TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Mamos ir dukters kūrybos dialogas

2007 05 17 0:00

"Kai širdyje pavasaris, akys mato tik jo šėlionės ženklus. Ateini į žydintį sodą, atsistoji po obelimi. Jautiesi lyg rojuj..." - tai Nijolės Navikienės eilutės po dukters piešiniu.

Molėtuose turbūt nėra kito tokio artimo kūrybinio dueto, papildančio vienas kitą. Mama išleido penkias poezijos knygas, kurios išperkamos nespėjus jų pristatyti į knygyną, o duktė surengė ketvirtą personalinę kūrybos parodą "Esu, kai piešiu..." Molėtų viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyriuje. Tiesa, galima ginčytis ir sakyti, kad mamos ir dukters - lygios galimybės, mat ciklas "Metų laikai" neseniai padovanotas Almos Adamkienės labdaros ir paramos fondui.

Anelė Navikaitė - Molėtų gimnazistė, gyvenanti apsisprendimo, kuo būti ir kam ruoštis, laiką. Tačiau jai, kryptingai einančiai į tikslą nuo 7 klasės, regis, jokių neaiškumų nekyla. Na, gal išskyrus tai, kad animatoriai Vilniaus dailės akademijoje rengiami kas trejus metus, o tie treti - būtent dabar, kai jai, be šių mokslo metų, lieka dar vieni... Tačiau Anelė pernelyg nesielvartauja. Mėgins stoti į grafiką, o po to, jei panorės, pereis pas animatorius...

Piešimas jos gyvenime - labai svarbus dalykas, pradanginantis daug laiko. Bet pernai mergina sumanė nustebinti ir savo proza. Pristatė ją Kazio Umbraso literatūrinės premijos konkursui ir pelnė debiutantės nominaciją. Prozą ji pateikia lyg piešiamą paveikslą, tarsi jai būtų vienodai svarbūs rašymo ir tapymo elementai. Tiesa, mergina prasitaria, kad tą pačią dieną negali ir rašyti, ir piešti, nes ir viena, ir kita atima daug energijos.

Aneliukės tėtis irgi gebėjo piešti, bet jį spaudė ūkio darbai. Piešė ir mamos močiutė. Ši gal būtų tapusi garsia dailininke, jei ne nepritekliai šeimoje anksti mirus jos tėvui, Anelės proseneliui... Mirė ir Aneliukės tėtis. Tačiau jos atmintyje išlikę, kaip tėtis greitomis brūkšteli tikrovišką piešinėlį popieriaus lape... Matyt, genetiškai perduotas noras kurti bus prigijęs, nes pieštuką Anelė laiko nuo kokių trejų metų, o nuo 7 klasės dalyvauja įvairiose olimpiadose. Yra laimėjusi tris pirmąsias vietas, o pernai net respublikinėje olimpiadoje gavo diplomą su pagyrimu. Tačiau jai ne taip svarbus diplomas, kaip žodinis įvertinimas, jog jos darbai, piešti per olimpiadą Lietuvos nacionaliniame muziejuje, tiktų iliustruoti istorines knygas.

Anelė tapo ir piešia tik užėjus tam tikrai nuotaikai. Arba pamato gražų daiktą, peizažą - ir stengiasi jį tokį pavaizduoti. Jai labai gražus saulėlydis. Prieš porą metų mergina sakė, jog mato tik saulėlydžius, nes rytais dar norisi pamiegoti, o kai pabunda, saulė jau patekėjusi. Be to, daug pamokų, o dar reikia padėti ir mamai, dirbančiai Levaniškių bibliotekininke. Mergina daug skaito. Santūri, kukli, rami ir gyvenime mėgstanti natūralumą. Sako, kad supyksta labai retai, o į tuos, kurie jos nemėgsta - nekreipia dėmesio. Gal iš tiesų geras jos credo: "Gyvenime dairytis į save, o ne į kitus."

mama ir dukte. jpg

Nijolė Navikienė ir Anelė Navikaitė - neperskiriamos sielos.

puodas.jpg

(kursyvu" "Iš visų šiandien pamatytų daiktų mano dėmesį patraukė senas puodas. Visi įlinkimai lyg seno kario randai byloja apie daug kartų garbingai atliktą pareigą: jame viralą šeimai virė ne tik mama, bet ir senelė. O gal net prosenelė? Aš jauna svajotoja. Padėjau prie šito garbaus penėtojo porą pelargonijos žiedų. Gal jam bus linksmiau pozuoti?"... (Mamos žodis prie dukros piešinio).

zydejimas.jpg

sanpaulijos.jpg

(kursyvu) "Nuo manęs jau nusitrynė naivus tikėjimas, kad laikas nieko nekeičia. Pamačiau darželyje išsiskleidusias gėles, bet net trumpa gyvenimo patirtis tuoj perspėjo, kad greitai to grožio aš neberasiu. Ar ne pakankama priežastis atidžiau pažvelgti į čežančias raukšlėtas kvapniųjų narcizų apykakles? Sodrus vilkdalgio žiedas tiesiog hipnotizavo...

O aš piešiau žydėjimą, kad turėčiau jį net niūrią žiemą..."

peizazas.jpg

pomidorai.jpg

(be parašų).

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"