TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Lietuvos įdomybės

2008 08 19 0:00
Kazio Kęstučio ŠIAULYČIO iliustracija

Ne, šitie parašaliojimai nė iš tolo nepretenduoja į M.Pretorijaus "Prūsijos įdomybes", į jų istorinę, etnografinę ar kokią kitokią vertę. Žinoma, gerb. autorius, kaip ir kiekvienas gerb. autorius, norėtų, jog turėtų, bet, geriau pasvarsčius, - neduok Dieve, jeigu taip būtų!..

Dvi politikos.

Visos normalios valstybės paprastai turi po vieną politiką: užsienio, vidaus, ekonominę, socialinę, švietimo... Lietuva šiuo požiūriu yra daug normalesnė už kitas, nes visų šitų politikų turi mažiausiai po dvi. Viena būna visiems matoma, girdima, kasdien zirzianti žmogui į ausį kaip koks uodas, kurį neapsikentęs taip ir nori priploti. Tai dėl jos kasdien verda aistros, draskomi marškiniai ant krūtinių, genda nervai, būna ašarų ir juoko. Tai dėl jos plėšomi laikraščiai, plyšauja radijai, šmėkščioja kas nors net siaurovizijoj (žinoma, jeigu tuo metu ten nerodomas pusplikės mergos užpakaliukas, kas, sutikite, taip pat yra politika).

Tai mūsų kasdieninė masinė politika, skirta plačiajam vartojimui kaip kokia pigiausia juoda duona, kurią mes kasdien kemšam į save, nors nuo jos jau pučiasi mūsų pilvai, dėl jos gadiname savo nervus ar orą. Jos turime per akis, jos mums tikrai netrūksta. Jos mums netrūksta ir negali niekada pritrūkti, nes jeigu pritrūktų, jeigu gautume atokvėpio valandėlę, tuojau pradėtume dairytis į šalis, pradėtume klausinėti savęs ir kitų:

- Pala, pala... Tai kuo mus šeria - politika ar nepolitika? Jos laikydamasi, jokia valstybė negali egzistuoti!.. Tai tik aiškiausias akių dūmimas ir kvailių ieškojimas!... O jeigu valstybė, nors jau ir kretėdama, vis dar laikosi, vadinasi, yra kažkokia kita, tikroji, tiktai nuo mūsų paslėpta politika?

Yra, žinoma. Kaipgi nebus. Tiktai apie ją laikraščiai nerašo, Antanaitis nekalba ir televizijos nerodo. Galime tiktai nujausti ją esant. Mūsų nuojautos mums kelia klausimų, neramina širdis, bet jokių atsakymų neduoda.

Kodėl reikėjo nužudyti Pociūną?..

Ką apie deputatus žino saugumas, kad jie taip paniškai jo bijo?..

Kaip ir kodėl atsirado Leo.LT?..

Ką iš tikrųjų veikia Abišala?..

Kodėl jau iki rinkimų Kirkilas gali pareikšti, kad jo partija ir po jų formuos Vyriausybę?..

Ir taip toliau ir panašiai. Šimtai tokių klausimų.

O atsakymų nė vieno.

Ir nebus.

Veršių tautai nereikia. Žiūrėkit "Šokių dešimtuką" ir laižykitės. Varvinkit seiles. Rinkit ką nors trumpaisiais telefono numeriais, jauskitės, kad ir jūs kažką galit. Kvaileliams juk daug ir nereikia. Mes seniai žinom, kad jūs kažką nujaučiat, tačiau darysime viską, kad tos nuojautos ir toliau liktų tiktai nuojautomis...

O kas tie "mes"?

"Mes" - tai tie, kurių jūs niekuomet nerenkant, bet mes iš tikrųjų valdom ir valdysim valstybę.

Mes - Didieji Politikai. Jūs - mažieji žmogeliai. Galėsit per rinkimus pabraukyti partijų sąrašus, galėsit rinktis tarp blondino ir bruneto, tarp klouno ir dainininkės, tarp melagio ir demagogo. Pažaidėt demokratiją - ir užteks. Žiūrėkit ir toliau savo kvailą televiziją, mes jos nežiūrim. Nervinkitės dėl naujai išrinkto Seimo, kuris bus dar prastesnis. Mes valdom ir Seimą. Juk negalit kaltint mūsų, kad esat tokie kvaili. Nelogiška.

Tai ir yra didžioji politika. O paprastiems žmogeliams turi užtekti ir mažosios, tos kasdieninės, kuri visiems prieinama, matoma, suprantama.

