TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Lietuvos įdomybės

2008 07 23 0:00
Kazio Kęstučio ŠIAULYČIO iliustracija

Ne, šitie parašaliojimai nė iš tolo nepretenduoja į M.Pretorijaus "Prūsijos įdomybes", į jų istorinę, etnografinę ar kokią kitokią vertę. Žinoma, gerb. autorius, kaip ir kiekvienas gerb. autorius, norėtų, jog turėtų, bet, geriau pasvarsčius, - neduok Dieve, jeigu taip būtų!..

Žodžių laisvė

Dėl kalbos platburnių

Savo keliu bėkim,

Kad lietuviais gimėm,

Nemaž nedrebėkim...

(Pagal Dionizą Pošką)

Pas mus vis dar pilna naivuolių, kurie vaikiškai tiki, kad Lietuvoje jau esanti žodžio laisvė. Užuot leidę iš burnos džiaugsmo burbulus, geriau pabandytų išspausdinti straipsnį "Lietuvos ryte" prieš Vainauską, "Respublikoje" - prieš Tomkų, o dar geriau - abiejuose prieš Leoną LT. Arba pasisakytų socdemų frakcijoj prieš Kirkilą. Drąsuolis tuojau pat būtų išsiųstas į rytų "Frontą", ir niekas nežino, ar kada iš ten begrįžtų.

Nėra Lietuvoje žodžio laisvės, yra tik žodžių laisvė. Ot, žodžių laisvė tai jau tikrai yra! Tokios laisvės neturi jokia kita pasaulio tauta ir jokia valstybė.

Per tą neapsakomą žodžių laisvę nebeturime net valstybinės kalbos, nes, atrodo, pereitą mėnesį mirė paskutinis ja kalbėjęs valstybės vyras.

Seimas, Vyriausybė ir jos valdininkija kalba savo pačių sukurta paukščių kalba. Paprasti žmonės jos nesupranta, jau seniai ir nebesistengia suprasti. Liūdna tai, kad jos nesupranta ir patys kalbantieji. Leidžia iš tribūnų, atrodo, lyg ir artikuliuotus garsus, bet iš jų jokia prasmė nesusidaro.

Net spauda, radijas ir televizija yra susikūrusios savo kalbą, kurioje tik kas antrą žodį tegali suprasti. Valgai pusryčius, įsijungi radiją ar televizorių, o ten švepla, bet vis tiek prileista prie mikrofono jauna žurnalistė klausia profesoriaus kalbininko:

- Ar siandien turėjote gerą rytą?..

Ir visai negaila to profesoriaus, - o ko tuomet pasirašinėjo jos įskaitų knygelėje? Tegu dabar čiaupstosi!

Pradėkime nuo santrumpų, kurių pilna visuose laikraščiuose ir tinklapiuose. Ir prie sovietų jų buvo pilna, tačiau pagrindines visi žinojo ir niekas nepainiojo: SSSR, LTSR, TSKP, KGB... O dabar kas darosi?

1. LRS. Vieni skaito - Lietuvos Respublikos Seimas, teisingai skaito, tuo tarpu kiti - Lietuvos respublikos sarmata.

2. LDK. Ir mokslinėj, ir populiariojoj literatūroj aptikę šią santrumpą jau aštuntokai perskaitydavo: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Dabar - "Lietuva - Danijos kiaulidės".

3. VTAKT. (Neikim aiškintis, kas yra VVTGA, VTEK, DSAM, VKEKK ir t.t., užteks čia vieno pavyzdžio). Kas moka rusiškai, to protas pirmiausia išsiverčia: "Į taktą". Dėl to "takto" viskas ir buvo.

VTAKT pati padarė didžiulį netaktą.

Kai išėjo griežtas draudimas rūkyti kavinėse, Kirkilas, kaip ir dera premjerui, pirmas nusispjovė į jį ir užsirūkė. (Nors yra tvirtinančių priešingai: pirma užsirūkė, tik po to nusispjovė.)

VTAKT (Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba), kaip ir turi būti, šmaukšt! - jam baudą! Principingi vyrai pasirodė besą! (Plojimai.) Premjeras pareiškė, kad baudą jis užmokės. O jeigu atvirai, tai jis jau nuo vaikystės svajojęs apie tai, kaip galėtų užmokėti baudą tokiai teisinei valstybei, kurios premjeru pats ir būtų.

Kaip buvo su ta bauda, niekas nežino, tačiau VTAKT'as turėjo būti išvaikytas jau kitą dieną, o tabako kontrolė patikėta veterinarams. Tegu važinėja po Lietuvą ir tikrina, ar pirmamečiai veršiai, sulindę pakrūmėn, nebando užtraukti kontrabandinės cigaretės dūmo.

