TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Meilė saulei - tik ne per karšta

2012 07 24 8:41
painetworks.com nuotrauka

Vėl prognozuojamos kaitrios dienos primena, kad būtina tinkamai saugotis žalingo saulės spindulių poveikio.

Lietuvos vėžio registro duomenys rodo, kad Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, sergamumas odos piktybiniais navikais nuolat didėja.Moterims piktybiniai odos navikai atsiranda du kartus dažniau nei vyrams. Rizikos grupėje taip pat atsiduria tie, kurių oda šviesi, greitai nudeganti, raudonplaukiai, mėlynakiai, turintys daugiau nei 100 apgamų, smarkiai nudegę saulėje, ypač vaikystėje, turintys giminaičių, kurie sirgo odos vėžiu, bei pagyvenę žmonės. Odos vėžio atvejų daugėjimas Lietuvoje susijęs ir su tuo, kad ilgėja žmonių gyvenimo trukmė, ypač tų, kurie nuo jaunumės nerūpestingai degindavosi saulėje.

Skirtingos bangos - skirtingas poveikis

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro specialistė Liucija Urbonienė primena, kad ultravioletiniai spinduliai pagal bangų ilgį skirstomi į UVA, UVB, UVC.

UVA (bangos ilgis 315-400 nm) pakeičia odos pigmento melanino struktūrą ir kartu sukelia staigų odos patamsėjimą, gilina raukšles ir sukelia pirmalaikį odos senėjimą.

UVB (bangos ilgis 280-315 nm) mažais kiekiais turi naudingą efektą odai, jis pasireiškia per vitamino D3, reikalingo fosforui ir kalciui pasisavinti bei kaulams ir dantims susidaryti, sintezę. Kad pasigamintų pakankama vitamino D3 dozė, užtenka kasdien po 20 minučių pabūti saulėje neuždengtu veidu ir plaštakomis. Nors atrodo, kad turėtų būti nesunku patenkinti savo saulės vitamino poreikį, jo stokoja beveik 50 proc. Rytų Europos gyventojų. Jei trūksta vitamino D, padidėja osteoporozės, diabeto, aukšto kraujospūdžio, vėžio, išsėtinės sklerozės, reumatoidinio artrito ir kitų ligų rizika. JAV mokslininkai nustatė, kad vitaminas D gali iki 50 proc. sumažinti riziką susirgti krūties ir kiaušidžių vėžiu, o žarnyno vėžys išsivysto gerokai rečiau.

UVB spindulių nepraleidžia stiklas, o jų intensyvumas kinta, priklausomai nuo dienos bei metų laiko (didžiausias - vasarą nuo 11 val. ryto iki 15 val.). Vasarą gauname iki 70 proc. visos metinės UVB spindulių dozės. Tyrimai rodo, kad žmonių, gyvenančių 52 laipsnių platumoje (Lietuva yra 55-56 laipsnių šiaurės platumos), oda negali pagaminti nė trupučio vitamino D nuo spalio iki balandžio mėnesio.  

Bet ilgiau veikdami odos paviršių UVB spinduliai sukelia odos paraudimą bei nudegimą ir gali būti tam tikrų vėžio rūšių priežastimi.

UVC (bangos ilgis 100-280 nm) spinduliai potencialiai yra pavojingiausi, bet beveik nepasiekia Žemės paviršiaus, nes 99 proc. jų sugeria atmosferos ozono sluoksnis.

Iš bendro UV kiekio, pasiekiančio Žemės paviršių, apie 94 proc. yra UVA (nes ozonas juos absorbuoja silpniau) ir tik 6 proc. UVB.

Kuo aukščiau, tuo daugiau

Daugelis paviršių atspindi UV spindulius ir tokiu būdu gali dar papildomai padidinti UV spinduliuotės poveikį: sniegas ir ledas - apie 80 proc.; smėlis, betonas - iki 25 proc. UV; žolė - apie 10 proc. UV; vandens paviršius - iki 20 proc., praleidžia iki 95 proc. UV, o apie 40 proc. įsiskverbia iki 0,5 m gylio. Taigi su UV susiduriame net plaukdami; ploni debesys gali praleisti daugiau kaip 90 proc. UV (kuo storesnis debesų sluoksnis, tuo daugiau jis sulaiko UV spinduliuotės).

Kylant aukštyn (kas 300 m) UV spinduliuotė padidėja apie 4 procentus. Kuo aukščiau virš jūros lygio - tuo daugiau UV mus pasiekia. Kalnuose, pakilus 1000 metrų virš jūros lygio, UV spinduliavimo koncentracija padidėja 15 procentų. Todėl kalnuose gauname dar didesnę UVA ir UVB spindulių dozę negu prie jūros. Slidininkai ir kalnų turistai, alpinistai privalo teptis apsauginiais kremais, kurių stiprus saulės apsaugos faktorius, nes sniegas dar papildomai atspindi apie 80 proc. saulės spindulių, taip net iki 5 kartų padidindamas UV spindulių dozę, patenkančią ant odos.