Ir kuri visai nėra politika. Jomarkas. Tuštybių mugė. Balaganas. Bet mums ji - viskas! Dėl jos nuolat karščiausiai ginčijamės, kivirčijamės, riejamės. Dėl tuščio lukšto, nors turinys jau seniai iškabintas.

Nors ne visiems užtenka to fasado, į kurį galima spoksoti iš lauko pusės. Daug kam knieti sužinoti, kas, po šimts galų, iš tikrųjų ten slepiasi? Vienas berniukas nuolatos klausinėdavo savo motinos:

- Mam, pasakyk, nu, pasakyk, kas iš pradžių buvo nupiešta Kanados vėliavoj, kad paskui reikėjo pridengti klevo lapu?..

Juk prieš kiekvienus rinkimus matom: šimtai ten veržiasi, grūdasi per galvas, laužiasi per peilį ir pinigą, kulnais mindo vieni kitiems ausis...

Ko?

Visi žinom apie teisininką Čilinską. Doras, sąžiningas teisininkas, iš paskutiniųjų gynęs ir apgynęs Kėdainių Budrevičienę. Dorai ir sąžiningai jis pateko ir į tą Seimą, nors jau ir kadencijai baigiantis. Visi tikėjomės: pats pamatys - ir mums pasakys, kaip ten yra iš tikrųjų.

Ir pamatė.

Sako, paskui galvą susiėmęs bėgo tolyn nuo to Seimo ir pirmą kartą išdrįso atsigręžti jau netoli Katedros aikštės.

Bet mums nepasakė.

Matyt, nuo to, ką jis ten išvydo, žmogui atėmė amą. Sako, iki šiol tiktai rodo kažką pirštais, mūkia ir purto galvą. Atseit, daugiau ten už jokius pinigus, už jokius pinigus!..

Štai ir priėjom prie mažosios politikos. Šita humoro šventė visada su mumis. Ir norėdamas nepaliūdėsi. Visi žinom, matėm, girdėjom, koks buvo šio Seimo darbo principas: "Po mūsų nors ir Paksas!" Ir visi turėjo progos įsitikinti, kad iš tikrųjų brangiausias Lietuvos turtas yra jos Seimas. Su savo rūmų rūmais, pastatytais ir statysimais viešbučiais, mašinom, atlyginimais, išeitinėm pašalpom, rentų iki gyvos galvos projektais, o dabar dar ir su tuo tuneliu - ne tuneliu, pasažu - ne pasažu, žodžiu, su tokia galerija, kad seimūnui einant iš vienų rūmų į kitus, lašas ant galvos nenukristų, o jo šventų kojų nepaliestų purvina Lietuvos žemė. Kaip inkų imperatoriui... (Ha! Tas "inkų imperatorius" dar tik vakar buvo kiaulių fermos vedėjas! Arba valgyklos buhalterė, vadinanti save "juriskonsulte".) Ar po to kas nors dar sakys, jog Lietuvos negali valdyti kiekviena virėja? Gali! Kai virėja valdo - jovalas ir išeina. Tik tiek, kad paskui tą jovalą reikia susrėbti mums.

Šitie rinkimai žada būti dar kitokesni. Dalis kandidatų bus renkami pagal partijų sąrašus, dalis - šeimomis. Valinskas su Valinskiene, Glaveckas su Rutkelyte ir t.t. Pagal naują principą: kas penktą šeimą - tiesiai į Seimą! Matyt, nusibodo rietis namuose, dabar bus galima rietis visai lietuvai girdint. O gal kaip tik atvirkščiai? Seime... jaukioj šeimyninėj aplinkoj... draugų ir pažįstamų rate.... bus priiminėjami malonūs, švelnūs, gražūs įstatymai...

Be to, gali kiek sumažėti ir svetisekretoriavimas.

Nė vienas, atskirai paimtas deputatas, Seime nėra būtinas. Bus jis ar nebus - nuo šito niekas nesikeis. Tačiau vieno vienintelio būsimajame Seime pakeisti tikrai niekas negalės. Tai stipruolis Savickas. Ir štai dėl ko.

Lietuva, kaip valstybė, neseniai pasirašė savo bejėgiškumo aktą. Ant jo pačiame viršuje puikuojasi ir aplinkos ministro Paulausko, ir generalinio prokuroro Valantino parašai. Lietuva su visomis savo teisėsaugos, galios, valios ir kitomis struktūromis tįso paslika po "Maximos" langais ir leidžia iš savęs paskutines "Lietuvos dujas". O ant jos išblyškusio veido, pačiame kaktos viduryje šviečia sultingas Zujevo vagonėlio karkalas.

