kitą dieną ieškok neieškojęs, visi žinom, ką berasi... Visai taip pat kvepiantį prokurorai beranda ir tada, kai valdininkai gerai "įsisavina" ES milijonus. Per radiją, televiziją, spaudoj mūsų ministrai tiek ir bežino:

- Mūsų ministerija jau baigia įsisavinti jai skirtas e-ės lėšas...

- Šiek tiek atsiliekam nuo grafiko, bet iki metų galo tikrai įsisavinsim...

Ir visi tikim, kad šįkart jis tikrai nemeluoja.

Rinkimų kompanija.

Ar pastebėjot, kad beveik pusė deputatų neskiria "kompanijos" nuo "kampanijos"? Kai vienas apsirinka, antras, pamanai: "Ne iš rašto kalba žmogus, susipynė liežuvis, jam netyčia taip pasisakė!.. Kiekvienas gali apsirikti." Bet kai šitaip pasako dešimtas, dvyliktas...

Koks vis dėlto sudėtingas dalykas žmogaus pasąmonė! Sąmonė - valdoma, o pasąmonės nesuvaldysi, pačioj netikėčiausioj vietoj, pačiu ne laiku ji ims ir išlįs, ir galėsi visiems aiškinti, kad velnias timptelėjo už liežuvio, o vargšas velnias čia bus visai niekuo dėtas.

Pažiūrėkim, kas dedasi Seime, ypač prieš rinkimus. Visi būriuojasi, skirstosi, skaidosi, vėl susieina, rašo viešus ir slaptus susitarimus, buriasi į koalicijas, frakcijas ir dar galas žino į ką... O ką jie daro iš tikrųjų? Ogi renkasi į dideles kompanijas. Prie valdžios lovio, kuris taip tirštai apspistas, kad net nesimato, kokio ėdalo ten priberta, o per čiaumojimą, čepsėjimą nebeprasimuša rimtesnis rinkimų šūkis, - prie tokio lovio vienas neprasibrausi. Reikia geros kompanijos, kurioje vienas kitą tvirtai palaiko, nes visi veržiasi prie to paties.

Todėl ir "rinkimų kompanija" - tai tik žodžio "partija" sinonimas.


Rekviem Vilniui

Kaimynė iš patikimų šaltinių girdėjo, kad naktimis šv. Kotrynos languose virpa kelių žvakelių atšvaitai, girdisi tylus čirpinimas, džyrinimas, graudūs kelių dainininkių balsai ir kūkčiojimai. Prispaudus ausį prie lauko durų rakto skylutės, buvo įsitikinta, kad viduje Kristoforo orkestras slaptai repetuoja stambų muzikos kūrinį "Rekviem Vilniui", kuris pirmą kartą bus viešai atliktas, sužinojus būsimų Seimo rinkimų rezultatus. Kadangi labiau politikoje pasikausčiusiems piliečiams jau ir dabar aiškų, kad juos laimės koalicija "Paksas + U.S.Paskas", nesunku numatyti, jog daugeliui šios dienos veikėjų liūdnai baigsis nerūpestingos katinų dienos. Įvyks didžiuliai pokyčiai ne tik ekonomikoje, politikoje, kultūroje, bet ir geografijoje. Neatpažįstama taps Lietuva, nes niekas su ja ir nenorės pažindintis.

Dėl politinių ir ekonominių pokyčių - viskas aišku. Kiek kebliau numatyti kultūrinius. Bet ir juos galima, jei turėsime galvoje, kad dėl visų mūsų rietenų, nesusikalbėjimų, nesupratimų ir nesusipratimų kalčiausias yra šitas bjaurus suvalkiečių-rusų-anglų slengas, vadinamas bendrine lietuvių kalba. Pačios demokratiškiausios šalys, tokios kaip Suomija ar Šveicarija, turi po kelias valstybines kalbas:

nesusikalbi viena - kalbėkis kita. Todėl ir pas mus, bent jau pirmosiomis dienomis po rinkimų, bus įvestos dvi: žemaičių ir rusų. Vėliau - gal dar ir kurčnebylių, kad žmonės per daug nekrykštautų prieš valdžią. Teks keisti ir valstybės herbą. Jau yra ir pasiūlymų. Herbe turėtų būti pavaizduotas erelis, laikantis naguose ugninį arkangelo kalaviją su lotynišku auksiniu užrašu: "Pax et uspax". Ir nereikia apsimesti kvaileliais, jog nesusiprantat, ką tai reiškia lietuviškai.

Dabar dėl geografinių pokyčių. Rusijos anklavas Turniškėse, reikia manyti, plėsis, todėl buvę premjerai ir prezidentai taps iškraustyti į kolektyvinių sodų namelius prie Baltosios Vokės. Baltos jų galvos ten gražiai susilies su žydinčiomis ievomis ir daugiau jie nebebus pastebimi Lietuvos politiniame gyvenime. Griežtesnių sankcijų neturėtų būti imtasi.

Vilnius kaip miestas, iš kurio valdoma valstybė, jau ir dabar praranda savo reikšmę. Dabartinių komunikacijų amžiuje ji gali būti valdoma iš kur nori: Archangelsko ar sumauto rajono centro.

Nereikia lieti gailių ašarų dėl Lietuvos sostinės. Istorija rodo, kad tų sostinių būta ne vienos: Kernavė, Trakai, Kaunas... Ir niekas dėl to nepasiuto. Paverks, paverks ir nustos. Pagaliau, jei Lietuvoje įsigalės tvarka ir teisingumas, lengvai gali būti miesto komendanto įsakymu uždrausta verkti, keiktis ir šnypšti nosį viešose vietose.

Vilnius yra labai nepatogioj vietoj - kažkur pačiame pietrytiniame Lietuvos kampe, vos ne ant pat sienos su viena nedemokratiška valstybe. Esant tvarkai ir teisingumui, to nebegalės būti.

Kėdainiuose, ant kalno, netoli buvusio Paukštelio muziejaus, sako, jau dieną naktį kriokia ekskavatoriai, kasdami giliausią duobę naujosios Arkangelo katedros rūsiams ir pamatams. Kol kas visus statybos darbus finansuoja (vokeliuose) viena galinga kiaulių ferma, o po rinkimų duosis matyt.

Iš Vilniaus į Kėdainius, sako, dieną naktį zuja slapti pasiuntiniai ir žygūnai, ten jau pradėti derinti patys svarbiausi projektai ir slapčiausi planai. Pavasarį, atšilus orams, atrodo, pradės plaukti ir maldininkų minios. Šiluva ir Žemaičių Kalvarija daugiau nebebus religinės traukos centrai. Ant Šušvės tilto prie Josvainių kažkas jau matęs ir pirmąjį piligrimą, buvusį ministrą. Nepaisydamas bjauraus oro, vėjo ir šlapdribos, jis, pasibarstęs galvą pelenais, šliaužęs keliais, pasirišęs po jais senos padangos gabalus... Nors šitokiomis pasakomis nepatikės net penkerių metų vaikas, bet kol Lietuvoje susimąstyti dar neuždrausta... Susimąstęs ir gerb. šių eilučių autorius. Kitą savaitę susitvardys ir suteps visas savo lazdas bei kriukius ir drebančia širdimi lauks būsimų Seimo rinkimų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"