TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Mirties žymė

2009 11 28 0:00
Užsienio spaudos nuotrauka

Gyvenimo trukmę galima apskaičiuoti minutės tikslumu.

Profesoriaus Jevgenijaus Černosvitovo kabinete saugoma kolekcija, į kurią pažvelgus šiurpulys eina per kūną. Psichiatras, patologas anatomas, medicinos ir filosofijos mokslų daktaras turi retą pomėgį - rinkti didžiųjų žmonių pomirtines kaukes.

Nuo knygų spintos karnizo negyvu žvilgsniu žvelgia į amžinybę Puškinas ir Dostojevskis, Majakovskis ir Jeseninas, Suvorovas ir Napoleonas ...

"Argi jums malonu nuolatos būti mirusiųjų draugijoje? - klausia žurnalistas.

"Bet kuriuo atveju naudinga, - atsako profesorius. - Tas ne visai įprastas domėjimasis prieš daugelį metų pakišo mintį: mirusiųjų veidai visiškai simetriški. Kitaip nei mūsų, gyvųjų."

Simetriškas? Miršti?

Padaręs tokį atradimą daktaras J.Černosvitovas žengė toliau: liniuote perskyrė veidą pagal nosies vidurinę liniją - iš pažiūros kairė ir dešinė veido pusės vienodos, bet įsižiūrėjus pastebimi smulkūs skirtumai, kuriuos galima gana tiksliai išmatuoti. Tendencija tokia: kuo žmogus jaunesnis, tuo ryškesni dviejų veido pusių skirtumai. Kitaip sakant, jaunų ir sveikų žmonių veidai aiškiai asimetriški. Gyvenimui slenkant asimetriškumas mažėja. O visiška veido simetrija liudija atėjus mirtį.

Kiekvienas gali lengvai įsitikinti dėsningumu. Paimkite dvi savo fotografijas (geriausia abi iš priekio) iš skirtingų gyvenimo laikotarpių - pavyzdžiui, penkiolikos ir dvidešimt penkerių metų. Sugretinkite skirtumą tarp dešinės ir kairės veido pusės vienoje ir kitoje nuotraukoje ir įsitikinkite: "jaunesniame" portrete asimetrija ryškesnė. Profesorius įgudo matuoti veido asimetrijos nykimo greitį ir pasinaudodavo tais duomenimis.

"Dirbdamas SSRS Vidaus reikalų ministerijos vyriausiuoju psichiatru kartą skaičiau paskaitą kolonijoje Altajuje, - prisimena jis. - Klausytojai paeiliui pridėdavo kišeninį veidrodėlį prie savo fotografijų. Staiga prie manęs priėjo jaunas sargybinis ir sumišęs tarė: "Profesoriau, pažiūrėkite, mano veidas visiškai simetriškas." Aš patikrinau ir apstulbau: tas žmogus iš tikrųjų išnaudojo jam skirtą laiką. Savaime aišku, aš nepatvirtinau jo atradimo, pradėjau raminti: nesijaudinkite ir nepriimkite už gryną pinigą mano hipotezės - juk tai tik dėsningumo ieškojimas...

Kai atvažiavau į Barnaulą (praėjo keturios valandos), prie traukinio mane pasitiko milicijos patrulis.

Nuvedė į skyrių ir pradėjo klausinėti: "Ką jūs pasakėte kolonijos sargybiniui, kuris prie jūsų priėjo?" Pasirodo, vos tik jis išėjo iš salės, kur vyko mano paskaita, kieme jį užpuolė kalinys ir nudūrė paties pasidarytu peiliu.

Vadinasi, visiška veido simetrija (mirties žymė) pasirodo ne tik esant mirtinos ligos paskutinei stadijai - šitai ir būtų suprantama. Bet, matyt, veidas - šimtaprocentinis bet kokios mirties, net atsitiktinės, indikatorius!"

"Žmogaus likimas iš anksto nuspręstas?"

"Daug metų dirbdamas teismo ekspertu skrodžiau daugiau kaip tris tūkstančius lavonų, taigi mano akis įgudusi. Patikėkite, man pasitaikydavo numirėlių, kurių visi organai būdavo sveiki, ir mirties priežasties nustatyti neįmanoma - tiesiog kažkodėl ūmai nustojo plakti širdis.

Ir priešingai, pasitaikydavo numirėlių, kurie pagal visus medicinos dėsnius turėjo palikti šį pasaulį prieš daugelį metų: plaučiai - kaip skudurai, kepenys seniai sunaikintos alkoholio... Neįmanoma paaiškinti, kaip funkcionavo jų organizmas. Todėl pasidariau paradoksalią išvadą: žmonės miršta visai ne nuo ligų."

"Tai nuo ko?"

"Ateina laikas (primenu, jį galima numatyti pagal veido asimetrijos mažėjimo greitį), ir gyvenimas baigiasi. Priežastys gali būti įvairios: ir pagrindinės ligos paūmėjimas, ir nelaimingas atsitikimas (nors dabar jau žodis "atsitikimas" aiškiai nebetinka). Arba mirties priežastis lieka nenustatyta."

Data žinoma... O kam to reikia?

Šio atradimo socialinės pasekmės dar ne visai suprantamos. Aišku, anaiptol ne kiekvienas pasirengęs iš anksto sužinoti išėjimo į Anapilį datą - toks žinojimas galėtų paversti egzistavimą kančia. Bet, galimas daiktas, gydančiam gydytojui informacija apie sunkaus ligonio "gyvybės atsargą" padės parinkti geresnį gydymo būdą. Yra įdomių istorijos patikslinimų. Pavyzdžiui, profesorius J.Černosvitovas tvirtina, kad iš jo kolekcijos tik Suvorovas ir Dostojevskis buvo galutinai mirę, kai darė jų pomirtines kaukes. Kiti dar buvo klinikinės mirties stadijos. Profesorius įsitikinęs, kad jos beveik niekas neišvengs: būdamas ypatingos būsenos tarp būties ir nebūties žmogus mato nueitą kelią ir atsisveikina su žemiškuoju gyvenimu.

Beje, ramybė ir atvanga mirusiojo veide, J.Černosvitovo nuomone, reiškia, kad jis patenkintas pragyvento gyvenimo rezultatais. Tad nesudrumsčiama ramybė Gogolio veide paneigia versiją, neva rašytojas buvęs palaidotas gyvas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"