TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Mažos, bet smagios

2010 07 17 0:00
Iš mužikų - į karalius, arba hercogas Leonardas I, Hat Riverio hercogystės valdovas. Kaip ir dera save gerbiančiam didikui, Leonardas pozuoja prie skoningos statulos savo hercogystės centre vilkėdamas ceremonijai derančius drabužius.
Užsienio spaudos nuotrauka

Oficialiai pasaulyje egzistuoja 192 valstybės, iš tikrųjų - ne mažiau kaip trys šimtai. Iš kur tas skirtumas?

Tikriausiai jus kas nors kamuoja. Gal neišsipildžiusios ambicijos? Gal jausmas, kad nepritampate tikrovėje? Gal savo siela esate anarchistas, kurį slegia valstybė? Amžinai trūksta pinigų? O gal tiesiog tikrovė atrodo pilka, niūri ir norėtųsi ką nors nuveikti?

Frustracijai gydyti yra tūkstančiai būdų - nuo alkoholio iki vienuolyno. Galima dar kitaip. Ambicingiau ir originaliau. Galima įkurti savo valstybę. Juokinga? Galbūt, tačiau tai populiaru, be to, yra beveik tūkstančio metų tradicija (Maltos ordinas, egzistuojantis nuo XI amžiaus, šiandien - tarptautinės teisės subjektas, turi savo teritoriją ir valiutą). Tokiam žingsniui ryžosi tūkstančiai žmonių (sunku juos suskaičiuoti), o reiškinio ištakų reikėtų ieškoti gūdžiuose viduramžiuose, maždaug kryžiaus žygių laikais.

Ta koncepcija turi gražų anglišką pavadinimą "micronations". Galima jį versti kaip virtuali arba kvazivalstybė, bet aiškiau skamba vertinys mikrovalstybė.

Ko reikia valstybei

Ar kada susimąstydavote, kas yra valstybė? Dabartinės lietuvių kalbos žodynas aiškina taip: "1. organizuota politinė bendruomenė, turinti aukščiausiąją valdžią. 2. tokios bendruomenės valdomas kraštas."

Valstybingumo problema buvo oficialiai nagrinėjama Montevidėjuje 1933 metais. Priimta konvencija, kurios labiausiai mus dominanti dalis aiškiai apibrėžia, kad valstybė yra valstybė, jeigu:

1) turi nuolatinių gyventojų;

2) turi apibrėžtą teritoriją;

3) turi vyriausybę;

4) gali palaikyti kontaktus su kitomis valstybėmis.

Aišku. Tačiau reikia pažymėti, jog nei Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, nei Montevidėjaus konvencija nereikalauja, kad kitos šalys pripažintų N valstybę esant valstybe. Tai šimtų mikrovalstybių visame pasaulyje palaima ir prakeiksmas. Palaima, nes valstybę gali įkurti kiekvienas. Prakeiksmas, nes mažai kas su jomis skaitosi.

Dėl kvietinės bandelės

Jo karališkoji didenybė Leonardas I meistriškai sužaidė partiją. 1970 metais jis, dar kaip Leonardas Casley, fermeris iš Vakarų Australijos, nenorėjo paklusti drakoniškiems vyriausybės potvarkiams mėginant suvaldyti kviečių perprodukciją. Metodas buvo gana brutalus - kiekvienas žemdirbys galėjo auginti tokius javus ne daugiau kaip šimto akrų (1 akras - 0,405 hektaro) plote. L.Casley gyveno iš kviečių, auginamų 18 tūkst. akrų žemėje.

Žmogus pasuko galvą ir nusprendė pasinaudoti sena Anglijos teise - viena tų, kuriomis remiasi Australijos įstatymai: vyriausybė negali atimti iš piliečio pragyvenimo šaltinio. Jam liko tik viena išeitis - pasiimti savuosius 18 tūkst. akrų ir palikti Australiją. 1970 metų balandžio 21 dieną L.Casley paskelbė atsiskiriantis ir įkūrė Hat Riverio provinciją.

