TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Lietuvos įdomybės

2008 09 29 0:00
Kazio Kęstučio Šiaulyčio piešinys

Ne, šitie parašaliojimai nė iš tolo nepretenduoja į M.Pretorijaus "Prūsijos įdomybes", į jų istorinę, etnografinę ar kokią kitokią vertę. Žinoma, gerb. autorius, kaip ir kiekvienas gerb. autorius, norėtų, jog turėtų, bet, geriau pasvarsčius, - neduok Dieve, jeigu taip būtų!..

Rudens darbai.

Pasiusk nesugalvosi taip, kaip gali sugalvoti žmogus, regis, nieko bendro neturintis su jokiais rašymais. Paskambino pažįstamas chirurgas: kaip gyveni, kaip ką, ar berašai?.. Nieko, sakau, nerašau. Ką čia velnio rašysi?

- Tai ką veiki per dienas?

- Štai sėdžiu prie kompiuterio, skaitau, kaip Paksas rėžė savo garsiąją programinę kalbą Ignalinoj. Rusiškai.

- Kodėl rusiškai?

- Na... Gal todėl, kad ten daug rusakalbių gyventojų, gal todėl, kad savo gilias, nepaprastas mintis jis ir tegali išreikšti tiktai didžiąja, galingąja rusų kalba... Nežinau, žodžiu.

- Baik tu!.. Šįkart jam tos kalbos tiesiog niekas nesuspėjo išversti!

Vos ragelio neišmečiau besijuokdamas.

- O kokie tos jo kalbos svarbiausi punktai?

- Iš esmės - tik du: kai ateis į valdžią, tuoj pat pakeis Lietuvos Konstituciją ir įves mirties bausmę.

- Neskiesk čia man miltais!..

- Rimtai sakau! Kaip įvesi Lietuvoje tvarką be mirties bausmės? Pats pagalvok: kiek balsavusiųjų už jo išmetimą iš prezidentų, kiek visokios opozicijos, o kur tūkstančiai kyšininkų, vagių, kur tūkstančiai...

Iš tikrųjų: pasakyti, nors ir rusiškai, kad įvesi mirties bausmę, lengva, tačiau, mielas skaitytojau, pats pagalvok, kaip tai padaryti praktiškai?

Pirmiausia, iš kur paimsi tiek budelių? Nori nenori, o teks skelbti viešus ir skaidrius jų konkursus. Iš kitų partijų nepaimsi: tie neis, teks remtis vien savosios aktyvistais.

Antra, kokią mirties bausmę pasirinkti? Sušaudant, pamaunant ant kuolo, gyvus užkasant į žemę?.. Paprasčiausias, per šimtmečius išbandytas būdas - mirties bausmė pakariant. Viešai, kad ir kitus atbaidytų, o pakaruoklį paliekant kyboti kokią savaitę ar ilgiau.

Tačiau tam reikia kartuvių. Kas jas projektuos, kas statys? Tiesa, yra vienas garsus paksininkas architektas, bet jis taip uoliai ir aršiai reiškiasi Pakso partijos veikloje, skirdamas jai visas jėgas ir laiką, kad, reikia manyti, jau seniai yra praradęs profesinius įgūdžius, ir nebe jo nosiai suprojektuoti net padorią vištidę, nekalbant jau apie projektą "Septyni stulpai turgaus aikštėje", kuris turėtų būti įgyvendintas visur, kur tik ta turgaus aikštė yra.

Lieka viena: mėtyti pasmerktuosius myriop iš malūnsparnio. Bet ir vėl: o jeigu pataikysi ant žento sklypų, kurių pilna visoj Lietuvoj? Tas pasius, sakys: pats, uošvi, išmėtai - pats dabar juos ir užkasinėk!

Taigi, praktinės šio mirties projekto detalės dar turėtų būti svarstomos partijos valdyboje. Nors ir be šito ta linkme kai kas jau daroma. Ypač Vilniaus savivaldybėje. Vyriausias miesto Frankas Krukas, kitų dar vadinamas sostinės meru, negana kad atmatavo kiekvienam dar gyvam signatarui jo kapo vietą, bet ir užsakė ateinantiems metams 140 laidotuvių vainikų savivaldybės tarnautojams, - tiek jų turės išmirti geruoju.

