TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Minimos Laisvės statulos 125-osios metinės

2011 10 28 13:32

Niujorke penktadienį minimos Laisvės statulos, tapusios šio miesto, laisvės ir migracijos simboliu, 125-osios metinės, o vėliau šis paminklas bus uždarytas metus truksiančiam remontui.

Garbinga sukaktis bus paminėta per ceremoniją, panašią į surengtą 1886 metų spalio 28 dieną, kai Laisvės statula buvo oficialiai atidengta, stebint tuomečiam JAV prezidentui Groveriui Clevelandui.

Laisvės statula, kurią sukūrė prancūzų skulptorius Fredericas Auguste'as Bartholdi, buvo padovanota Jungtinėms Valstijoms kaip Prancūzijos žmonių draugystės simbolis. Ji tapo laisvės simboliu, ypač imigrantams, kurių apie 12 mln. atplaukdavo į netoliese esančią Eliso salą, atvykdami į Jungtines Valstijas.

Per penktadienį vyksiančią ceremoniją 125 mūsų laikų imigrantai iš daugiau nei 40 šalių duos JAV piliečio priesaiką Laisvės statulos papėdėje Laisvės saloje, kuri yra Niujorko uosto širdyje.

Atlikus JAV ir Prancūzijos himnus, aktorė Sigourney Weaver perskaitys poetės Emmos Lazarus sonetą "Naujasis Kolosas" (The New Colossus), kuris yra užrašytas prie Laisvės statulos pritvirtintoje bronzinėje lentoje.

Laisvės statulai saliutuos praplaukiantys laivai, o vėliau įvyks šventinis fejerverkas.

Pasibaigus šioms iškilmėms statula bus uždaryta metus truksiančiam remontui, bet turistai galės ir toliau keltais plaukti į Laisvės salą.

Anksčiau šiais metais JAV vidaus reikalų sekretorius Kenas Salazaras paskelbė, kad statuloje bus atlikta 27,25 mln. dolerių kainuosianti renovacija, per kurią bus perstatyti į jos karūną vedantys spiraliniai laiptai, bus įdiegtos saugumo sistemos ir kiti modernūs atributai.

Laisvės statulos vidus buvo uždarytas po 2001 metų rugsėjo 11-ąją Niujorke ir Vašingtone įvykdytų teroro išpuolių, bet prieš dvejus metus griežtai kontroliuojamoms turistų grupėms vėl leista į ją patekti.

Be to, žmonės galės stebėti vaizdus, transliuojamus penkių internetinių vaizdo kamerų, įrengtų ant Laisvės statulos deglo. Šios kameros "žmonėms rodys iki šiol nematytus Laisvės salos ir Niujorko uosto vaizdus", sakė Laisvės statulos ir Eliso salos fondo vadovas Stephenas Briganti.

Neseniai Laisvės statulą aplankė Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy (Nikola Sarkozi), dalyvavęs rugsėjį vykusiame kasmetiniame Jungtinių Tautų (JT) susitikime.

"Mes, prancūzai ir amerikiečiai, turime ypatingą atsakomybę rodyti, kad laisvė skirta kiekvienam", - sakė jis.

"Ši statula byloja jaunimui Libijoje, Tunise, Egipte, - sakė jis. - Ši statula, padovanota Prancūzijos didžiajai Amerikos tautai, gali būti statula visiems pasaulyje, kuriems laisvė mielesnė už diktatūrą."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"