Kaip matot, drąsa Lietuvoj gerai, bet tabakas - geriau...

4. Kirkilo pypkė. Normaliose kalbose, kuriose žodžiai ilgiau išlaiko tą pačią visiems suprantamą reikšmę, toks pasakymas reikštų maždaug štai ką: "Paprastas įtaisas, priklausantis vyriškos lyties asmeniui, pavarde ar pravarde Kirkilas, skirtas džiovintų smulkintų augalų dūmams traukti į plaučius (dažn. tabako, kanapių, alksnio lapų ir pan.)". Lietuvoje, kur dabar klesti žodžių laisvė, nuolatos pereinanti į žodžių anarchiją, šitas pasakymas turi visai kitą reikšmę: "Svarbi daugiafunkcinė valstybės valdymo priemonė (žr. Stalino pypkė, Čerčilio cigaras), leidžianti ženkliai įtakoti politines, ekonomines ir kt. visuomenės gyvenimo sritis".

Ir įtakoja!..

Prisiminkim, kaip viskas prasidėjo. Rytis Juozapavičius, buvęs žurnalistas, pradėjo viešai krykštauti, kad Lietuvoje labai aukštas korupcijos indeksas, linkęs nuolatos didėti. Paprastai tariant, valstybę baigia suėsti korupcija. Visur kyšininkas sėdi ant kyšininko ir dar kyšininku vadelioja. Ir taip visose srityse. Kur bepažvelgsi! Kur bepasisuksi! Kur bepajudėsi!..

Premjerui taip neatrodė. Jis, mat, geriau informuotas.

Žinoma, pasitaiko ir Lietuvoj vienas kitas korupcijos atvejis, tik jau ne tokiais mastais ir ne taip plačiai. Būna, kad koks ministras (jeigu ne socialdemokratas) ar miesto plėtros departamento direktorius (jeigu nepriklauso Paulausko partijai) paima iš kokios nors stambios statybų bendrovės penkis ar dešimt litų kavai. Būna! Niekas to ir neneigia, bet ar čia tie mastai, ar čia tie atvejai, apie kuriuos būtina viešai kalbėti?

Nenorėdamas, kad net tokios menkos dėmelės teptų skaistų valdžios veidą, jis pasiryžo imtis pačių griežčiausių priemonių! Jeigu korupcijos mastai po kurio laiko nesumažės, jis... jis...

- Jis mes rūkyti!..

Po šitų viešai pasakytų žodžių visus Lietuvos kyšininkus, "švogerininkus" ir "atkatčikus" pradėjo krėsti smulkus drebulys, o kur silpnesnių nervų - griebęsi už galvų dairėsi aplinkui suapvalėjusiomis iš baimės akimis:

- Galas mums!..

- Geriau kalėjime sėdėt, negu klausytis tokių baisių grasinimų!..

- Nebeimsim nuo šiol nė menkiausio kyšelio!..

- Patys dabar duosim!..

... Šiandien skaityk laikraščius, klausykis radijo, žiūrėk televizorių - niekur nieko apie jokį kyšį! Šventa!.. Dabar jie visi tiktai "renka lėšas savo partijai". Po nedaug. Dešimtimis ar šimtais tūkstančių.

O duotą žodį Kirkilas ramiai atsiėmė atgal.

5. Šiai dienai. Visi žino: kai jovalas galvoj - jovalas ir kalboj.

Sprendžiant iš daugelio (daugelio!) Seimo narių, ministrų ir kitokių aukščiausių valstybės pareigūnų kalbų, pasakytų viešų viešiausiai - per radiją ir televiziją! - taip pat iš jų gražių išpuoselėtų veidų, kurių taip ir nespėjo subjauroti jokie intelekto bruožai, ir prisimenant, kad jų klausosi paprasti žmonės, valdininkėliai ir tarnautojėliai, girdi moksleiviai ir studentai ir visi kiti, niekaip negalintys patikėti, jog tokias aukštas pareigas gal užimti asmenys, gerai nemokantys valstybinės kalbos, vėlgi turint omenyje ir kai kuriuos kitus jų gyvenimo faktus bei įgytą išsilavinimą, patvirtintą tikrais ar nusipirktais aukštojo mokslo diplomais ar kitokiais tą faktą patvirtinančiais dokumentais... Fuuu... Ar beprisimenat šio sakinio pradžią? Šitaip kalba mūsų valstybės Zaratustros.

Taigi, sprendžiant iš jų kalbų, visi jie buvo pagauti NSO žaliųjų žmogelių, kurie išėmė iš jų kaukolių pilkąsias ląsteles, o į vietą prikrėtė to jovalo, suminkyto iš virtų kiaulinių bulvelių, sėlenų ir kapotų buroklapių.