Šiomis dienomis Kirkilas viešai pareiškė, kad jo Vyriausybė įvykdė visus savo programos punktus. (Tai ko dar sėdi premjero kėdėj ir ima algą, jei nebeturi daugiau ten ko veikti?). Mes ir be jo pareiškimo matom, kad tai, kas buvo liepta, jis puikiausiai įvykdė: atidavė Lietuvą oligarchams, energetiką - viso valstybės ūkio pamatą - krautuvininkams, iždas tuščias, skolų - iki kaklo, į biudžetą nebesurenkami šimtai milijonų, aukštojo mokslo reforma - sužlugdyta, sveikatos reformą geru žodžiu bemini tik laiku pasimirę, bibliotekos - be knygų, iš dešimties vaikų - šeši jau ligonėliai, pusė milijono darbščiausių žmonių išvaryta iš savo Tėvynės, korupcijos mastai - nebeįsivaizduojami, savižudžiai tintaluoja po kiekviena patogesne sausa šaka... Vardyti "įvykdytos" programos punktus galima be galo, be krašto. Nesužlugdyta vien tiktai kultūros reforma, nes jos Kirkilo Vyriausybė niekada ir nesiėmė. Gal būtų ėmęsi ir jos, tiktai Vyriausybėj neatsirado nė vieno, kuris artikuliuotai galėtų pasakyti, kas tai per daiktas ir su kuo jis valgomas. Kultūra... kultūra... Pala, ar tai ne Guggenheimo muziejus?.. O gal kažkoks "pliuksas"?.. Eurovizija?... Paskambino savo kultūros ministrui, bet ir tas nežinojo, kam vadovauja. Paskyrė žmogų - tai ir vadovauja, nejaugi taip svarbu kam?

Gali girtis Kirkilas kiek nori, vis tiek visi žino, kad dviejų dalykų

jis taip ir nepadarė: neįsteigė universitetų Varėnoj ir Skuode. Jau seniai Lietuvoje jautėsi grybologų ir virvologų trūkumas. Senosios dzūkų grybautojos išmiršta, senosios grybavietės užsimiršta, grybų supirkimo punktai vos begyvalioja, o naujų grybologijos specialistų niekas neruošia. Tiesa, yra Lietuvoj keletas mikologų, bet jie botanikai, jiems padėk išrautą grybą po nosim - tris dienas tyrinės, kol nuspręs, jog čia kukurbezdalis.

Skuode dar vienas universitetas taip pat buvo žutbūtinai reikalingas! Kas ruoš Lietuvai virvologus, nejaugi Venclova Jeilio universitete? Juk kažkada Skuode veikė puikus virvių fabrikas, tereikėjo tik jį atgaivinti ir išmūryti priestatą universitetui. Bet nepadarėt šito, garbusis premjere, nepadarėt! Išleidot iš akių, neparodėt reikiamo dėmesio ir nė lito nepaskyrėt jo statybai. Todėl dabar kai nebebūsit premjeras, pats galėsit importuoti virvagalius Lietuvos savižudžiams.

O dar tvirtinot, kad kuriat žinių visuomenę! Tokia didelė valstybė kaip Lietuva teturi vos 30 universitetų. Juk tai katino ašaros! Jeigu jų būtų bent dukart tiek, - į Seimą nepatektų šitiek politinių beraščių, kultūrinių mažaraščių bei dvasios ubagų, ir nereiktų - kaip šiemet - rengti būsimiems Seimo deputatams paruošiamųjų kursų kaip vaikų darželiuose. Kam malonu už savo pinigus pirktis aukštojo mokslo diplomą! Tam yra valstybė, tam yra Vyriausybė, ji ir privalo visus seimūnus jais aprūpinti!

Šitiek didžių darbų Lietuvai (ar Lietuvoj?) nuveikęs, turit teisę pagaliau ir pailsėti. Kaip senas žvejys, galiu duoti jums patarimą: nuo rugsėjo vidurio pradeda gerai kibti didžiosios lydekos, tiktai spiningauti reikia ne gelmėje, ne atviruose plotuose, o netoli kranto, prie pat ribos, kur baigiasi kranto žolės. Ir ne ant blizgės, o ant voblerio, traukiant gana lėtai, - taip lengviausia dabar jas "išdurti".

