TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Matant iš apačios

2009 10 03 0:00
"Hobbit House" personalas Maniloje. Už jų - liliputų geradaris J.Turneris.
Užsienio spaudos nuotrauka

Paprastas amerikietis iš Ajovos atsidavė neįgaliems filipiniečiams. Jo "Hobbit House" - tai vieta, kurioje liliputai ir žemaūgiai žmonės gali dirbti, užsidirbti ir gyventi be pažeminimų.

Manila. Kiekvieną vakarą septyniasdešimtmetis Jimas Turneris, žilas vyras vešliais antakiais, atsisėda prie staliuko baro kampe. Daug rūko ir siurbčioja iš butelio stipriai atšaldytą alų. Tėvišku žvilgsniu aprėpia savo mažuosius globotinius. J.Turneriui tie liliputai ir žemo ūgio žmonės - tarsi šeima. Ajovos valstijoje gimęs amerikietis davė jiems deramą darbą, parodė draugystės esmę ir išgelbėjo nuo tragiško likimo Filipinų sostinės gatvėse.

Ištrūkę iš lūšnynų

J.Turneris - buvęs taikos korpuso savanoris - jau 35 metus vadovauja "Hobbit House". Pavadinimas primena "Žiedo valdovą". Baras, kuriame vyras sėdi, tai viso to, kas miniatiūriška, karalystė. Amerikiečio globojami šimtai liliputų jau nebe "piktosios dvasios", kurių bijodavo ir iš toli lenkdavo Manilos gyventojai. Jie, praminti hobitais, mėgstami mieste.

J.Turnerio baras įsikūręs Manilos centre, skurdžiame rajone, tarp įtartinų naktinių striptizo klubų. "Hobbit House" dirbantis liliputų kolektyvas turi nuolatinių klientų. Jie nesivaržo savo žemo ūgio, sugeba iš to pasišaipyti. Čia galima sutikti mažiausią pasaulyje Elviso Presley parodijuotoją. Yra ir komediantų, žonglierių, ugnies rijikų. Daugelis padavėjų ir barmenų - anūkai tų lilipučių ir liliputų, kurie kadaise padėjo J.Turneriui išjudinti šį barą. Dabar jis klesti.

Bet koks būtų gyvenimas be profesionalių apkalbinėtojų ir kritikų? Atsirado žmonių, kaltinančių savininką išnaudojant darbuotojus. J.Turneris gesina papirosą ir suraukęs antakius pabyla: "Daugelį jų ištraukėme iš baisiausiai suplėkusių Manilos lūšnų. Ten būdavo patyčių ir prasčiokiškų juokų objektai... Šiandien jie jau ne tie neūžaugos, kuriuos vežioja po muges, o garbingi estrados žmonės ir verslininkai."

Amerikietis - šių žemaūgių krikštatėvis. Vienas barmenas papasakojo žurnalistui apie dramatišką naktį, kai du neblaivūs australai ėmė linksmintis ir gainioti mirtinai persigandusius liliputus. J.Turneris išmetė girtuoklius, dvigubai aukštesnius ir stambesnius už jį, iš baro.

Daugeliui savo darbuotojų amerikietis suteikė paskolas, padėjo įsigyti stogą virš galvos. Mokėjo už mokslą. Prieš kelerius metus atidavė jų nuosavybėn kai ką dar brangesnio - patį "Hobbit House". Įsteigė bendrovę, o septynis darbuotojus padarė pagrindiniais akcininkais. Šiandien jie priima sprendimus ir diktuoja sąlygas. Iš savo vietos bare J.Turneris talkina verslininkams kaip patarėjas. Už tai pasiima tik tiek, kiek reikia asmeninėms sąskaitoms apmokėti. Darbuotojai jį vadina Tito (Dėde) arba Kuya (Vyresniuoju broliu).

Pidoy Fetalino, baro senbuvis, mėgsta verslo susitikimus. Jis pakelia ranką ir sveikina savo klientus - natūralaus ūgio žmones. Didžiuodamasis prisistato: "Esu šios įmonės šefas." Gerokai šlubčiodama į barą ateina pagyvenusi liliputė su dviem panašaus amžiaus draugais. Naida Morehon nustojo dirbti "Hobbit House" prieš dvejus metus, kai susuko kelius. Pernai mirė jos vyras. Prireikė skubios pinigų injekcijos. Kaip visada tokiais atvejais padėjo J.Turneris. "Sveika, Naida. Ar gavai čekį?" - klausia vėl prisidegdamas papirosą. Moteris atkrypuoja jo apkabinti. J.Turneris priglaudžia mažą rankytę prie savo skruosto. "Gavau, Tito. Kur mums reikėtų dėtis be tavęs?.." - atsidūsta Naida.

