TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Meilės anatomija

2009 03 14 0:00

Žurnalistės pokalbis su Helen Fisher, Rutgerso universiteto antropologijos profesore, populiarių knygų "Kodėl mylime", "Pirmoji lytis" ir "Meilės anatomija" autore.

- Ką sako apie meilę įsimylėjusių asmenų smegenų tyrimai?

- Meilė visų pirma yra galingas potraukis, daug svarbesnis už lytinį potraukį. Kieno nors atsisakymas gulti į lovą nėra pagrindas savižudybei. Bet jeigu kas nors pašėlusiai įsimylėjęs, o jo meilė atstumiama, gali ką nors nužudyti arba kėsintis į savo gyvybę. Vienas tyrimas parodė, kad iš 114 asmenų, kurių meilė buvo atstumta, 40 proc. pateko į klinikas dėl sunkios depresijos. Tai patvirtina smegenų tyrimai - įsimylėjusių asmenų aktyviausios tos sritys, kurios susijusios su potraukiu, motyvacija, troškimu ir geidimu.

- Ar moterys ir vyrai vienodai išgyvena meilę?

- Emocijos ir potraukio jėga yra panašios, tiktai abiejų lyčių smegenys reaguoja šiek tiek skirtingai. Vyrams labai suaktyvėja sritys, atsakingos už regimuosius įspūdžius, ir tai nestebina. Moterys teisingai elgiasi skirdamos daug laiko savo grožiui paryškinti. Vyrai visada apžiūrinėdavo moteris, kad pagal jų išvaizdą įvertintų, ar jos galės jiems gimdyti sveikus vaikus.

Moterų aktyvesnės tos smegenų zonos, kurios atsakingos už prisiminimus. Tai taip pat remiasi evoliucija. Moterys nuo žmonijos aušros negalėjo iš išvaizdos spręsti, ar konkretus vyriškis bus geras gyvenimo draugas ir tėvas. Jos turėjo įsiminti, kaip jis elgėsi konkrečioje situacijoje ir ar tesėjo žodį, nes tai parodo, koks yra žmogus ir ar galima juo pasikliauti. Moterys visada taip elgiasi: analizuoja, ką vyras žadėjo per praėjusias šventes, ar prisiminė Valentino dieną.

- Ar egzistuoja romantiška meilė?

- Ji gerokai senesnė negu žmonių giminė. Gyvuliai nesikergia su kuo pakliuvo, teikia aiškų pirmumą kuriam nors vienam partneriui. Rujojanti dramblė atstums visų patinų ketinimus, išskyrus tą vienintelį, įsižiūrėtąjį, kuriam jaučia potraukį. Sekios jį, glostysis straubliais, penkias dienas jie bus neišskiriami. Taip, kaip įsimylėjėliai. Trims gyvūnų rūšims nustatyta, jog rujos metu jų smegenyse suaktyvėja dopamino išsiskyrimas. Tas pats būdinga ir žmonėms. Kai žiurkės patinas mato patelę, jam dopamino lygis pakyla dvigubai. Lapės laksto viena paskui kitą, negali į nieką kitą sutelkti dėmesio, tik į partnerį, negali nei miegoti, nei ėsti, pakvaišusios tuo požiūriu - visai kaip žmonės. Pasak Ch.Darwino, viena kitą įsimyli net antys. Tai giluminė, stipri trauka.

- Kodėl įsimylime būtent tą, o ne kitą asmenį?

- Psichologai nežino atsakymo. Sako, kad pamilstame asmenis iš tos pačios socialinės ekonominės aplinkos, panašaus inteligentiškumo, išprusimo, religingumo, patrauklumo. Bet šito per maža. Juk neįsimylime visų panašių į save.

- Ar įmanoma rekonstruoti kokį nors įsimylėjimo mechanizmą?

- Egzistuoja keturi asmenybės tipai, susiję su dopamino, serotonino, estrogeno ir testosterono veikimu. Pirmas tipas - tai ieškotojas, antras - statytojas, trečias - derybininkas, o ketvirtas - direktorius.

