Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITROŽIŲ KARAIMULTIMEDIJA
ĮDOMYBĖS

Meksikoje – istorinis actekų radinys

 
2017 06 08 14:53
Reuters/Scanpix nuotrauka

Meksikos sostinės širdyje atrasta didžiulė senovės actekų vėjo dievo šventykla ir aikštė, skirta kruviniems žaidimams kamuoliu.

Didelio masto kasinėjimus atlikę archeologai trečiadienį pristatė savo radinius ir aprodė žurnalistams pusapvalę Ejekatlio– Kecalkoatlio šventyklą bei netoliese esančią aikštę.

Įrašai rodo, kad ispanų konkistadoras Hernanas Cortesas actekų ritualinį žaidimą kamuoliu šioje aikštėje pirmą kartą stebėjo 1528 metais, pakviestas paskutinio actekų imperatoriaus Montesumos, kurio imperiją vėliau nukariavo.

Istorikai mano, kad žaidėjai kamuolį mušinėdavo klubais ir kad pralaimėjusios komandos nariai būdavo paaukojami dievams.

Archeologai toje vietoje atrado 32 žmogaus kaklo slankstelių rinkinius –tikriausiai žmonių, kuriems per ritualą buvo nukirstos galvos.

Statinys išlikęs ne visas: tik laiptai ir dalis tribūnų. Archeologų apskaičiavimu, aikštė buvo maždaug 50 m ilgio.

Tuo tarpu šventykla yra didžiulis pusapvalis statinys ant dar didesnio stačiakampio pagrindo. Kažkada jos skersmuo buvo 34 m, o aukštis – keturi metrai.

Šis senovinis pastatas yra stulbinantis kontrastas didžiuliam dabartiniam didmiesčiui, pastatytam ant actekų sostinės Tenočtitlano griuvėsių.

Tai dar vieni senovės pėdsakai, aptikti istoriniame miesto centre, Didžiosios šventyklos rajone.

„Šis atradimas ... yra naujas šansas pasinerti į iki ispaniškojo Tenočtitlano miesto didybę“, – sakė kultūros ministrė Maria Cristina Garcia.

Iki 1985 metų toje vietoje, kur buvo atkasti griuvėsiai, stovėjo viešbutis, sugriuvęs per katastrofišką, tūkstančių gyvybių pareikalavusį žemės drebėjimą.

Tuomet to viešbučio savininkai pastebėjo senovinius griuvėsius ir pranešė Nacionaliniam antropologijos ir istorijos institutui.

Archeologai mano, kad šventykla buvo skirta vėjo dievui ir buvo pastatyta kažkuriuos metu nuo 1486 iki 1502 metų.

Pareigūnai planuoja atidaryti šią kasinėjimų vietovę visuomenei, bet datos dar nėra paskyrę

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ĮDOMYBĖS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
Rožių karaiSportasŠeima ir sveikataTrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"