Geras spjūvis, nieko nepasakysi, tik ji, vargšė, matyt, nebeturi jėgų jo net nusišluostyti... Todėl verkiant reikia Seime pasaulio stipruolio Savicko. Važiuos pro šalį, pamatys tą Zujevo vagonėlį ir gal nutemps vienas pats kur į krūmus. Po šimto velnių!.. Kad valstybei nereikėtų degti akių iš gėdos!.. Bet kad nelabai tos akys ir dega, jei Zujevo vagonėlis "tebestovi dar vis". O toj vietoj vėliau Savickui galėtų iškilti gražus paminklas kaip Vytautui Veliuonoj. Išdrįso!.. Nutempė!.. Vienas pats!.. Paties aplinkos ministro draugo!.. Tačiau kad taip atsitiktų, pirmiau Savickas turi įgyti deputato neliečiamybę, o tai bus ir jam kaip tai Kuršių nerijos Stancikienei... Galiūnas tai galiūnas, bet Zujevo vagonėlis dar ne tokių yra matęs.

Vasara eina prie pabaigos. Štai rugpjūčio 8-ąją šventėme Tarptautinę orgazmo dieną. Iki ryto tratėjo visos pakrūmės. Žinoma, švęsdavom ją ir anksčiau, švęsdavom kaip pasiutę, tiktai būdami tamsuoliai net nenumanėm, ką švenčiam. Gal Seimas dar suspėtų ją paskelbti nedarbo diena, kaip kokią Žolinę? Rugpjūčio 9-ąją valstybei vis tiek menka nauda iš šitos šventės aktyvistų.

Bet svarbiausia dabar - artėjantys Seimo rinkimai. Sako, Lietuvoj, kaip ir Gruzijoj, atsidarys "Frontas", o kur frontas - ten ir kova, kur kova - ten ir aukos, gali būti daug žuvusiųjų. Gal todėl jau iš anksto įsikūrė Prisikėlimo partija? Iš kur ji atsirado? Ar tik ne iš siauros atsigulimo grupės?..

Neseniai žiniasklaida parodė kelių partijų logotipus. Gražūs piešinėliai. Štai TS-LKD logotipas. Nupiešta kregždutė. Bet kodėl jos kūnas toks mėsingas, kaip vieno praeity garsaus tos partijos centrinio aparato darbuotojo? O sparneliai - kaip pingvino, ir iš uodegytės belikusios tik dvi smailos plunksnelės? Ar gali toks hibridas pakilti aukštai į orą?.. Kažkoks... vištoms ant juoko. Valinsko partija kaip ir neturi savo logotipo. Jie tikriausiai rado senose kaimo kapinaitėse kryžiaus viršūnę, parsitempė namo, paguldė ant popieriaus lapo ir apvedžiojo pieštuku. Įtartina partijos kilmė, įtartinas ir logotipas. Anksčiau sakydavo: "jums šakės", dabar gal sakys - "jums kryžius".

Liaudiškosios partijos, kaip ir dera, - verpstė. Lygiai tokią mačiau Labanoro girioj, kai užklydau žvejodamas į vieną paežerės sodybą. Sena bobutė, išsinešusi ratelį, sėdėjo prie trobos durų ir verpė pakulas.

Užtat Pakso, Pakso!.. Tai ne erelio galva, o irgi kažkokio hibrido: ir sakalo, ir vanago, ir maitvanagio... Kiek iš tos vienos akies trykšta revanšinio žiaurumo, tiek netryško pro visus garsaus pastato rūsių langus. Ir kaip Paksienė prisižiūrėjus nebijo viena miegoti?... Jėzusmarija!.. Šalaševičiūtė turėtų imtis skubių priemonių, - jautresni mažyliai tikrai gaus priemėtį.

Kitų partijų logotipų žiniasklaida neparodė. Įdomu kodėl? Atrinko tik labiausiai vykusius?

Ilgą laiką ekonomistai dejavo, kad Lietuvoje beveik nėra ilgalaikių investicijų. Dabar, prieš rinkimus, padėtis pasitaisė. Tie, kurių Apie Trisdešimt, jau suprato, kad geriausios investicijos - į partijas ir į būsimą Seimą. Jos atneša nuo 300 iki 1000 procentų pelno. Niekur kitur pasaulyje tokių pelnų nėra.