Australijos teisė leido jos vyriausybei dvejus metus kaip nors reaguoti. Tačiau ši ignoravo problemą ir 1972 metais atsirado visiškai nauja valstybė. Jeigu kam kyla abejonių, prisiminkite Montevidėjų. Gyventojų yra - L.Casley šeima. Teritorija - 18 tūkst. akrų. Vyriausybė - prašom: Jo karališkoji didenybė Leonardas I. Kontaktai su kitomis valstybėmis - čia jau prasčiau.

1976 metais Leonardas I pasiuntė Australijos vyriausybei laišką, kuriame priminė, kad yra antros didžiausios valstybės žemyne valdovas, todėl reikalauja deramo dėmesio. Kai ir šįsyk negavo atsakymo, griebėsi kraštutinės priemonės - 1977-ųjų gruodžio 2 dieną paskelbė Australijai karą. Tiesa, nepraslinkus nė savaitei pranešė apie paliaubas (apsiėjo be šūvių), bet užtat įvykdė paskutinį Montevidėjaus punktą. Taip Hat Riverio provincija tapo visateise valstybe.

Jei kam nors dar kiltų abejonių, paminėsime, jog 1998 metais Leonardas I gavo kitos, 170 kartų mažesnės valstybės, Vatikano, galvos palaiminimą. Prie jo pridėtame laiške paaiškinama, kad Šventasis Sostas nepripažįsta laikinų titulų, todėl aktas skiriamas L.Casley. Tačiau pačiame laiške Hat Riverio valdovas tituluojamas Jo didenybe.

Praslinkus dešimtmečiui, kai buvo įkurta valstybė, Hat Riveris virto hercogyste, o Leonardas I tapo hercogu. "Hutt River Principality" turi savo valiutą, spausdina pašto ženklus ir vis pritraukia naujų gyventojų. Pačioje hercogystėje jų tėra keletas, bet pasaulyje gyvena daugiau kaip 13 tūkst. hatriveriečių. Tie žmonės jais tapo pasinaudoję internetinio prisijungimo galimybe. O Leonardas I gali kepti tiek kvietinių bandelių, kiek nori.

Dėl laisvės ir pinigų

Australišką recesiją įkvėpė kita, kur kas dramatiškesnė istorija. Septintasis dešimtmetis Didžiojoje Britanijoje buvo radijo piratų aukso amžius. Nelegalią muziką transliuojančios stotys naudodavosi tarptautine teise, kad teritoriniai vandenys siekia ne toliau kaip tris mylias nuo kranto. Radijui trys mylios - ne atstumas, todėl aplink salą sukinėdavosi visokio dydžio laivai ir perpildydavo eterį savo produkcija.

Ypač buvo vertinami tie siųstuvai, kurie ištverdavo gamtos užgaidas ir pirmas smagesnis štormas nenutraukdavo radijo stoties veiklos. Tai visų pirma - neįprastos konstrukcijos - betoninės 40x140 metrų ploto platformos, karo metais pastatytos priešlėktuvinei artilerijai, o paskui apleistos. Šios konstrukcijos taip gerai išsilaikė, kad septintojo dešimtmečio viduryje nelegalios stotys pradėjo kovoti dėl jų.

Vieną kovų 1967 metais pralaimėjo "Radio Caroline". Šią stotį nuvertė (pažodžiui) nuo platformos "HM Fort Rough Sands" kažkoks Roy Batesas. Jis iškart paskelbė, kad tai Silendijos hercogystė, ir instaliavo savo radiją - "Radio Essex". Kai netoli platformos pasirodė pakrančių apsaugos kateris, iš hercogystės jo kryptimi buvo iššauti perspėjamieji šūviai. Kateris nuplaukė, bet grįžęs į sausumą hercogas Roy buvo sulaikytas dėl nelegalaus ginklo laikymo ir naudojimo.

Nemalonus incidentas Silendijai tapo dangaus dovana: Karališkasis teismas pripažino, kad incidentas įvyko ne Didžiosios Britanijos teritorijoje, vadinasi, jam nerūpi. Tuo sprendimu naujos šalies valdžia remiasi iki šiol.

