TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Mirtinai linksmi žmonės

2012 04 01 16:34

Linksmos įdomybės.

Ta mirtis... su kvapeliu

Kai 1708 metais Londone pasirodė "1708 metų pranašystės”, parašytos niekam nežinomo Isaaco Bickerstaffo, visi jas palaikė vienu iš daugelio būrimo rinkinių. Bet skaitytojus įelektrino pranašystė apie astrologo Johno Partridge'o mirtį, nurodyta dienos ir valandos tikslumu. I.Bickerstaffas tesėjo pažadą - išpranašautą dieną pats iškabino pranešimus apie astrologo mirtį. Žinia paplito žaibiškai, pačiam J.Partridge’asi ją pranešė bažnyčios patarnautojas, atėjęs į namus nustatyti laidotuvių ceremonijos tvarkos. Pasipiktinęs J.Partridge’as išspausdino pamfletą prieš I.Bickerstaffą, tvirtindamas esąs gyvas. Šis atkirto, jog negali būti gyvas žmogus, kuris pliauškia tokias kvailystes. I.Bickerstaffo almanacho autorius buvo Jonathanas Swiftas, parašęs "Guliverio keliones".

Edisonas gali viską

Kai Thomas Alva Edisonas išrado fonografą, amerikiečiams atrodė, kad genijui nėra ribų. Jų tikėjimą nuostabiu mokslininku 1878 metais išnaudojo dienraštis "New York Daily Graphic". Jis paskelbė, kad T.A.Edisonas sukūrė "maisto mašiną", paverčiančią dirvožemį javais, o vandenį - vynu.

BMW pokštai 

1986 metais BMW gana brangiai išreklamavo spaudoje naują modelį, kuris kelionę tarp Didžiosios Britanijos salų ir Europos žemyno turėjo padaryti labai patogią. Mašinoje buvo galima greitai permontuoti vairą iš dešinės pusės į kairę, o pedalai buvo ir vairuotojo, ir keleivio pusėje. Eurotunelio po Lamanšo kanalu statyba prasidėjo po metų.

BMW kūrėjai balandžio 1-ąją taip pat propagavo signalą, kuris, užuot nervinęs, ramina vairuotojus, elastingą langų stiklą, nuo kurio atsimuša vabzdžiai, ir sistemą, apsaugančią kėbulą, kad jo neapšlapintų šunys (atbaido keturkojus subtiliai stuktelėdama elektra).

Vyslos savanų poezija

1923 metais Lenkijoje išleista "Niam Niam negrų poezijos antologija" buvo didžiai įvertinta literatūrologų. Pakartotinai ji išleista devintajame dešimtmetyje. Tačiau "negriškų" eilėraščių autoriai buvo ne Afrikos gyventojai, o Lenkijos poetai Emilis Zegadlowiczius ir Edwardas Kozikowskis.

"Tai buvo tipiškas apokrifas, kuriam suteikėme autentiškumo atspalvį, net parašėme įžangą mokslinės disertacijos stiliumi", - po pakartotinio "Antologijos" leidimo prisipažino antrasis autorius.

Pomirtinė perspektyva

Kanadietis teisininkas ir linksmų plaučių žmogus Charlesas Vance Millaras mirė 1926 metais. Tik tada prasidėjo jo geriausi pokštai. Ch.V.Millaras neturėjo artimų giminių, bet buvo sukaupęs nemenką turtą, kurį norėjo atitinkamai panaudoti po savo mirties. Jis parašė testamentą, kuriuo pažįstamiems, linksmybių ir azartinių lošimų priešininkams, paliko savo pajus alaus daryklose ir arklių lenktynėse. Trys vienas kito nekenčiantys vyrai gavo iš jo bendram naudojimui prabangią vilą Jamaikoje. Likusi turto dalis turėjo būti dešimčiai metų praslinkus po jo mirties perduota moteriai, kuri per tą laiką pagimdys daugiausia vaikų Toronte. Pinigus padalijo keturioms moterims, kurios per tą dešimtmetį pagimdė po devynis vaikus.