Bet čia tiktai vadinamosios vidinės investicijos. Po rinkimų gal paaiškės, jog ne mažiau į kai kurias partijas yra investavęs ir užsienio kapitalas. O gal ir nepaaiškės. Pas mus daug kas taip niekada ir nepaaiškėja. Bet nelabai mums tai rūpi. Esam drąsi šalis, drąsiai žygiuojam į valstybės pražūtį, drąsiai žygiuosim ir toliau. Jau nedaug beliko.

Mažosios politikos turginis krepšys taip prikimštas naujienų, kad net per kraštus byra, o kas bus toliau? Ir tos naujienos viena už kitą pikantiškesnės. Štai kad ir ta. Gal Paksas, gal Mazuronis iš kažkur nugirdo, kad žuvis turi daug fosforo, o fosforas, kaip žinia, stiprina smegenis. Todėl Žemaitijoje prie Lūksto ežero surengė savo partiečiams Žuvies dieną, tiktai kitaip pavadino. Todėl kitos partijos baimindamosis laukia būsimos Pakso gvardiečių "smegenų atakos". O po jos daug kam mažai nepasirodys. O "Erelį" jų logotipe nuo šiol visi, norėdami įsiteikti, turės vadinti ne šiaip kokia "višta surauktais antakiais", o jo didenybe Ereliu Žuvinininku.

Kadangi dabar Lietuvoje prisiveisė tiek visokių partijų, kad nei iš programų, nei iš santrumpų jų atpažinti nebeįmanoma, teks, nori nenori, ir toliau jas vadinti vadų vardais: Pakso, Prunskienės, Paulausko ir t.t. (Įdomu, kodėl visų pavardės iš "p"?). Tik su Kubiliumi neaišku: ar Kubilius vadovauja partijai, ar Juknevičienė Kubiliui, o gal vienu metu abu vadovauja vienas kitam, o pati partija, mosuodama iškart trimis vėliavomis, darniai žygiuoja "liuosais takais".

Priešrinkiminis partijų gyvenimas taip suaktyvėjo, taip suįvairėjo, taip susimaišė į krūvą, kad nebegalima atskirti, kur kokios partijos galva, o kur kojos. Nebeužtenka visiems girdėtų politologijos terminų, todėl tenka skolintis iš kitų mokslų. Štai kad ir valentingumas. Tai būtų cheminio elemento potencialus gebėjimas jungtis su kitais elementais. Mūsų partijų gyvenimas - tai vienos partijos korimasis kitai partijai ant kaklo. Ypač valentinga ir aistringa, kaip savo interviu pareiškė Prunskienė, žada būti jos partija. Nors ir su velniu - kad tik į valdžią! Kaip rašė tokia poetė Valsiūnienė viename savo pokariniame eilėraštyje:

- Man vis tiek, kas tu: stalius, artojas,

Mokslo vyras ar buvęs karys...

Reikia manyti, valentingumas dabar Lietuvoje tapo didžiu daiktu. (Frakcijų perbėgėlius mes jau matėm, tiktai kažkodėl nesusipratom tada vadinti ją "valentinais".)

Socialdemokratai to valentingumo nebijo. Ant jų paprastučio kaklo (ne kokio ten išdidžiai užriesto!) juk ir dabar kekėmis kabo kas tiktai nori. Yra lengvai prieinamų moterų, kodėl neturėtų būti lengvai prieinamų partijų? Dabar, kai išsitraukė paskutinius kuolius iš savo siaurovizijos ratų, galės sėkmingai dardėti į rinkimų pakalnę. Kirkilas jau laiko vadeles rankose ir čiaupsto lūpas švilpimui, po kurio visi "zovada" pasileis žemyn į aukštį!

Nesinorėtų rašinio pabaigti minorine gaida, bet kitaip neišeina. Neseniai matėm per televizorių ir paruoštą signatarų kapinių plotą, ir Vilniaus miesto merą Imbrasą, ryžtingai rodantį nykščiu žemyn. Žemė paruošta, lėšos įdėtos, ir nėr čia ko! Tvarka bus! Maža ko jie nori. Jeigu paisysi kiekvieno jų norų, - tai kada tos lėšos atsipirks? Turim įkūrę naują savivaldybės policiją, pasiuvom ir tamsias uniformas, gaudysim, vešim ir guldysim. Matysit, paskui patiems patiks.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"