TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Mažoji Buda

2010 04 24 0:00
Jauna, bet jau populiari tarp tibetiečių Jabszi Pan Rinzin Langmo kada nors gali tapti pirmąja istorijoje savo tautos vadove.
Užsienio spaudos nuotrauka

Jos tėvai - Tibeto lama ir Kinijos generolo duktė. Kunigaikštytė Rendzi netrukus gali tapti įtakinga figūra Tibete.

Kieno portretą kiekvienas tibetietis norėtų pasikabinti ant sienos? Žinoma, Dalai Lamos. Kadangi Tibete draudžiama turėti jo nuotraukų, nuo šventyklų, krautuvėlių ir namų sienų žvelgia kitas išpūstžandis veidas - daugiau kaip prieš du dešimtmečius mirusio dešimtojo Pančen Lamos, kuris buvo Beribės Šviesos Budos įsikūnijimas, antras po Dalai Lamos dvasinis vadovas. Jis vienintelis aukštasis lama, kurį toleruoja kinai, taip pat labiausiai gerbiamas tėvynainių. Kamos arbatinėje žurnalistas pastebėjo greta pakabintą jaunos merginos fotografiją. Ji buvo juodai balta, neryški, nepanaši į pop muzikos žvaigždės nuotrauką, kokios klijuojamos ant sienų ir durų. "Tai jo duktė, Rendzi, - paaiškino šeimininkė. - Dešimtojo Pančen Lamos duktė."

Tėvas

Moteris sakė mačiusi ją tik kartą, senokai. Rendzi, tada šešerių metų, važiavo pro šalį su motina netrukus po tėvo mirties. Sužinoję apie jos atvykimą, žmonės išėjo į gatves. Norėjo paliesti Pančen Lamos dukterį kaip relikviją, paprašyti palaiminimo. Jį gavę kai kurie stodavo į eilę antrą kartą. Tai buvo pirmasis jos apsilankymas Tibete.

Formalaus pagrindo ją garbinti tibetiečiai neturėjo. Per šimtus metų nuo tada, kai dominuojanti gelugpa mokykla sukūrė Dalai Lamos ir Pančen Lamos institucijas, nė karto nebuvo atsitikę, kad kuris nors iš jų būtų turėjęs vaiką. Tibetiečiai galėjo pripažinti Rendzi nesantuokiniu vaiku, gyvu pavyzdžiu kaip kinai naikina jų religiją. Tačiau su ja elgėsi kuo pagarbiausiai, tarsi joje būtų įsikūnijęs Buda.

Stengiantis suprasti, kodėl dešimtasis Pančen Lama sulaužė skaistybės įžadus, būtina gilintis į jo praeitį. Kai Pekine buvo nuspręsta pulti Tibetą, keturiolikmetis Dalai Lama buvo Lasoje, globojamas patyrusių patarėjų. Trimis metais jaunesnis Pančen Lama nuo pat pradžių buvo kinų rankose. 1949 metais vienas iš Kinijos vadovų pasiuntė telegramą Mao: jaunasis Pančen Lama neva prašė išlaisvinti Tibetą. 1959 metais kinai paskyrė jį - vietoj pabėgusio į Indiją Dalai Lamos - vadovauti marionetinei valdžiai, kuri pakeitė buvusią Tibeto vyriausybę.

Pekino valdžia tikėjosi, kad Pančen Lama vykdys jų politiką Tibete ir taps atsvara Dalai Lamai. Tačiau taip neatsitiko. 1962 metais, aplankęs Tibeto pasienio rajonus, dešimtasis Pančen Lama pateikė premjerui Džou Enlajui ataskaitą, vadinamą "70 tūkstančių hieroglifų peticija". Tiesa, joje pagyrė Pekiną už feodalizmo naikinimą Tibete, bet taip pat ir išvardijo nusikaltimus: "Badas, egzekucijos ir masiškos mirtys kalėjimuose."

Įsiutęs Mao pavadino ataskaitos autorių klasiniu priešu. 1964 metais jam uždėjo tris gėdos kepuraites, pasmerkdami kaip liaudies, partijos ir socializmo reakcingą priešą. Į laisvę dešimtasis Pančen Lama išėjo tik 1978 metais, kai baigėsi maoizmo teroras. Jis jau niekad nebeapsivilko vienuolio drabužių. 1979 metų sausį vedė kinę Li Jie, karinės medicinos mokyklos studentę ir generolo dukterį. Galima daryti prielaidą, kad šis 41-erių vyriškis kaip dvasinis vadovas jautėsi palaužtas ir sugniuždytas. Išsekintas už grotų prarastos jaunystės, troško šeimos židinio šilumos. Be to, niekada nebuvo šventeiva: mėgo arklius, muziką, skanius patiekalus.

Tibeto istorijoje žinomas atvejis, kai (XVII amžiaus pabaigoje) Dalai Lama tapo romantikas lėbautojas. Tačiau tibetiečiai labai jį mėgo. Silpnybės jie nelaiko nuodėme, nes nuodėmės jiems: besaikė ambicija, besąlygiškas iliuzinio tikslo siekimas. Matyt todėl jie taip lengvai atleido dešimtajam Pančen Lamai celibato sulaužymą.

1983 metais Li Jie pagimdė dukterį. Premjero Džou Enlajaus našlė ir šeimos draugė išrinko jai vardą Tuan Tuan, o tai reiškia Vienytoja.

