TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Liudininkas pikselis

2010 02 13 0:00
Ši tariamai Sarah Palin, kandidatės į JAV viceprezidentus, nuotrauka buvo platinama internete per 2008 metų rinkimų kampaniją.
Užsienio spaudos nuotraukos

Profesorius Hany Faridas, pasaulinio garso specialistas skaitmeninių nuotraukų ir įrašų falsifikatų atskleidimo srityje, pasakoja apie savo darbą.

- Vienas Jungtinių Valstijų laikraštis parašė, kad su jumis galima būtų filmuoti gerą sensacingą serialą.

- Jis šiek tiek perdėjo, bet išties nesiskundžiu įdomaus darbo trūkumu. Medžiagos pakaktų gal net keliolikai televizijos serialo "Las Vegaso kriminalinės mįslės" fragmentų.

- Kaip pavadinti jūsų profesiją?

- Analizuoju skaitmeninių įrašų manipuliacijas. Tiksliau: atskleidžiu skaitmeniniais fotoaparatais darytų nuotraukų, taip pat vaizdo įrašų ir garso diskų falsifikacijas.

- Turbūt turite marias darbų. Juk perdirbti nuotrauką ar įrašą šiandien pakanka paprasčiausio kompiuterio ir visiems prieinamų programų.

- Manipuliavimas fotografuotu vaizdu anaiptol ne kompiuterių eros išradimas. Tai daroma nuo XIX amžiaus. Pavyzdžiui, žinomoje Abrahamo Lincolno nuotraukoje (apie 1860 metus) galva yra A.Lincolno, o kūnas senatoriaus Johno Calhouno. Dabar, palyginti su anuo laikotarpiu, galima labai lengvai manipuliuoti fotografijomis.

- Ar dėl to labai padaugėjo falsifikatų?

- Nežinau tikslių duomenų, juk turbūt niekas neatlieka tokios statistikos. Man atrodo, kad kasmet tokių apgavysčių gausėja tiek žiniasklaidos leidiniuose, tiek internete.

- Kodėl jūs, vienas pirmųjų pasaulyje, susidomėjote ta problema?

- Tiesą sakant, iš dalies tai atsitiktinumas. Apsigynęs doktoratą gavau stipendiją vykti į garsųjį Masačusetso technologijos institutą. Vieną dieną stovėjau eilėje instituto bibliotekoje ir nuobodžiaudamas paėmiau į rankas knygutę apie įrodymus, kuriuos FTB renka prieš įtariamuosius. Pasirodo, skaitmeninės fotografijos vertinamos visai taip pat, kaip klasikiniai fotonegatyvai, ir gali būti įrodymas teisme. Viešpatie, pagalvojau, bet juk tuo taip lengva manipuliuoti. Tada, prieš dešimtį metų, dar nebuvo nei aparatūros, nei išmanymo, leidžiančių tvirtinti, kad konkreti fotografija falsifikuota. Kai persikėliau į Dartmuto koledžą, kartu su studentų grupe pradėjau nagrinėti apgavysčių išaiškinimo metodus. Iš pradžių buvo nelengva, bet dabar jau turime įdirbį, 15 metodų, padedančių atskleisti skaitmenines falsifikacijas.

- Kokių falsifikatų dažniausiai pasitaiko?

- Dviejų fotografijų elementų sujungimų, pavyzdžiui, asmenų perkėlimų iš vienos fotografijos į kitą. Geltonoji spauda tai dažnai daro. Štai 2004 metais žurnalo "Star" viršelio nuotrauka - Bradas Pittas ir Angelina Jolie vaikštinėja paplūdimiu. Kilo sensacija, nes dar nebuvo girdėti apie šių aktorių romaną. Viršelis atrodė labai įtikimai, bet tai buvo fotomontažas. Pittas ir Jolie tada neatostogavo kartu.

- Kokiu instrumentu naudojatės atskleisdamas tokias falsifikacijas?

