TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Mirties bijantys paukščiai

2015 10 12 5:42
Varnos atpažįsta žmogaus veido bruožus.  bbc.com nuotr.

Nugaišus vienai varnai, kitos renkasi aplink ir garsiai šaukia. Jų elgesio priežastys yra intriguojančios. Toks susirinkimas – tarsi laidotovių ritualas.

Visgi kas iš tiesų vyksta, tėra paslaptis. Mokslininkai, tyrinėjantys varnų elgesį, neturi tam paaiškinimo, teigia straipsnio autorė Melissa Hogenboom.

Mokslininkų komanda nustatė, kodėl varnos susirenka aplink kitą kritusią varną. Tam, kad išsiaiškintų, jie atliko eksperimentą, paremtą žinojimu, jog varnos geba įsiminti ir atpažinti grėsmingą veidą. Kad varnos geba prisiminti akivaizdžiai pavojingą asmenį buvo nustatyta ankstesnių mokslinių tyrimų metu, kuriems vadovavo Johnas Marzluffas iš Vašingtono unversiteto Sietle (JAV).

Eksperimentas su mirtimi

Siekiant išvengti varnų atakų, eksperimento metu buvo naudojamos latekso kaukės. Jas nusiėmus tikėtasi išvengti žmonių, dalyvavusių tyrime, atpažinimo.

Kaeli Swift, taip pat iš Vašingtono universiteto, – viena iš žmonių su kauke. Ji pasirodydavo toje vietoje, kur varnos susirinkdavo valgyti skanėstų. K. Swift vaidino gerą policininką, o antrasis asmuo – blogąjį. Gerasis policininkas ateidavo į vietą su skanėstais. Blogasis – su negyva varna, kurią turėdavo išlaikyti 30 min.

„Aš buvau draugiškasis maitintojas, nepriešiškas varnoms. Bet pasirodžius antrajam žmogui, skanėstus įsidėdavau į kišenę.“ – sako K. Swift. „Antrasis žmogus laikė negyvą varną taip, kad gerai matytųsi, bet nepriešiškai nusiteikus, be staigių judesių, nekartojant mirties scenos.“

Pirmą dieną, pasirodžius užsimaskavusiam žmogui su mirusia varna, kitos varnos pradėjo vengti K. Swift maisto. Vietoj to varnos užsiėmė barniais, būriavosi į grupes, ruošėsi gynybai nuo galimo priešo.

Iš to galima daryti išvadą, kad varnos ruošėsi gintis nuo galimo pavojaus ar priešo, rodė dominavimą bei pačios atliko socialinį eksperimentą – stebėjo situaciją, asmenį.

Toliau eksperimentas buvo tęsiamas padėjus vanagą šalia gulinčios varnos. Likusios varnos ne tik kad vengė maisto, bet ir tikėjo, jog vanagas yra realus pavojus.

Darkart pasirodžius kaukėtam asmeniui jau be negyvos varnos, kitos varnos vis dar vengė maisto. Vadinasi, jos atpažįsta pavojų, mirtį ir bijo jos.

„Tai reiškia, kad varnos supranta mirtį, bent jau iš dalies. Jos besimokydamos susitapatina ir suvokia pavojaus svarbą. Maistas – tarsi pavojau signalas, kad reikia jo vengti ir gintis.“ – aiškina K. Swift.

Baimė dėl potencialios mirties vis dar lieka netgi po šešių savaičių, kai buvo pakartotas eksperimentas. Net du trečdaliai varnų reagavo taip pat.

Tyrimas, aprašytas „Gyvūnų elgsenos“ žurnale, padėjo geriau suprasti, kaip gyvūnai reaguoja į savo gentainių mirtį. Pasirodo, panašiai elgiasi ir kiti varnų šeimos paukščiai, t.y. buriuojasi, klykauja lyg atliktų laidojimo ritualus. Visgi jie neragavo į kito paukščio mirtį, o tik į savo rūšies.

Prisiminimai ir patirtis moko išgyventi

Tyrimų duomenys parodo, jog labai svarbią vietą užima atmintis bei mokymasis atpažinti žmonių veidus. Tai įgūdis, padedantis apsisaugoti nuo galimų pavojų bei galimybė išgyventi su kitomis rūšimis, pavyzdžiui, žmonėmis.

„Varnos gali įsiminti mūsų veidus, taip pat įvertinti situaciją, nuspėti daugelį aplinkybių, galimą pavojų bei sąveikauti su mirtimi“, – sako K. Swift.

Nors varnos tėra maža dalis iš gyvūnų ekosistemos, reikia pripažinti, kad pakankamai protinga, kad galėtų įsiminti, atpažinti ir „apraudoti“savo mirusius gentainius. Yra žinoma, kad šalia savo mirusio gentainio stoviniuoja ir drambliai, žirafos, šimpanzės.

Parengta pagal BBC Earth.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"