Iš tikrųjų ją derėtų vadinti Jabszi Rinzin Langmo, bet visi ją vadina Rendzi. Arba Tibeto kunigaikštyte - tas titulas trimis kalbomis parašytas ant jos vizitinių kortelių.

Duktė

Gimus dukrai Pančen Lamai buvo sugrąžinta valdžios malonė. Bet metus kitus patylėjęs jis vėl sukritikavo Kinijos politiką Tibete. Netrukus ir pats sugrįžo į Tibetą, darbavosi įvairiose srityse, stengdamasis prikelti sužlugdytą kraštą. Deja, tik kelerius metus - 1989 metų sausį pasakė eilinę antikinišką kalbą, o kitą dieną mirė nuo širdies priepuolio. Sklido gandai, kad galėjo būti nunuodytas.

Budizmo hierarchai nežinojo kaip elgtis su mirusio dešimtojo Pančen Laimos šeima, kurios jam nederėjo turėti. Galų gale našlei paliko vilą Pekine ir užtikrino pasiturimą gyvenimą.

Nors dešimtojo Pančen Lamos žmona ir duktė niekada negyveno Lasoje, jų ryšiai su Tibetu buvo stiprūs. Li Jie stengėsi tapti tibetiete. Pasivadino Deczen Langmo, priėmė budistų tikėjimą, dėvėjo tibetietiškus drabužius, valgė tibetietišką maistą, gerdavo arbatą su sviestu, mokėsi kalbos. Duktė taip pat demonstruoja ryšius su tibetiečių kultūra. Tai sąmoningas pasirinkimas.

1996 metais motina išsiuntė Rendzi į JAV. Kalifornijoje mergaitė lankė mokyklą, populiarią tarp Kinijos naujųjų turtuolių. Pirmą kartą savo noru apsilankė Tibete 2000 metais. Ir vėl tūkstančiai žmonių troško jos palaiminimo. "Aiškinau jiems, jog nesu svarbi asmenybė, bet jie nenorėjo manęs klausyti. Įsivaizdavo, kad palytėdami mane paliečia mano tėvą", - pasakojo prisimindama kelionę Rendzi. Šios atostogos ją pakeitė. Pradėjo jausti pareigos naštą ir lankytis Tibete.

Mergina mokėsi pas lamas tibetiečių kalbos ir budizmo, kai į Sigadzę atvyko kinų Pančen Lama Gjalcenemas Norbu, Pekino paskirtas vietoje Genduno Czoki Nimos, kurį Dalai Lama nurodė kaip dešimtojo Pančen Lamos įsikūnijimą. Tuo metu, valdžia jėga vertė vienuolius ir valdininkus dalyvauti susitikimuose su uzurpatoriaus atstovu, tibetiečiai stojo į eiles, kad pamatytų buvusio Pančen Lamos dukterį. Susinervinę valdantieji įsakė Rendzi išvykti iš Sigadzės.

Po 10 metų, praleistų Jungtinėse Valstijose, 25-erių Rendzi apsigyveno pas motiną 50 kambarių viloje Pekino centre. Ji neturi jokių oficialių pareigų, tačiau skiria audiencijas politikams ir verslininkams. Bendradarbiauja su Tibetui pagalbą teikiančiomis organizacijomis, yra Tibeto Raudonojo Kryžiaus vicedirektorė.

Ateitis

Sugrįžti į Kiniją jos asmeniškai paprašė prezidentas Hu Jintao, pasiūlydamas daktarato studijas bet kurioje srityje. Pasirinko finansus Tsinghua universitete. Aiškiai matyti, kaip Kinijos valdžia nori ją palenkti savo pusėn, kokias viltis puoselėja. Jeigu Rendzi, kaip mirusio Pančen Lamos duktė, pripažintų ginčytiną kinų kandidatą jo įpėdiniu, tai būtų didelė Pekino sėkmė. Tačiau ji nesiima jokių radikalių veiksmų kurios nors pusės naudai. Supranta, kad tibetiečiams reikia patikimo, bet Pekino pripažinto lyderio. Lyderio, kuris atstovautų jų interesams taip sėkmingai, kaip tai darė jos tėvas, kuris gelbėjo vienuolius ir išsikovodavo leidimus atstatyti vienuolynus.

Paklausta apie ateities planus, Rendzi sako ketinanti užsiimti politika ir pabaigti tėvo darbą. Į klausimus, kokia sistema labiausiai tiktų Tibetui, atsako diplomatiškai: besiremianti lygybe, autonomija ir laime, kaip troško jos tėvas. Nebuvo susitikusi su Dalai Lama, bet neslepia, jog gerbia jį kaip kiekvienas tibetietis. Dalai Lamos pasiuntiniai kelis kartus aplankė ją Amerikoje ir siūlėsi padėti.

Po kelerių metų Rendzi kažkuo taps - pirmiausia turbūt bus nominuota į Kinijos parlamentą. Paklausta, ar išdrįstų kritikuoti valdžią taip atvirai kaip tai darė jos tėvas, užtikrino: "Jeigu ateityje kils tokia būtinybė, tai nedvejosiu."

Tibetiečiai nėra labai patriarchalinė visuomenė. Pats Dalai Lama nepaneigė galimybės, kad po mirties galėtų atgimti kaip moteris. Pastaruoju metu pradėjo kalbėti, jog ketinąs pasitraukti iš politikos dar būdamas gyvas. Ar turėtų prasidėti naujas Tibeto istorijos skyrius?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"