Van Gogho ausis

1935 metais Niujorko šiuolaikinio meno muziejuje buvo atidaryta pirmoji Vincento van Gogho kūrinių paroda Amerikoje. Vietinis dailininkas Hughas Troy, logiškai mąstydamas, kad lankytojus labiau domins skandalas negu dailė, įdėjo į miniatiūrinę vitriną gabalėlį kiaulienos ir parašė: "Tai ausis, kurią van Goghas nusipjovė, o paskui pasiuntė prostitutei 1888 metų gruodžio 24 dieną." Muziejaus direkcija turėjo humoro jausmą ir, užuot rekvizavusi bifšteksą, pridėjo jį prie parodos. H.Troy spėjimas pasitvirtino - "ausis" tapo populiaresnė už nuobodžias "Saulėgrąžas".

Nailoninė televizija

1962 metų balandžio 1-ąją savo televizijos žiūrovus apgavo Švedijos stotis STV, rodanti tik nespalvotą programą. Ekrane pasirodė simpatiškas ponas technikas ir pateikė paprastą būdą gauti spalvotą vaizdą. Pasak Kjello Stenssono, tereikia uždėti ant ekrano nailoninę kojinę ir atsisėsti atitinkamu atstumu nuo televizoriaus. Kaip veikia metodas, jis pademonstravo televizijos studijoje, tad švedai turėjo patikėti jo žodžiais. Ir patikėjo.

Žmogus pažadino ugnikalnį

1974 metų balandžio 1-ąją Sitkos gyvenvietės Aliaskoje gyventojus sukėlė ant kojų dūmai, kylantys iš netolimo ugnikalnio, kuris iki tol laikytas neveikiančiu. Porky Bickaras, vietinis humoristas, sumetė į kraterį keletą senų padangų, paskui jas padegė. Niekas jo nelinčiavo dėl to pokšto, bet kai po kelerių metų ugnikalnis išsiveržė, Sitkos gyventojai jam prikaišiojo: "Bickarai, šį kartą persistengei!"

Garbė stalo kojai 

1956 metai, Sidnėjus. B.Larkinas bėga su "olimpiniu deglu" - stalo koja.

Sidnėjus, 1956 metai. Trisdešimttūkstantinė minia laukia pasirodant sportininko su olimpiniu deglu rankoje. Trasos pabaigoje - burmistras Petas Hillsas, kuris sakys kalbą. Iš Sidnėjaus olimpinis deglas keliaus į Melburną, kur vyks olimpiada. Pagaliau gatvėje pasirodo vyras su deglu - žmonės sutinka ovacijomis, fotoaparatų blykstėmis, policija saugo bėgiką nuo džiūgaujančios minios. Vyras užbėga ant rotušės laiptų, paduoda deglą burmistrui, kuris turi pradėti iškilmingą kalbą. Kažkas iš aplinkos atkreipia jo dėmesį į keistai atrodantį deglą. Tai buvo paprasta stalo koja su pritvirtinta metaline dėžute, apvyniota nafta permerktu skuduru. Pokštininkas buvo Barry Larkinas, studentas, kuris norėjo išjuokti perdėtai išpūstą (jo manymu) kultą.

Bunga bunga

1910 metų kovą Didžiosios Britanijos karo laivyno admirolas gavo pranešimą apie Abisinijos karalystės delegacijos vizitą. Svečiai buvo priimti be galo pagarbiai: jiems patiesė raudoną kilimą, laivai praplaukė parado rikiuote, jie aplankė flagmaną "Dreadnought". Sultonas ir jo svita šūkavo "bunga bunga", susižavėjimo ženklan pakeldami rankas, o tarpusavyje kalbėjosi keistu dialektu. Jų nesutrikdė ir tai, kad buvo sutikti su Zanzibaro vėliava ir himnu.  

Viskas būtų gražiai pasibaigę, jeigu ne žurnalistai. Po kelių dienų spauda pranešė, kad admiralitetas tapo Williamo Horace de Vere, vieno žinomiausių pokštininkų istorijoje, auka. Tarp "delegatų" buvo kažkokia Virginia Stephens, vėliau pagarsėjusi kaip XX amžiaus moderniosios literatūros klasikė Virginia Wolf. Tuo metu moderniškiausio šarvuoto laivo pasaulyje įgulai tai užtraukė gėdą. Ją pasisekė nuplauti tik po penkerių metų, kai "Dreadnought” taranavo vokiečių povandeninį laivą. Viena iš sveikinimo telegramų laivo vadui skelbė "bunga bunga".

