TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Medinės Vadaktėlių bažnyčios lobiai

2007 02 07 0:00
Puošnus paprastos bažnytėlės vidus.
Autorės nuotrauka

Klebonas Petras Budriūnas mena 2006 metais Vadaktėlių parapijoje buvus ketverias laidotuves ir tiek pat žmonių priėmus vadinamąjį paskutinio Ligonių patepimo sakramentą.

Nei tuokti, nei krikštyti savo parapijiečių klebonui, deja, netekę. "Įdomu tai, kad iš 176 parapijoje gyvenančių žmonių tik du yra ne katalikai, į užsienius išvykę taip pat vos du žmonės. Tuo tarpu kaimyninių parapijų gyventojai į Vakarus plaukia dešimtimis", - teigia Budriūnas. Pamąstęs klebonas priduria, kad ir važiuoti iš Vadaktėlių nebėra kam. Itin gražiose žemėse, juosiamose į Nevėžį tekančio Vadakties upelio, įsikūrę bemaž vien senukai. Tačiau ne taip seniai būta malonios staigmenos - viena Vadaktėlių gyventojų šeima susilaukė išsyk trijų kūdikių.

Vadaktėliai - bene vaizdingiausia Panevėžio rajono vieta, esanti Krekenavos seniūnijoje. Šiek tiek net keista lygumomis garsėjančiame Panevėžio krašte aptikti gana kalvotus Vadaktėlius. Ant aukštokos kalvos, kapelių apsupty, įsikūrusi ir Vadaktėlių bažnyčia, apie kurią - šis pasakojimas. Bažnyčia ypač išgarsėjo šiemet, kai buvo įtraukta į kultūros vertybių sąrašą.

Nedidukei medinei bažnytėlei jau 234 metai. Ji pastatyta dvarininko, Lenkijos kariuomenės pulkininko, Kuršo kunigaikščio Petro Byrono lėšomis. Pulkininkas tuometį Vadaktų dvarą gavęs už nemenkus karinius nuopelnus. Istorija jog, kad dovanotame dvare apsigyvenęs kilmingas karvedys Byronas taip susidomėjo katalikybe, kad ne tik atsisakė protestantiškųjų pažiūrų, bet ilgainiui net tapo katalikų kunigu ir pasirinko vienuolio dalią. Suskaičiuota, kad pradedant Byronu Vadaktėliuose kunigavo šešiolika dvasininkų. Pačioje XX amžiaus pradžioje ganyti parapijiečių į Vadaktėlius buvo atvykęs pats Juozas Tumas-Vaižgantas. Šis lietuvybės puoselėtojas čia dirbdamas spėjo išgarsėti kaip knygnešys. Netoli Vadaktėlių esančioje Ustronėje yra įkurtas Garšvių knygnešių draugijos, kuriai priklausė ir šis garsus kunigas bei rašytojas, deimančiukų ieškotojas, knygnešystės muziejus. Prasminga tai, kad kovotojas už lietuvišką raštą bei pačią lietuvybę Tumas-Vaižgantas lietuviškos spaudos grąžinimo sulaukė būtent Vadaktėliuose. Iš šio Lietuvos užkampio tęsti ganytojo veiklos jis buvo perkeltas į Vilnių, po to vyko į Rygą, Petrapilį, kol galop apsistojo Kaune, ėmėsi dėstyti Vytauto Didžiojo universitete.

Pati neogotikos bruožų turinti bažnytėlė vien dėl savo išorės į kultūros vertybių registrą, ko gero, dar ilgai nebūtų patekusi, jei ne jos viduje sukaupti lobiai. Kultūros istorijai reikšmingas 1725 metais nuliedintas bažnyčios varpas, XVIII šimtmečio krikštykla, nežinomo dailininko centrinio altoriaus paveikslas, kuriame pavaizduotas prie stulpo pririštas plakamas Kristus. Susidomėta ir pora bažnyčios turimų liaudies meistro Vinco Svirskio sukurtų drožinių. Tai šventųjų Petro ir Povilo statulėlės, - dėl jų unikalumo klebonas pasirūpino šias skulptūras paslėpti kuo toliau nuo žmonių akių. Mat pats Budriūnas į Vadaktėlius atvyksta tik du tris kartus per mėnesį, o pasaulio kultūros istorijai svarbius lobius saugo arčiausiai bažnyčios gyvenanti garbaus amžiaus ponia Stasė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"