Didžiausia valstybės bėda ta, kad jau dvidešimt metų mūsų visuomenė niekaip negali konsoliduotis. Visur mums vaidenasi tikri ar tariami priešai, nedraugai, kenkiantys nuolatos ir sistemingai, o kartais - tiktai priešokiais, laisvalaikiu ar poilsio dienomis. Niekam dar nepavyko jų bent apytikriai suskaičiuoti, nes pas mus, Lietuvoje, jie yra patys gudriausi, išsimiklinę apsimesti karščiausiais patriotais, deputatais, ministrais ar partijų pirmininkais. Tačiau ten, valdžios aukštybėse, jų ir nėra tiek daug, kiek jų knibžda žemesniame lygyje, tiesiog po kojomis, aplinkui kiekvieną iš mūsų, apsimetusių kurso ar mokyklos draugais, giminaičiais, kaimynais, seniūnijos darbuotojais ir dar kuo tik nori. Pats asmeniškai pažįstu vieną Lietuvos priešą, kuris pernai pasiskolino iš manęs šimtą litų ir ligi šiol neatiduoda.

Ir jų skaičius - legionas!.. Ir kaip juos suskaičiuosi, jeigu jie nuolatos keičiasi, mainosi, verčia kailį, perbėginėja iš partijos į partiją, iš frakcijos į frakciją, iš Seimo - į ministerijas, iš ten - į mokesčių inspekcijas, savivaldybių tarybas, privačias struktūras, Prezidentūrą ar diplomatinį korpusą, o patys gudriausieji ima ir sulenda į saugumą ir metų metais ieško patys savęs.

Vien į Zujevo vagonėlį, kaip į kokį troleibusą piko metu, jų gali būti prisikimšę koks dvidešimt, ir joks "Aras" nenuvažiuos ir nepatikrins, nes tas vagonėlis turi tarptautinį neliečiamybės statusą. O kiek tokių vagonėlių paupiuose, paežerėse, Labanoro girioje ir kituose draustiniuose? Pokario metais nebuvo tiek partizanų bunkerių po žeme, kiek jų dabar yra ant žemės paviršiaus.

Valdžios struktūros, kurios ir sukurtos tam, kad suskaičiuotų visus valstybės priešus, jau buvo visai nuleidusios rankas, o kad nesimatytų, kaip jos dreba iš bejėgiškumo, tik vaikščiojo pirmyn atgal Gedimino prospektu, susikišusios jas giliai į kelnių kišenes.

Ir tos struktūros visai čia nebuvo kaltos, nes kalta buvo pati Lietuvos priešų skaičiavimo metodika, kuri rėmėsi tiktai aritmetinės sudėties veiksmu. Prie vienų priešų pridėdavom kitus, prie tų - dar tam tikrą jų skaičių, paskui pasirodydavo, kad dalį jų reikia išbraukti, nes jie įeina į valdančiąją koaliciją, todėl pridėdavom ketvirtus, penktus, vėl kai kuriuos išbraukdavom, todėl joks pastovus skaičius mums niekaip neišeidavo, vien makalynė ir maišalynė.

Bet čia galutinį ir lemiamą savo žodį pagaliau tarė Seimas, kurį ketverius metus tiktai be reikalo keikėme susiriesdami. O Seime, kaip visi žino, viskas prasideda nuo Veselkos.

Seime ir buvo paskelbta nauja Lietuvos priešų skaičiavimo metodika, nuo šiol, reikia manyti, turėsianti įstatymo galią. Remiantis ja, Lietuvos priešus bus galima suskaičiuoti ne tik visus iki vieno, bet net iki trečio ženklo po kablelio. Ir ne sudėties veiksmu turi remtis naujoji metodika, o atimties. Būtent - atimties!

Veselka, matyt, įvaręs Vėsaitę kur į nuošalesnį Seimo užkaborį ir gerai ten ją ištyrinėjęs, garsiai apreiškė visiems plenarinio posėdžio dalyviams:

- Visa Vėsaitės esybė yra maximizuota!..

Ši puolė desperatiškai gintis, kad ne visa ne visa, o besigindama netyčia ir prasitarė, kas yra tikrieji Lietuvos priešai:

- Visi tie, kurie yra prieš Leo.LT!..

