TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Mino civilizacija - europietiška

2013 05 18 6:00
Knoso rūmai Kretoje. commons.wikimedia.org nuotrauka

Paslaptingą Minotauro kultūrą Kretoje gaubia daugybė legendų, kartais ji net siejama su dingusia mitine Atlantida. Tačiau dabar mokslininkai atskleidė, kad pirmoji Europos išsivysčiusi civilizacija buvo vietinės kilmės. Tai įrodo DNR tyrimai.

Prieš daugelį amžių Viduržemio jūros Kretos saloje klestėjo civilizacija, dabar vadinama Mino kultūra. Jos paminklų gausu visoje saloje, o bene žymiausias jų - Knoso rūmai netoli Herakliono. Manoma, kad ten ir buvo garsusis Minotauro labirintas, apie kurį pasakoja senovės graikų mitai.

Mokslininkai nuo seno ginčijosi dėl šios bronzos amžiuje gyvavusios civilizacijos kilmės. Vieni įrodinėjo, kad ji atkeliavo į regioną iš Afrikos, kiti ją kildino iš Anatolijos ar Artimųjų Rytų.

Pirmasis Mino kultūros koncepciją iškėlė britų archeologas seras Arthuras Evansas, atradęs, kasinėjęs ir rekonstravęs Knoso rūmus. Jis ir suteikė pavadinimą tautai pagal legendinį karalių Miną, kurio paliepimu Kretoje ir buvo pastatytas labirintas mitinei būtybei - pusiau žmogui, pusiau jaučiui, pavadintam Minotauru.

A.Evansas buvo įsitikinęs, kad Kretoje bronzos amžiuje suklestėjusi civilizacija buvo svetimos kilmės. Jis kėlė hipotezę, jog ši tauta atėjo iš Nilo deltos, kai maždaug prieš 5 tūkst. metų bėgo nuo užkariavimo.

"Jis buvo labai nustebęs, kai atrado šią aukšto lygio civilizaciją Kretoje", - sakė George Stamatoyannopoulas iš Vašingtono universiteto Sietle (JAV).

A.Evanso hipotezę tarsi patvirtino Egipto ir Mino civilizacijų meno bei palaidojimų panašumai. Dabar prof.G.Stamatoyannopoulas su kolegomis ištyrė DNR, paimtą iš 37 palaikų, palaidotų urve salos rytuose. Dauguma šių palaidojimų priskiriami Mino laikotarpio viduriui - maždaug prieš 3700 metų. DNR buvo išgauta iš skeletų dantų ir palyginta su kitais pavyzdžiais, įskaitant senovės žmonių Europoje ir Anatolijoje, taip pat šiuolaikinių žmonių.

Atmesta mintis, kad Mino tauta kilusi iš Šiaurės Afrikos, nes senovės Kretos gyventojų genetinis panašumas su libiais, egiptiečiais ir sudaniečiais labai menkas. Jie taip pat buvo genetiškai tolimi tautoms, gyvenusioms Arabijos pusiasalyje, įskaitant Saudo Arabijos ir Jemeno gyventojus.

Senovės Mino kultūros žmonių DNR artimiausia Vakarų ir Šiaurės Europos gyventojų. Mino kultūros atstovų genetika labai panaši į bronzos amžiaus Sardinijos ir Iberijos gyventojų, į neolito laikų žmonių, gyvenusių Skandinavijoje ir Prancūzijoje, taip pat į šiuolaikinių rytinės Kretos gyventojų. Todėl tyrimo autoriai padarė išvadą, kad Mino civilizacija yra vietos kilmės, sukurta žmonių, kurie tikriausiai pasiekė Kretą maždaug prieš 9 tūkst. metų, neolito epochoje.

"Visus tuos metus būta daug ginčų. Mes parodėme, kaip DNR tyrimai gali padėti archeologams ir istorikams nustatyti faktus, - sakė prof. G.Stamatoyannopoulas. - Mino kultūros gyventojai yra europiečiai ir taip pat giminingi šių dienų kretiečiams pagal motinos liniją. Akivaizdu, jog tai buvo labai reikšminga vietos raida, tačiau kartu aišku, jog, pavyzdžiui, menas patyrė kitų tautų įtaką. Tad turime vertinti Viduržemio jūrą kaip vieną baseiną, o ne kaip grupę izoliuotų tautų. Akivaizdi Egipto kultūrinė įtaka Mino civilizacijai ir atvirkščiai."

BBC, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"