- Viskas priklauso nuo konkrečios fotografijos, bet vienas geriausių instrumentų yra šviesos analizės programa. Surašėme gana sudėtingą matematinį algoritmą, kuris leidžia tiksliai nustatyti, kurioje vietoje fotografavimo metu buvo šviesos šaltiniai, saulė arba elektros lemputė. Kadaise labai domėjausi šviesos atsispindėjimo nufotografuoto žmogaus akies obuolyje problema. Padidinus tokio asmens akis, jose matomos baltos dėmelės. Kompiuterinė programa jas palygina ir padeda nustatyti, ar žmonės nuotraukoje iš tikrųjų nufotografuoti kartu.

- Ar falsifikuotojas, žinodamas tai, gali taip pakoreguoti šviesas, kad jos susiderintų?

- Gali, bet tai išties sunkus ir ilgai trunkantis darbas. Reikia būti labai patyrusiam.

- Kokiomis dar technikomis naudojatės?

- Viena jų remiasi pikselių, arba mažyčių taškelių, iš kurių susideda kiekviena skaitmeninė nuotrauka, analize. Nesigilindamas į painias smulkmenas pasakysiu, kad jie išdėstyti tam tikra konkrečia tvarka ir kitos fotografijos fragmento įklijavimas į nuotrauką tą tvarką suardo. Dar kita technika susijusi su šviesa, tiksliau - vadinamuoju chromatinės aberacijos reiškiniu.

- Jūsų internetiniame puslapyje galima pamatyti daug falsifikavimo pavyzdžių. Kuri iš istorijų Jums įdomiausia?

- Didžiausią įspūdį man padarė istorija, kurios ten nėra. Mane pakvietė ir paprašė padėti Škotijos policija, kuri buvo suėmusi pedofilų grupę. Šie fotografuodavo ir tai tapo pagrindiniu kaltinimo įrodymu. Policija paprašė padaryti ekspertizę, ar buvo fotografuojama vieno iš kaltinamųjų skaitmeniniu aparatu. Paaiškėjo, kad kiekvienas skaitmeninis aparatas palieka jam būdingus pėdsakus, panašiai kaip pistoletas iššaunamai kulkai. Po dvi valandas trukusios analizės jau žinojau, kad aparatas priklausė kaltinamajam.

- Ar dažnai esate kviečiamas teismo kaip ekspertas?

- Dažnai. Dažniausiai todėl, kad Jungtinėse Valstijose turime problemų su pedofilija. 2002 metais Aukščiausiasis Teismas pripažino, kad pornografinių filmų su vaikais kūrimas vien kompiuteriu nėra nusikaltimas ir saugomas Konstitucijos pirmosios pataisos, kuri garantuoja žodžio laisvę. Asmenys, kaltinami kūrę vaikų pornografiją, dabar dažnai ginasi, esą vaizdai sukurti tik kompiuterio. Tokiais atvejais esu kviečiamas kaip prokuratūros ekspertas patvirtinti, ar tikrai konkrečiame filme ar nuotraukose nedalyvauja gyvi žmonės.

- Ar galima ką nors tokio sukurti?

- Kol kas kompiuterinė grafika dar per silpna, kad sukurtų vaizdus, kaip du vandens lašai panašius į tikrovę.

- Savo internetiniame puslapyje pateikiate pavyzdžių iš praeities, dažniausiai falsifikatų dėl politinių motyvų. Ar šiandien mažiau manipuliuojama?

- Mažai kas pasikeitė. 2004 metais, prezidento rinkimų kampanijos metu, internete pasirodė neva iš laikraščio fotografija, vaizduojanti Johną Kerry su Jane Fonda, dalyvaujančius antikariniame mitinge aštuntame dešimtmetyje. Laikraštis "USA Today" išbalino Condoleezzos Rice, prezidento George'o W.Busho valstybės sekretorės, akių baltymus, todėl ji atrodė šiek tiek paklaikusi. Stulbinamą ir iki šiol nepasitaikiusį dalyką pernai padarė dešiniosios televizijos kanalas "Fox News". Jacques'o Steinbergo, kairiosios pakraipos dienraščio "The New York Times" publicisto, veidas nuotraukoje buvo perdirbtas - jam padidino nosį ir ausis, kad atrodytų pokvailis. O Izraelyje vienas konservatyvus laikraštis pašalino visas moteris iš savosios vyriausybės narių nuotraukos.