O dabar belieka tik elementariausias atimties veiksmas. Lietuvoje šiuo metu belikę tiktai 3,4 milijono gyventojų. Iš šito skaičiaus atimkim socialdemokratus su jų koalicija, tą Leo.LT, slapčia įsteigtą, Kirkilą, Kirkilienę, ministrus, "Maximos" turčius, VST ir RST, jų giminaičius, keliasdešimt oligarchų, Stonį su Stoniene, jų gimines, Pinskų su Pinskiene, jų pirtelės sargą Lopatą, - ir nesusidarys niekaip daugiau kaip šimtas tūkstančių, nors tu ką! Dabar 3,4 milijono minus 100.000 = 3,3 milijono. Jėzusmarija!.. 3,3 milijono lietuvių yra savo priešai!..

Bet visa tai niekai palyginti su artėjančiais Seimo rinkimais. Eisime rinkti žinodami, kad rimtai ko nors išrinkti vis tiek negalime. Balsuosi už zuokininką - po savaitės jis perbėgs pas socialdemokratus, darbietis - pas paksininkus, o tu, rinkėjau, vėl liksi kvailio vietoj.

Ten prasidės toks kailių vertimas, spalvų ir atspalvių maišymasis, kad ne tik Prezidentui, bet ir apsigimusiam daltonikui akyse ims žaižaruoti vaivorykštės.

Tais perbėgėliais Seimo bėdos nesibaigs. Ims poruotis, kopuliuotis, kaip varlės pavasarį, viena partija su kita - ir gims jau ne kokia "benkartė" Muntiano partija, negalinti savo gimimo liudijime įrašyti nei tikrojo tėvo, nei tikrosios motinos vardo, o tokie monstrai, kaip LPP.

Jeigu į Seimą ateis 24 "kieti", sėdėję kalėjimuose, teisti, tampyti po prokuratūras už kyšius, sukčiavimus, korupcijas ir dar ką tik nori, - visos kitos partijų frakcijos bemat bus paverstos "gaidžiais". LPP (Lukiškių - Pravieniškių partija) ten bemat įves savo tvarką, ir net labai narsūs Pakso deputatai sėdės posėdžių salėje prie pat durų šalia "parašos".

O dar tas referendumas dėl Ignalinos uždarymo. Jau ir taip sujauktus protus jis tik dar labiau jaukia. Mūsų referendumai Briuseliui nieko nereiškia. Mes iš ten nieko negalime reikalauti, o tik prašyti, todėl bent tuo vieninteliu šansu kaip nors dar pasinaudokime.

Visas pasaulis žino, kad Maskva ašaromis netiki, o kaip Briuselis?.. Bent jau pabandykim, nepraleiskim nors to vienintelio ir paskutinio savo šanso.

Tam reikėtų apvilkti Abišalą pakulinėmis kelnėmis, sulopyta rudine, užmaukšlinti ant galvos zuikinę triausę, apauti vyžomis, apmuturiuoti blauzdas autais ir paleisti išmaltais Lenkijos keliais Briuselio link. Kol orai dar galutinai nesubjuro. Drobinėj terboj, permestoj per petį, galėtų neštis titnagą ir skiltuvą, o už nugaros - balanų ryšelį. Eidamas mūsų žygūnas mokytųsi visomis ES kalbomis tik dviejų žodžių: "Pasigailėkit mūsų!.."

Negaliu pasakyti, kaip elgtųsi europarlamentarai, tačiau kai kurios europarlamentarės, išvydusios ant savo kabinetų slenksčių tokią akivaizdžią Lietuvos ateitį, tikrai susigraudintų, o kai kurios net ir apsiašarotų. Jų moteriškose ašarose ir slypi mūsų valstybės šviesi ateitis. Jeigu ne...

Jau dabar net "Maximoj", kurioje apie viską pagalvota, nebenusipirksi nei titnago, nei skiltuvo. Apdairesni, ypač tie, kur arčiau valdžios, seniai išgraibstė. Bet žygūną Abišalą, sako, vis dėlto į Briuselį siųs.

Kol jis, vargšas, ten ir atgal sukulniuos, mūsų laukia rinkimai. Jeigu neisime balsuoti - mums valdžią išrinks miestelių ir kaimų girtuoklėliai.

O tada - tepadeda mums Dievas...

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"