Pirmą kartą J.Turneris atskrido į Filipinus 1961 metais. Jis buvo pirmoje taikos korpuso grupėje, pasiekusioje Manilą. Dvejus metus skurdžioje provincijoje mokė vietinius anglų kalbos, paskui sugrįžo į sostinę. Pamažu persiėmė to vargano, egzotiško ir dažnai sunkiai ištveriamo krašto problemomis. Nusprendė pasilikti. Dirbo keisčiausius darbus. Pagaliau tapo vienos televizijos stoties direktoriumi. Ten pirmąkart susidūrė su liliputų pasauliu.

1972 metais prezidentas Ferdinandas Marcosas paskelbė nepaprastąją padėtį. Stotis buvo uždaryta. Amerikiečiui vėl teko ieškotis darbo. Tada kartu su bičiuliais sumanė įkurti "teminį" barą.

J.Turneris dar paauglystėje žavėjosi J.R.R.Tolkieno knygomis. Žinojo, kad Maniloje knibždėte knibžda mažaūgių žmonių. Savo pirmąjį barą jis pavadino "Vilties centru", o sargauti pasamdė du liliputus. Netrukus iš visos šalies pradėjo traukti darbo ieškantys žmonės, kuriems gamta - nežinia kodėl - pašykštėjo ūgio. J.Turneris tiesiog negalėjo jų atsiginti. Įdarbino liliputus padavėjais ir barmenais. Amerikietis sukonstravo specialius laiptelius ir paaukštinimą, kad jie galėtų laisvai dirbti prie baro prekystalio.

O kai J.Turnerio nebebus. ..

Tačiau baro savininkas nežinojo, jog tai tik pradžia. Darbuotojai norėjo veikti ką nors daugiau. Kodėl negalėtų linksminti svečių kaip estrados artistai? J.Turneris leido statyti sceną ir rengti vodevilius, kuriuose vaidintų liliputų žvaigždės! Manila to dar nematė.

Pirmąja artiste tapo liliputė, pasivadinusi pseudonimu Mažylė Liusė. Ji išgarsėjo kaip ugnies rijikė, žonglierė, nes sugebėjo pakėlusi koją stovėti ant siūbuojančios atramos. "Iš pradžių visi norėjo mėgdžioti E.Presley", - juokiasi J.Turneris.

Kurį laiką - kai vieno darbuotojo dėdė uždarė savo gyvūnėlių parduotuvę - po barą lakstė laisvos beždžionės ir ne tik jos. Nustebę klientai galėjo pabendrauti su papūgomis, kalakutais, ereliu ir net aligatoriumi. Pagaliau J.Turneris rado prieglobstį ir benamiams gyvūnams. Aštuntąjį dešimtmetį, kai Francisas Fordas Coppola statė savąją "Šių dienų apokalipsę", režisierius, aktoriai ir techniniai darbuotojai valandų valandas sėdėdavo "Hobbit House". Paskui J.Turneris šypsodamasis mėgdžiodavo Marleną Brando, garsiai užsakinėjantį gėrimus.

Metams bėgant baro savininkas įsitikino, kad ne visi liliputai ir liliputės yra teigiami pasakų vaikams veikėjai. Kai kuriuos darbuotojus teko atleisti dėl vagysčių iš kasos. Tačiau greitai įprato atpažinti tuos, kuriais galima pasitikėti. Tarkim, tokiais žmonėmis kaip P.Fetalino. Šis vyrukas pradėjo dirbti kasininku, bet kai J.Turneris sužinojo, kad buvo dvejus metus mokęsis koledže, pasiuntė jį į vadybininkų kursus. P.Fetalino jau penkiolika metų yra baro vadybininkas. "Kai imi suprasti, kokias kliūtis tenka nugalėti šiems žmonėms, tavo, normalaus ūgio žmogaus, problemos atrodo gerokai mažesnės. Mes dėl savo išvaizdos jau esame pusiau laimėję, o jiems tenka viską pradėti nuo nulio", - sako amerikietis.

...Pirmadienis. Artėja didžiausio krūvio valandos. "Hobbit House" įgula pasirengusi. Žurnalistas sėdi prie staliuko. Nebe pirmą kartą girdi prislopintus balsus. Įsiklauso. Nerimas, būdingas jiems visiems: "Kas mūsų laukia be J.Turnerio pagalbos ir vadovavimo?"

Septyniasdešimtmetis prisiekinėja, jog jaučiasi puikiai, tačiau kiekvienas žino: jis rūko ir geria aiškiai per daug. Daugelis baro darbuotojų tvirtina, kad kai J.Turneris kiekvieną vakarą sėdi prie savo staliuko, ant kurio stovi žalia lempa, tikrina sąskaitas ir tvarko visokius popierius, jie jaučiasi saugesni. Bet žino ir tai, jog Tito sensta. Silpsta jo sveikata.

"Hobbit House" darbuotojų savijautą bene geriausiai išreiškia barmenas Edwardas Ditto: "Be jo čia viskas bus kitaip. Liks būrelis žmonių sužeista širdimi."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"