- Ar prestižinė žiniasklaida irgi manipuliuoja nuotraukomis?

- Deja, taip. Pavyzdžiui, 2005 metais amerikietiškas "Newsweek" viršelyje išspausdino labai populiarios televizijos programų autorės Martos Stewart, ką tik išleistos iš kalėjimo, fotografiją: prie jos galvos buvo prilipdytas manekenės kūnas.

Kitas rimtas savaitraštis "Time", taip pat savo viršelyje, patamsino O.J.Simpsono, suimto ir kaltinamo žmonos nužudymu, veidą. Tamsesnė nuotrauka atrodė gerokai niūresnė.

Viena pirmųjų ir plačiausiai nuskambėjusių manipuliacijų fotografija - prestižinio žurnalo "National Geographic" 1982 metų viršelis. Jame matyti dvi Egipto piramidės daug arčiau viena kitos negu tikrovėje. Gal tai ne itin didelis įsikišimas į vaizdą, bet dėl tos nuotraukos karštai diskutuojama iki šiol, nes "National Geographic" garsėja savo gamtos ir architektūros nuotraukomis.

- Kiekvieno laikraščio redakcija kokiu nors būdu keičia fotografiją, paprastai pataiso ryškumą, spalvų sodrumą, taip pat kadruoja. Kada keitimas tampa manipuliavimu? Kur yra riba?

- Jau pats fotografo pasirinkimas yra manipuliacija. Galima taip pasirinkti, kad, pavyzdžiui, politikas atrodytų kaip herojus arba kaip idiotas. Jei tektų kalbėti apie įrodymus teisme, kategoriškai tvirtinčiau, kad joks manipuliavimas, netgi nuotraukos kontrastu arba ryškumu, neleistinas. Reikia išsaugoti originalius duomenis.

Problema ta, kad skaitmeniniai aparatai vis tobulėja ir patys automatiškai pataiso vaizdą. Jau įmanomas nustatymas suliekninti fotografuojamą asmenį. Tokios nuotraukos autentiškumo analizė kur kas sunkesnė.

Panašiai kaip su teismo medžiaga reikėtų elgtis ir su mokslinėmis publikacijomis. Įtarimų dėl fotografijų manipuliavimo straipsniuose, atsiunčiamuose mokslo žurnalams, skaičius per pastaruosius 30 metų išaugo nuo 2 iki 44 procentų. Garsiausias šios rūšies įvykis - Pietų Korėjos mokslininko, kuris neva pasiekė laimėjimų augindamas motinines ląsteles, istorija. Problema ta, kad jas klonavo "Photoshopu", o ne laboratorijoje.

- Ar tokios pat taisyklės turėtų būti privalomos laikraščiuose?

- Spalvų intensyvumo ar kontrasto keitimą laikyčiau leistinu. Bet tai, kas padaryta "Time" ar "Newsweek" viršeliuose, jau ne. Taip pat negalima jungti kelių nuotraukų ir įtikinėti skaitytojų, esą tai originalus vaizdas.

- Manipuliacijų vis dažniau pasitaiko nuotraukose, kurios siunčiamos į spaudos fotografijų konkursus. Ar tokiais atvejais jus irgi prašo atlikti ekspertizę?

- Taip. Vieną linksmiausių užsakymų esu gavęs iš Kanados. Ten organizavo konkursą, per kurį meškeriotojai siuntė nuotraukas su pagauta šiiiiitokia žuvimi. Kilo įtarimų, kad kai kurie kompiuteriu padidina savo trofėjus. Todėl parengiau programą, automatiškai atskleidžiančią manipuliavimą vaizdo fragmentų dydžiu. Tai buvo viena linksmiausių užduočių mano karjeroje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"