Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
ĮDOMYBĖS

Liuksemburgas švenčia vestuves

 
2012 10 20 6:02
Princas Guillaume'as su savo išrinktąja S.de Lannoy./Stella/Scanpix nuotrauka

Visa Europos karališkųjų asmenų grietinėlė suplūdo į Liuksemburgą dalyvauti sosto įpėdinio princo Guillaume'o ir belgų grafaitės vestuvėse.

Linksmybės vienintelėje pasaulyje Didžiojoje Hercogystėje trunka nuo penktadienio iki sekmadienio. Visi sveikina 30 metų princą, beautifulpeople.com Europos patraukliausiųjų sąraše užimantį aštuntąją vietą, ir šviesiaplaukę 28 metų Stephanie de Lannoy iš vienos seniausių Belgijos aristokratų šeimų. Guillaume'as vadina savo vestuves tarptautiniu renginiu bei proga pademonstruoti lietaus merkiamo ir vėjų perpučiamo Liuksemburgo, labiau garsėjančio kaip finansinis centras, šventinę pusę.

Princas ir grafaitė domisi daugeliu aristokratams pritinkamų dalykų.    Guillaume'as kalba keturiomis kalbomis, studijavo tarptautinę politiką, yra Liuksemburgo armijos, kurią sudaro 900 karių, pulkininkas leitenantas ir dalyvauja humanitarinėje veikloje kitose šalyse, tarp jų - Nepale. Jo išrinktoji studijavo vokiečių romantizmo poveikį rusų romantizmui, groja pianinu bei smuiku, plaukioja, slidinėja ir sako, kad skaito po tris knygas iš karto. Ji jau kalba prancūziškai ir vokiškai - dviem iš trijų oficialių Liuksemburgo kalbų - ir mokosi trečiosios - liuksemburgiečių. Stephanie planuoja atsisakyti Belgijos pilietybės, kad kada nors galėtų tapti Liuksemburgo didžiąja hercogiene.

Vakar Liuksemburgo rotušėje vyko civilinė ceremonija be jokių paparacų, o šiandien pusė milijono Guillaume'o būsimų pavaldinių gali grožėtis retu vaizdu - iš užsienio atvykusių karališkųjų asmenų eitynėmis. Į iškilmingą penktadienio vakarienę ir šeštadienio religinę ceremoniją Dievo Motinos katedroje susirinko dauguma Europos karališkųjų asmenų: Belgijos karalius Albertas II ir karalienė Paola, Nyderlandų karalienė Beatrix ir sosto įpėdinis Willemas Alexanderis su žmona princese Maxima, Norvegijos karalius Haraldas V ir karalienė Sonja, Lichtenšteino kunigaikštis Hansas Adamas II su kunigaikštiene, Danijos karalienė Margrethe su princu konsortu Henriku, Švedijos karalienė Silvia ir net Maroko karaliaus Mohammedo VI žmona princesė Lalla Salma. Anglijos sostui atstovauja karalienės Elžbietos II trečiasis sūnus princas Edwardas su žmona Sophie, o Japonija atsiuntė sosto įpėdinį Naruhito. Dalyvauja virtinė kitų sosto įpėdinių bei princesių, tarp jų - Švedijos princesė Victoria su vyru princu Danieliu, Hanoverio princesė Caroline ir Astūrijos bei Norvegijos princai bei princesės.

1839 metais nepriklausomybę pasiekusio Liuksemburgo didžiausių karališkųjų vestuvių pastaraisiais dešimtmečiais proga rūmai rengia nemokamus koncertus, gatvių vaidinimus ir didžiulį fejerverką. Pripažįstant tai, kad Europa dabar žengia taupymo keliu, šventės biudžetas gerokai mažesnis nei kitų neseniai vykusių karališkųjų vestuvių - 350 tūkst. eurų valstybei ir 317 tūkst. eurų Liuksemburgo miestui.

"Tai gerai Liuksemburgui, - sakė 46 metų kiemsargė Nadine Chenet, pincetu rankiojanti nuorūkas priešais didžiojo hercogo rūmus. - Atvažiuos daug žmonių." Be to, jai tiesiog labai patinka karališkoji šeima: "Jie sudaro gerą įspūdį apie šalį."

Liuksemburgas yra lingvistiškai komplikuota šalis ir tai atspindi sudėtingą jos praeitį. Liuksemburgo istorija prasidėjo kaip romėnų tvirtovės, kurią įvairiais periodais kontroliavo Ispanija, Prancūzija ir Austrija. 1839 metais Liuksemburgas pasiekė nepriklausomybę nuo Nyderlandų, bet prarado daugiau kaip pusę teritorijos, kuri dabar yra Belgijos Liuksemburgo provincija. XX amžiuje, nepaisydama Liuksemburgo deklaruojamo neutralumo, šalį du kartus buvo užėmusi Vokietija.

Liuksemburgiečių kalba panaši į vokiečių, bet tai visų pirma šnekamoji kalba. Pradinių klasių mokiniai visų dalykų mokosi vokiškai, vėliau palengva viską ima mokytis prancūziškai. Visą laiką taip pat mokomasi anglų kalbos.

Europai išgyvenant sunkius laikus Liuksemburgas ir toliau klesti. Šalis pagal bendrąjį vidaus produktą vienam gyventojui - daugiau kaip 80 tūkst. dolerių - užima antrąją vietą pasaulyje, bet gyventojai, kurių yra maždaug 510 tūkst., jaučiasi įskaudinti, kad iš pirmosios vietos juos išstūmė Kataras. Sostinėje Liuksemburge yra 80 tūkst. gyventojų ir 120 tūkst. darbo vietų, todėl daugiau kaip 43 proc. žmonių Liuksemburge yra užsienio piliečiai.

AFP, AP, BNS, LŽ

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ĮDOMYBĖS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"