Sukūriau 56 klausimų testą - kiekvienam asmenybės tipui skyriau 14 klausimų, siekdama išsiaiškinti dopamino poveikį ieškotojams, serotonino - statytojams ir t. t. Testo rezultatas - diagrama, parodanti, kokiu procentu priklausai vienam ar kitam tipui. Pati esu ieškotoja ir derybininkė. Iš testo paaiškėjo, kad asmenys, turintys aukštą estrogeno lygį, - nesvarbu, kokios jie lyties, nes abi lytys gamina estrogeną - renkasi asmenis, kurių aukštas testosterono lygis, ir priešingai. Žmonės, turintys aukštą dopamino lygį, renkasi panašius į save. Taip pat ir turintieji aukštą serotonino lygį geriausiai jaučiasi tarp tokių pačių kaip jie.

- Kuo ypatingi tie keturi tipai?

-Ieškotojai ieško emocijų, linkę rizikuoti, jie kūrybingi ir spontaniški. Statytojai - tradicionalistai, laikosi taisyklių, puikiai sugeba administruoti, jie atsargūs, bet nebaikštūs, visuomeniškai adaptuoti, mezga ryšius. Tipas, kuriam būdingas aukštas estrogeno lygis - derybininkai. Tie žmonės - ir vyrai, ir moterys -

dažnai įžvelgia plačią perspektyvą, sugeba apibendrinti, jie lankstūs, turi gerą iškalbą, moka bendrauti, labai įsijausti į kito asmens emocinę būseną. Tam tipui priklauso labai daug futbolininkų.

Antai Billas Clintonas priklauso tipui, kuriam budingas aukštas estrogeno lygis, todėl jis negali nustoti kalbėti! Jo žmona Hillary priskirtina direktoriaus tipui. Tai nuoširdžios, analitiškos, logiškos, stiprios asmenybės, šie žmonės ryžtingi, realistai ir skeptikai.

- Ar tuos tipus galima atpažinti iš išvaizdos?

- Aukštas testosterono lygis išryškina masyvius žandikaulius, ryškiai nubrėžtus antakių lankus ir aukštus skruostikaulius. Aukštas estrogeno lygis pabrėžia putnias lūpas ir mažą nosį. O dopamino gausa padaro veidą išraiškingesnį. Atsakymą į klausimą, kodėl pamilstame tą, o ne kitą asmenį, papildydama biologiniu komponentu, imu suprasti visus tuos žmogiškus "povo uodegos" požymius.

- Ar galima numatyti, kas ką įsimylės?

- Iš dalies galima, nes, be biologijos, mūsų susižavėjimą ir pasirinkimą dar lemia kultūra. Suskirstymas į keturis tipus padeda susiaurinti paieškų sritį. Išmokau numatyti potencialias problemas tokių asmenų šeimose - su kuo jos gali būti susijusios, kaip gali gilėti ir kodėl šitaip atsitinka. Dviejų ieškotojų problemos bus visiškai kitokios nei dviejų statytojų. Pirmieji ne tokie stabilūs, linkę būti priklausomi, o antrieji yra konservatyvūs, turi aiškias taisykles ir tvarką, mėgsta rutiną. Jeigu reikia išplauti grindis, tai ir išplaus, o ieškotojai pasakys, jog tai nesvarbu, todėl mieliau pašokinės nuo uolų į jūrą.

- Knygoje "Kodėl mylime" jūs aprašote lytinį potraukį, romantišką meilę ir prieraišumą. Ar tai pasireiškia kokia nors eilės tvarka?

- Tai yra ne meilės fazės, o sistemos smegenyse. Gali taip atsitikti, kad kas nors iš pradžių jaučia lytinį potraukį kitam asmeniui, vėliau meilę, o tik paskui prieraišumą. Bet gali būti ir taip, kad turite draugą ar draugę, prie kurių esate prisirišę daug metų, ir ūmai kažkokiomis aplinkybėmis įsimylite, o tada kyla geismas. Galima jausti didelį prieraišumą vienam asmeniui, romantiškai mylėti antrą, o geisti poros kitų. Tos sistemos gali veikti bet kokiu deriniu, ir nebūtinai visos trys, nors dažnai atsitinka šitaip. Jei su kuo nors lytiškai santykiaujama, dėl to pakyla dopamino lygis smegenyse, o tai susiję su romantiškos meilės atsiradimu, o vėliau su prieraišumu.

-Ar atsitiktinis seksas be įsipareigojimų gali sužadinti stiprų jausmą?

- Nėra sekso be įsipareigojimų. Kai moteris gula į lovą su kolega, gali ūmai jį pamilti, nes orgazmo metu išsiskiria milžiniškas kiekis vazopresino ir oksitocino, hormonų, susijusių su prieraišumu. Bemaž trečdalis tokių porų atsitiktinai įsimyli, nes žaidžiama su itin galinga smegenų sistema. Bet juk to įsimylėjimo trokšta dauguma mūsų.