Katinas ir jo fizikas

J.H.Hetheringtonas, Mičigano universiteto profesorius, rengė straipsnį prestižiniam žurnalui "Physical Review Letters". Jame nuolatos vartojo daugiskaitą: "įvertinome, suskaičiavome, išmatavome", nors buvo vienintelis darbo autorius. Bičiulis perspėjo jį, kad žurnalo redakcija nepripažįsta daugiskaitos, jeigu tekstą pasirašo vienas tyrinėtojas. Užuot taisęs tekstą, mokslininkas prirašė antrą autorių - F.D.Chesterį Willardą. Chesteris, kurio tėvas vadinosi Willardas, buvo... profesoriaus katinas, o inicialus F.D. (Felix domesticus - naminis katinas) J.H.Hetheringtonas prirašė suteikdamas mokslinį laipsnį naujajam kolegai. Kai 1975 metų lapkričio 24 dieną straipsnis buvo išspausdintas, profesorius išsiuntė jo kopijas pažįstamiems su autorių dedikacija, greta savo parašo prispausdamas katino leteną.

Po kelerių metų Prancūzijos fizikai norėjo pakviesti į konferenciją kurį nors iš darbo autorių. Buvo pasirinktas Willardas, kuris, kaip pastebėjo organizatoriai, "retai dėsto ir dar niekad nekalbėjo jokiame simpoziume". Kažkas perspėjo juos, jog "sklinda gandai, esą Willardas yra katinas". Dėl visa ko nebuvo pakviestas nė vienas iš įtartinos poros.

Prieš gyvūnų nudizmą

Septintojo dešimtmečio pabaigoje ponas G.Cliffordas Proutas įkūrė Kovos prieš nuogų gyvūnų nepadorumą draugiją (SINA). Organizacijos aktyvistai siūlė aprengti gyvūnus visame pasaulyje - visų pirma naminius ir darbinius. Grupės susirinkimuose buvo diskutuojama, ar labai dideli gyvūnai galėtų vaikščioti nuogi. "Nuogas arklys - tai chamiškas arklys", - skelbė padorumo gynėjai. Judėjimas tapo labai populiarus, jo prezidentas dalyvaudavo televizijos ir radijo programose, o simpatikai negailėjo pinigų gyvūnų drabužiams. Tik po trejų metų paaiškėjo, jog Proutas - tai dar vienas aktoriaus Bucko Henry persikūnijimas, o jam talkino garsus Amerikos komikas Alanas Abelas.

"Prima aprilis" galas

2005 metais Didžiosios Britanijos dienraštis "The Sun" pranešė, kad Europos Sąjunga ketina uždrausti apgaudinėti žmones balandžio pirmosios proga dėl fizinių ir psichinių tokių veiksmų pasekmių. Savaime aišku, informacija buvo išspausdinta balandžio pirmąją.

Mažas vėžlys, didelis vėžlys

XX amžiaus trečiajame dešimtmetyje paryžietis tapytojas Waldo Peirce padovanojo savo daugiabučio namo kiemsargei mažą vėžliuką, prašydamas rūpintis juo. Po kelių dienų dailininkas paslapčia pakeitė roplį šiek tiek didesniu. Vėliau dar keliskart pakartojo tą pokštą. Laiminga savininkė didžiuodamasi visiems rodė vėžlį, kuris augo kaip ant mielių. Ūmai atsitiko negirdėta nelaimė: vėžlys pradėjo mažėti ir galų gale grįžo iki pirmykščio dydžio - tai W.Peirce kaitaliojo jį į vis mažesnius. Susižavėjęs pokštu britas rašytojas Roaldas Dahlis parašė istoriją "Esio Trot" apie vėžliuką Alfie.

Parengė OSVALDAS ALEKSA

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"