Saulės dozė pagal odą

Remiantis tyrimų išvadomis, daugiau kaip 90 proc. nemelanominio odos vėžio konstatuojama žmonėms, kurių oda I ir II tipo. Todėl UV apsaugos priemonės pirmiausia skirtos šviesiaodžiams, linkusiems nudegti žmonėms, kurie ypač jautrūs UV spinduliuotei. Organizmas saugosi saulės gamindamas specialų pigmentą - melaniną. Kuo jo daugiau, tuo oda tamsesnė ir sunkiau ją nudeginti. Maži vaikai yra labiausiai pažeidžiami. Vokiečių specialistai saulės vonias kūdikiams rekomenduoja kas antrą dieną po 20 minučių.

Tinkama apsauga

Saulės apsaugos faktorius (SAF, SPF - angl. "Sun protection factor") - tai skaičiais išreikštas saulės filtras, kuris nufiltruoja dalį mus pasiekiančių UV spindulių, dėl to lėčiau įdegame. Geriausia saulės saugotis tepantis kremais, losjonais - vadinamaisiais saulės ekranais. Jei oda parausta, jau gali būti per vėlu. SAF parodo, kiek efektyvus šis produktas. Saulės ekranas neturi būti naudojamas deginimosi laikui ilginti. Papildomai reikia apsaugoti akis akiniais su UVA ir UVB filtrais.

Teigiama, kad SPF 4 blokuoja apie 50 proc. UVB spindulių, SPF 10 - 85 proc., SPF 15 - 95 proc., SPF 25- 96 proc., SPF 30 - 98 proc., SPF 50 - 98 proc., SPF 60 - 98,5 procento.

Kad apsaugos priemonės (kremai, losjonai) atliktų savo darbą, reikia tinkamai juos naudoti ir laiku atnaujinti, nes pasimaudžius, nusitrynus ar nusišluosčius rankšluosčiu, losjono poveikis dingsta ir tikrasis apsaugos faktorius lieka mažesnis, nei nurodyta etiketėje. Vėžio prevencijai svarbu išvengti nudegimo saulėje, bet reikia įsidėmėti tai, kad saulės spinduliuotės poveikis odoje kaupiasi, o sukaupta UV spinduliuotė daro didelę įtaką odos vėžiui atsirasti ir didina pavojų akims bei imuninei sistemai.

Ištirta, kad natūralią SPF apsaugą suteikia ir augaliniai nerafinuoti gryni aliejai: sviestmedžio aliejus - iki 6 SPF, makadamijų aliejus - iki 6 SPF, sezamų aliejus - iki 4 SPF, avokadų aliejus - iki 4 SPF, simondsijų aliejus - iki 4 SPF, mangų sviestas - 2 SPF.

Kaip saugotis saulės

* Nebūti atviroje saulėje, kai ji pavojingiausia, t. y. nuo 11 iki 15 valandos.

* Jei deginatės, tai darykite pamažu ilgindami buvimo saulėje trukmę. * Naudokite apsauginius kremus, losjonus (tepkitės švarią, sausą odą 15-30 minučių prieš išeidami į atvirą saulę, pakartotinai tepkitės kas dvi valandas).

* Žmonės, kurių oda šviesi ir linkusi greitai nudegti, turėtų rinktis stipresnę apsaugą nuo saulės turinčius kremus. Priemonės nuo saulės dozė - 2 mg/cm2. Vidutinio kūno sudėjimo žmogui reikėtų 35 g kremo (toks kiekis prilygsta 6 pilniems arbatiniams šaukšteliams).

* Būtina pakartotinai teptis kremą po prausimosi, maudynių ar nusišluosčius kūną rankšluosčiu.

* Dėvėkite šviesius medvilninius drabužius, nešiokite galvos apdangalus. Skrybėlės ypač gerai apsaugo veidą, kaklą ir galvą.

Ką daryti nudegus

* Nudegusią vietą atvėsinkite šaltu vandeniu, dėkite šaltus kompresus.

* Gerkite daug negazuoto arba mineralinio vandens. Kad oda neišsausėtų, nudegusias vietas tepkite drėkinamuoju kremu.

* Negalima teptis skysčiais, kurių sudėtyje yra spirito. Jie sausina odą, stiprina skausmą bei odos šerpetojimą.

* Nudegimų sukeltą skausmą galima malšinti kefyru, kopūstų sultimis, žalia tarkuota bulve ar morka, krakmolo arba sutrintų petražolių lapų tyre.

* Jei nudegimas apima didelį plotą, yra sunkus, kreipkitės į gydytoją.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"