Šiai dienai mūsų ministerija jau yra pateikusi keturis įstatymų projektus...

(Mes, kvailiai, manėme, kad jie turi būti teikiami Seimui, o ne mistinei Šiai Dienai.)

Šiai dienai iš Europos Sąjungos lėšų įsisavinom aštuoniasdešimt procentų...

Šiai dienai esame paruošę...

Šiai dienai turime...

Lietuvai, jos žmonėms, jos ūkiui niekas nieko nenuveikė, nieko ji, vargšė, neturi, nes viską laiko apžiojusi ta pabaisa Ši Diena. Tik jai vienai visi dirba, tarnauja ir stengiasi. Kažkokia Vienadienė valstybė. Matyt, amžini tik jos žemos kultūros ir menko mentaliteto valdininkai.

Ir kodėl jie valdininkai? Kas juos paskyrė mus val-dy-ti, o ne mums tarnauti? Kieno valia ir galia iki šiol neleidžia jų oficialiai vadinti valstybės tarnautojais?

O štai jų perlų perlas:

- Šiandien dienai jau įpusėjom...

Vargšė Lietuva, valdoma valdininkų, nemokančių net lietuviškai. Kaip caro laikais. Logiška būtų atsisakyti ir piliečio sąvokos. Mes ne piliečiai, mes veldamai, yra toks istorinis žodis. Tai paprasti žmoneliai, didžiojo kunigaikščio atiduoti bajorams į baudžiavą. Vieni valdininkai yra paveldėję mus iš kitų, vėliau būsime perduoti dar kitiems.

O gal ir gerai, kad Lietuvoje nėra piliečių? Nebus ir pilietinių revoliucijų? Veldamai jų niekada nekelia, nes gerai žino: kelk nekėlęs, vis tiek iš vienų būsi atimtas ir tuoj pat atiduotas kitiems. Ar ne geriau senieji? Nors vardus pavardes žinai, bent melsdamasis gali prašyti Dievo, kad visi jie kuo greičiau nusprogtų.

6. HISTORY. Yra toks populiarus kabelinės televizijos kanalas. Labai geras, labai reikalingas: be plikų mergų, be idiotiškų reklamų. Užsienietiškas, žinoma. Įgarsintas rusiškai, o paskui subtitruotas lietuviškai. Nors tai mokslo populiarinimo kanalas, tačiau jo nepatartina žiūrėti silpnų nervų lietuviams inteligentams bei pedagogams, nes stiprių nervų inteligentų retai pas mus bepasitaiko. Seniai jau jiems paėdė nervus Seimas bei Vyriausybė, politikų demagogijos ar partijų lyderiai, vaikštantys viešumoje aukštai iškeltomis galvomis, bet mėšlinais batų užkulniais.

Dėl tų subtitrų. TV ekrane nuolatos turėtų matytis užrašas: "Mylintiems savo tautą, kalbą ir kultūrą žiūrėti griežtai draudžiama!" Tada niekas dėl tų subtitrų negalėtų kabinėtis. Buvote įspėti (ir griežtai!), o kad žiūrėjote - patys kalti. Reikėjo žiūrėti siauroviziją. Ji specialiai skirta protiškai atsilikusiems arba norintiems netolimoje ateityje tokiais tapti.

Pirmiausia krinta į akis subtitruotojų kompetencija. Rusiškai jie grabaliojasi kaip girtas apie rakto skylutę. Būdami Rusijoje jie galėtų turguje nusipirkti saulėgrąžų arba pasiklausti kelio į stotį, bet ne daugiau. Nors, tiesą sakant, šimtai jų vertimo perlų turėtų įeiti į vertimo istoriją. Argi ne perlas, kai rusiškas žodis "chvorost" (liet. žabai) verčiamas kaip "šienas", o "nadgrobije" (antkapis) - kaip "drabužinė". Tiesa, kai tiek rusų kalbą temoki, "nadgrobije" skamba panašiai kaip "garderobas".

Blogiausia, kad subtitrus lietuviškai galima rodyti nevartojant viso lietuviško raidyno. Kažkam jau pasirodė, kad lietuviškų raidžių turime akivaizdžiai per daug. Koks palengvinimas zombiams ir idiotams! Sakysim, kam reikia rašte "č", "į" ir t.t.? Lenkai tokių neturi, o ar negyvena? Anglai, amerikonai, prancūzai, vokiečiai... Žodžiu, visas demokratiškas pasaulis nerašo kaip lietuviai, dėl to ir gyvena geriau, ir benzinas ten daug pigesnis, o jau laisvės, laisvės ten!.. Gali vidury gatvės į šuns dienas išdėti ir Kirkilą, ir Adamkų, ir net pačią Boženą, ir joks policininkas neprieis ir pirštu nepagrūmos. Na, Leono LT gal nereikia, maža kas... O kad kokie nupiepę inteligentėliai dar ir dėl kalbos ar rašybos kabinėtųsi, - tiesiog neįsivaizduojamas dalykas!..