Tačiau pagal principą "smurtas atsiliepia smurtu" Silendija neturėjo ramybės. Viena vertus, Didžioji Britanija oficialiai pareiškė, kad nepripažįsta naujos valstybės egzistavimo, kita vertus, jos valdžia, neva ieškodama kontrabandos, sugebėdavo atidaryti kiekvieną konservų dėžutę iš transporto, plaukiančio į platformą.

1978 metais Silendiją sukrėtė ypač dramatiški įvykiai - šalies premjeras bandė įvykdyti perversmą: klasta išviliojo iš valstybės teisėtą valdovą ir pagrobė jo sūnų. Incidentas baigėsi net Vokietijos valdžios intervencija, nes hercogas Roy, išvadavęs kraštą, sulaikė jame kažin kokį Gernotą Putzą, Vokietijos ir Silendijos pilietį. Už valstybės išdavystę G.Putzas buvo nubaustas neterminuotai valyti barjerus. Jis paleistas po septynių savaičių.

Dar viena krizė įvyko 1987 metais, kai Didžioji Britanija paskelbė praplečianti savo teritorinius vandenis nuo trijų iki dvylikos mylių. Hercogas Roy tuoj pat atsilygino tuo pačiu - jo teritoriniai vandenys pasiekė net Ipsvičo priemiesčius.

Vėliau silendai sumanė paversti šalį interneto rojumi. Amerikos firma "Heaven'o" instaliavo serverius, valdančius programas, kurios daugelyje valstybių laikomos nelegaliomis. Tuos planus sutrukdė gaisras. Prieš trejus metus ugnis sunaikino dalį instaliacijos. Pagaliau 88 metų hercogas nusprendė Silendiją parduoti. Kol kas to nepavyko padaryti, bet R.Batesas iš radijo pirato tapo hercogu, o neseniai nusipirko įspūdingą žemės valdą šiltoje ir sausoje Ispanijoje.

Dėl futbolo

Visai rimta Silendijos istorija priešinga visiškai nerimtai Vhangamomonos istorijai. Šis Naujosios Zelandijos miestelis priklausė Taranaki provincijai ir sirgo už jos regbio komandą. Kai 1989 metais vyriausybė perkėlė provincijos ribas ir Vhangamomona atsidūrė Manganui-Manavatu provincijoje, miestelio gyventojai nusprendė nepalaikyti buvusių varžovų ir pasiskelbė nepriklausoma respublika. Pagal privalomą įstatymą čia kas dvejus metus vyksta rinkimai. Per juos balsavimo biuleteniai metami į specialų tualetą.

Pirmas prezidentas valdė respubliką dešimt metų, bet 1999-ųjų rinkimai baigėsi netikėtai - balsavimo korteles suėdė ožka Billy. Tokiu atveju ji buvo paskelbta nauja prezidente ir pervadinta Billy Gumboot the Goat. Deja, ožka valdė tik aštuoniolika mėnesių, o paskui nugaišo (kai kas įtarė nužudymą). Kitus rinkimus laimėjo - šį kartą visai normaliai - Tajis. Pudelis.

Naujasis prezidentas vadovavo metus. Kai Tajį užpuolė didesnis šuo, jis patyrė psichikos sutrikimą ir buvo pripažintas nebegalinčiu eiti pareigų. Pagaliau Vhangamomonos gyventojai nusprendė atiduoti valdžią homo sapiens. Dabartinis prezidentas Murtas, "Murtle the Turtle", laimėjo aštrią kovą ir nugalėjo pirmąjį šalies valdovą, dar žinomą kaip transvestitą Miriam. Jis laimingai valdo iki šiol, o vhangamomoniečiai serga už Taranaki provincijos komandą.

Ar vis dar manote, kad yra problema, kurios negalima išspręsti įkuriant nuosavą valstybę? Jeigu taip, išbandykite tą metodą, Jūsų karališkoji didenybe.

Parengė Osvaldas ALEKSA

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"