- Tai kodėl po to būna šitiek nusivylimų, neišsipildžiusių meilių, skyrybų?

- Gamta sukūrė mus ne tam, kad būtume laimingi, o tam, kad daugintumės. Lytinis potraukis susiformavo vykstant evoliucijai kaip galimybė gyventi su daugeliu partnerių. Romantiška meilė egzistuoja tam, kad galėtume skirti savo dėmesį vienam, pasirinktam partneriui, o prieraišumas - kad drauge užaugintume palikuonis. Susitikę du ieškotojai gal ir neišbus kartu iki gyvenimo pabaigos, bet pakankamai ilgai, kad pasigimdytų vaikų. Pažįstu moterį, kuri turėjo tris vyrus ir laikė tai savo gyvenimo nesėkme. Su kiekvienu susilaukė vaiko. Tad pagal natūralios atrankos teoriją sulaukė reprodukcinės sėkmės. Taigi tai, ką mes laikome nesėkme, pasak motinos gamtos, anaiptol nėra nesėkmė. Kažkuriuo gyvenimo momentu 90 proc. žmonių susituokia ir turi vaikų. Net jeigu viena santuoka nepavyksta, kai ką iš jos pasiimame, mokomės ir kitą sudarome jau geriau.

- Kai įsimylime, esame linkę tikėti, kad meilė truks iki gyvenimo pabaigos.

- Motinėlė gamta apdovanojo mus nepaprastu optimizmu, ir tai puiku. Samuelis Johnsonas sakė, kad antroji santuoka yra vilties pergalė prieš patirtį. Ir mes nuolatos viliamės, nes tą viltį kursto maža smegenų kertelė, pasirengusi sužadinti naują meilę, gaminti dopaminą.

- Ar nesame linkę į monogamiją iš prigimties?

- Susiformavo dvejopa reprodukavimo strategija. Didžiulis potraukis jungtis poromis ir polinkis apgaudinėti. Keturiasdešimt trijose kultūrose, kurias analizavau, beveik visi mezga partnerystės santykius. Kiek mūsų apgaudinėja? Daugelis. Vadinu tai daugkartiniu porų kūrimu. Abi strategijos adaptacinės.

Prieš šimtus tūkstančių metų, kai vyras ir moteris pasigimdydavo ir užaugindavo du vaikus, perduodavo jiems savo genus. Bet jeigu vyras ir su kita moterimi turėjo vaikų, jis perdavė dar daugiau genų. Taip pat ir moteris. Jei ji pagimdys vaikų kitam vyrui, jai tai bus draudimo polisas vyro praradimo atveju. Bus kitas, kuris perims jo vaidmenį. Manau, kad tas bruožas išliko, nes gamta duoda mums svetimoteriavimo naudą.

- Ar tebeturi ateitį santuoka?

- Medžiotojų ir rinkikų bendruomenėse moterys ir vyrai buvo ekonomiškai ir visuomeniškai lygūs. Moterys dažnai parnešdavo daugiau maisto į namus. Turėjo ir teisę spręsti, su kuo nori būti.

Vėliau prasidėjo sėslus gyvenimas. Vyrai ėmė dirbti visus svarbiausius darbus, o moterys darėsi vis labiau priklausomos nuo jų, gimdydavo daugiau vaikų. Tokiose kultūrose sunku nutraukti nepasisekusį ryšį.

Nuo pramoninės revoliucijos laikų, po Pirmojo pasaulinio karo, padėtis iš esmės keitėsi. Moterys grįžo į darbo rinką, lavinosi, jos jau nebelaikomos kvailomis, beteisėmis, antrarūšiais žmonėmis. Joms užtenka jėgų nutraukti destruktyvią santuoką, todėl dažnai didelis skyrybų procentas nereiškia blogos visuomeninės tendencijos. Matome partneriškų ryšių didėjimo tendenciją. Tai įkvepia optimizmo. Pamildavome prieš milijonus metų, pamilsime ir per būsimus milijonus. Esu tuo įsitikinusi. O šiandien gyvename taip ilgai, kad turime daug daugiau galimybių surasti meilę. Vėl gyvename pagal principus, kuriais vadovavomės prieš tūkstančius metų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"