Matyt, tokios pat nuomonės apie kalbos kontrolę yra ir Valstybinės kalbos inspekcija su pačiu ponu Smalinsku priešaky ir kažkokia ten telefonu atsakinėjančia panele užpakaly:

- Ne, mes nieko nežinom... Mes nežiūrim kabelinės televizijos... Taip, mes griežtai kontroliuojam televizijos kalbą, bet neturim televizoriaus...

Pone Algirdai Knystautai!.. Pone Gintarai Varnai!.. Ar negalėtumėt Vilniuje įvykdyt dar vienos akcijos?.. Sakysim, tokios: Gedimino prospekte ant kiekvieno kampo pastatyti po skardinę su plyšiu viršuje, su tokiu kaip ir logotipu ant tos skardinės šono: prie šiukšlių dėžės pasilenkęs ponas Smalinskas renka tuščius butelius, jam ant kelnių kritės prisiūtas didelis baltas lopas su užrašu: "Paaukokit kalbos kontrolės reikalams..." Būtų gražu ir mielaširdinga.

7. W.Q ir X. Protingas priešiškos valstybės saugumo šefas (o kitokių ten ir nebūna), pirmiausia siųstų į Lietuvą savo įtakos agentus griauti mūsų kalbos. Nėra kalbos - nėra tautos, o nėra tautos - nėra jos kultūros ir jos valstybės, tiktai pilka buferinė dėmė žemėlapyje.

Kiekvienos rašto kalbos pamatas - raidynas. Pradėti reikia nuo jo. Raustis giliai po pačiais pamatais. Nereikalauti (jokiais būdais!), kad tauta iš savo raidyno išmestų kelias raides, tada pasius net beraščiai, o palengvėle, pamažėle vis pridėti prie senojo po kelias svetimas. Po dvi, po tris... Kitą kartą - vėl po dvi tris... Kai atsikvošės - jau seniai šaukštai bus po pietų.

Ir meistriškai naudotis susiklosčiusia situacija.

Su lenkais reikia statyti tą elektros tiltą. Todėl būtina pakurstyti Vilnijos lenkus, kad vėl pradėtų reikalauti ypatingos savo pavardžių rašybos. O jei ne - Lenkija arba vilkins to tilto statybą, arba visai nestatys! Ir prie naujos atominės elektrinės neprisidės!.. Niekur nešoks tie lietuviai, drąsiausia pasaulyje subinlaižių tauta, turės sutikti. Ta "W" lenkams - pati reikalingiausia, nes savos "v" neturi. "Q" ir "X" jiems buvę nebuvę, tos dvi reikalingesnės anglams su amerikonais. O kai pirmas etapas bus nueitas, galės pasigirsti ir kiti reikalavimai: kur lenkų "L" kietoji? Kur "Z" su tašku?.. O kaip rašyti prancūzų ir ispanų pavardes? Juk be "S" su nosine, be "C" su nosine niekaip neįmanoma išsiversti!.. Jau geriau nė nekalbėkim apie rusišką "Š", "Ž", "Miagkij znak" ir "Y tviordaja"...

Klausimo dėl turkiškų priebalsių rašymo su nosinėmis galima neskubinti. Pirma, kol kas Lietuvoj tų turkų nėra jau tiek daug. Antra, nelabai ir nusimato, kad ateity jų labai padaugėtų. Kol ateis ta ateitis, visa Marijos žemė jau bus paplūdusi daniškų kiaulidžių srutomis, o tada jokio turko čia net surišęs neįveši.

Turiu pasakyti, kad šio rašinio spalvos yra smarkiai sutirštintos. Taip negali būti, nes taip negali būti niekada. Juk yra Valstybinė kalbos komisija, valstybinė ponia Smetonienė, pirmininkė, todėl vargu net teoriškai tai įmanoma. Tokių projektų daigai bemat būtų išrausti su visomis šaknimis, net nespėję išeiti į antrus lapus!

Vilniuje jau sklando kalbos, jog kažkas matęs ponią Smetonienę parkritusią kryžiumi ant šaligatvio priešais Seimo rūmų centrinį įėjimą, isteriškai besidaužančią:

- Šitokio įstatymo projektą jūs tik per mano lavoną įnešit į Seimą!..

Nors nelabai kas tiki tokiomis kalbomis. Kaip ir priešingomis. Jokiu kryžiumi ji ten negulėjusi, o tik deginusis Seimo langų atspindžiuos ant atsineštos sulankstomos kėdutės, šaudžiusi akimis į apsaugininką ir dažiusis lūpas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"