TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Linksmoji joga

2009 01 10 0:00
LŽ archyvo nuotrauka

Ar jaučiate depresiją? Slegia rūpesčiai? Sergate? Tada juokitės ir gyvenimas vėl taps gražus

Kiekvieną ankstų rytą prie Indijos vartų - vieno garsiausių Mumbajaus praeities paminklų - vyksta paslaptinga ceremonija. "Cho cho cha cha cha!" - choru sušunka dvi dešimtys žmonių, o po akimirkos pratrūksta garsiai kvatoti. Elgiasi kaip vaikai - ploja, vaiposi, rodo vieni kitiems liežuvį ir šokinėja kaip varlės. Kai kurie griebiasi už pilvų, kitiems iš juoko ištrykšta ašaros.

Tačiau nė vienas ceremonijos dalyvis neišprotėjęs. Po keturiasdešimties minučių visi grįžta prie savo reikalų. Beje, visame pasaulyje kasdien susirenka apie penkis tūkstančius tokių grupių. Tačiau didžiausio populiarumo "hasya yoga", arba juoko joga, sulaukė Indijoje. Darbininkai fabrikuose ir tarnautojai firmose, pacientai ligoninėse, vaikai mokyklose, žmogžudžiai ir piktadariai kalėjimuose - tūkstančiai Indijos gyventojų sutartinai pradeda dieną juoku.

Anekdotai baigėsi

Idėja sujungti juoką ir jogą kilo iš Mumbajaus kilusiam šeimos gydytojui. "Esu sveikiausias ir laimingiausias žmogus pasaulyje, nes priklausau juoko klubui", - sako medikas Madanas Kataria, jau trylika metų garsėjantis kaip "juoko daktaras". Norėdamas atlikti savo mokslinio darbo eksperimentą, gydytojas M.Kataria turėjo ilgai bėgioti po vieną Mumbajaus parką ir įkalbinėti ten vaikštinėjančius žmones, kol galų gale keturis pavyko įtikinti. Visi susirinko ant pievelės ir stovintis viduryje ėmė pasakoti anekdotus. Kitą dieną atėjo dar keli. Po savaitės linksmame būryje jau buvo daugiau kaip pusšimtis žmonių. Tačiau netrukus juokingų anekdotų atsargos baigėsi.

"Tapo akivaizdu, kad jei norime kasdien juoktis, neprivalome priklausyti nuo ko nors, kas pasakoja linksmus dalykus 365 dienas per metus", - prisimena pirmojo juoko klubo pradžią daktaras M.Kataria.

Apsimeskite, ir jums pavyks

Eksperimento dalyvių nuomonė buvo vieninga: juokas teigiamai veikė jų savijautą. Terapinę jo funkciją patvirtino ir daugelio metų tyrimų rezultatai. Pasak Sigmundo Feyerabendto teorijos, juokiantis labai pagerėja širdies, kepenų ir blužnies veikla. Sustiprėja ir žarnų peristaltika, efektyviau veikia imuninė sistema. Be to, gilus kvėpavimas nuoširdžiais juokiantis duoda organizmui daugiau deguonies ir taip skatina širdies, diafragmos, plaučių darbą. Tuo pat metu smegenys išskiria endorfinų, kurie pozityviai paveikia mūsų psichikos

būklę. "Juokas išlaisvina emocijas, protas tampa nebevaržomas ir atviras. Pradedame pozityviai vertinti savo gyvenimą ir iš tikrųjų - o tai svarbiausia - pajuntame akimirkos žavesį, suvokiame jos didybę", - tvirtina Ewa Foley, juoko jogos sesijos organizatorė.

"Norite atsiriboti nuo savo baimių ir sielvarto? Norite įveikti vidinius apribojimus? Juokitės!" - drąsina gydytojas Kataria.

Praėjusio šimtmečio pabaigoje juoko klubai ėmė dygti kaip grybai po lietaus, o jų iniciatorius gavo "kvatojimo guru" pravardę. Persilaužimą nulėmusi tezė teigia, jog žmogaus protas neatskiria tikro juoko nuo apsimestinio. Paaiškėjo, kad norint juoktis visai nereikia jaustis laimingam, nebūtinas ir humoro jausmas, net priežastis kvatotis. Nebereikia pasakoti juokingų dalykų. "Turime tokią patarlę: "Fake it, fake it until you make it!" (Apsimesk, apsimesk, kol tau pasiseks!)", - pasakoja gydytojas M.Kataria.

Per standartinę sesiją dalyviai mokosi bent kelių rūšių juoko. Kiekviena jų išjudina vis kitus raumenis ir stimuliuoja vis kitus vidaus organus. Susirinkusieji praktikuoja, pavyzdžiui, garsų juoką, bebalsį juoką, tylų juoką atvira burna, juoką suspausta burna (tuo pat metu šokinėjant), santūrų juoką, mišrų juoką ir juoką mosuojant rankomis. Per pertraukas daro kvėpavimo ir tempimo pratimus, kurie primena klasikines asanas.

"Galima sakyti, tai tam tikra meditacija juoku ir per juoką, kai pasiekiame proto "atsijungimą". Nebėra nieko, išskyrus mus ir juoką. O paskui, kai viskas natūraliai nurimsta, mus apima palaimos ir džiugesio pojūtis, sugrįžtame į pasaulį, kuris atrodo jau kitoks - gražesnis ir draugiškesnis", - aiškina E.Foley.

Vokiečių psichologas Michaelis Titze tyrimais nustatė, kad dabar juokiamės ne daugiau kaip šešias minutes per dieną, o prieš penkiasdešimt metų mūsų protėviai kasdien juokdavosi aštuoniolika minučių. Bet ar buvo už mus sveikesni?


Vienas gelotologijos, arba juoko terapijos ("gelos" graikiškai reiškia juoką), pradininkų buvo širdies liga ir skausminga sąnarių degeneracija sergantis amerikiečių žurnalistas Normanas Cousinsas. Kai gydytojai "išbūrė" ligoniui, jog artėja mirtis, jis pradėjo gydytis didelėmis vitamino C dozėmis ir juoku. "Laimingas sutapimas lėmė, kad atradau, jog dešimt minučių trunkantis gilus, diafragmą sukrečiantis kvatojimas labai gerai malšina skausmą ir leidžia bent dvi valandas ramiai pamiegoti", - prisimena žurnalistas knygoje "Ligos anatomija". Kai pajusdavo, kad prasideda skausmo priepuolis, N.Cousinsas žiūrėdavo brolių Marxų filmus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"