TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Mokslininkų medžioklė

2008 12 06 0:00
LŽ archyvo nuotrauka

Ledo mumija žudo tuos, kurie su ja dirba, - jau yra mirę aštuoni žmonės.

Prieš septyniolika metų vokiečių alpinistų pora apsnigtose Alpėse prie Austrijos ir Italijos sienos aptiko sušalusį kūną. Insbruke atliktais tyrimais nustatyta, jog tas ledo žmogus sušalo prieš 5300 metų. Toks senas kūnas Europoje aptiktas pirmą kartą.

Netrukus prasidėjo istorija, tarsi sumanyta Holivude: vienas po kito ėmė mirti žmonės, prisilietę prie mumijos iškertant ją iš ledo arba atliekant tyrimą.

Kirto visiems.

Pirmas per autokatastrofą žuvo patologoanatomas, dėjęs kūną į plastikinį paketą. Antras buvo alpinistas, pristatęs mumiją į Insbruką, - jį užvertė sniego lavina. Paskui atėjo eilė teismo medicinos ekspertui, dariusiam skrodimą, ir žurnalistui, kūrusiam filmą apie mumiją. Tada - ledo žmogų radusiam vyrui. Jis vedžiojo ekskursijas į tą vietą, per pūgą nukrito į bedugnę ir buvo aptiktas visiškai tokios pat pozos - veidu žemyn, išnarinta kaire ranka - kaip mumija. Jį radęs gelbėtojų tarnybos vadovas praslinkus valandai po laidotuvių mirė nuo širdies priepuolio, nors anksčiau niekada nesiskundė širdimi. "Šios mirtys - joks dėsningumas", - pareiškė reporteriams pirmasis mumijos tyrinėtojas. Tiesa, paskui ir pats visai trumpai gyveno.

Ilsisi hermetiškoje kameroje

Austrai staiga be mūšio perleido teisę į mumiją pietiniams kaimynams iš Italijos. Šie neva įrodė, kad paskutinis ledo žmogaus prieglobstis buvęs piečiau Italijos ir Austrijos sienos, tad italai - teisėti jo savininkai. Mumija buvo atvežta į Bolzaną, čia jai įkurtas archeologinis muziejus. Dabar ledo žmogus ilsisi hermetiškoje kameroje, kurioje palaikoma nuolatinė temperatūra (6 laipsniai šalčio) ir drėgmė (98 proc). Lankytojai gali apžiūrėti jį pro specialų langelį.

Tačiau grėsmingo velionio "adreso" pakeitimas anaiptol neapsaugojo mokslininkų nuo juos persekiojančios mirties. Kita auka tapo australas archeologas ir mikrobiologas Tomas Loy. Jis susirgo mirtina kraujo liga vos tik pradėjęs tirti mumiją.

Kuo serga profesorius?

Insbruke žurnalistas susitiko su patologoanatomu Werneriu Platzeriu. Profesorius jau mėnesį serga, tad priėmė jį ne institute, o savo viloje. Visų pirma mokslininkas pareiškė, kad jo liga nesusijusi su mumijos tyrinėjimu. Tiesa, kuo serga, W.Platzeris ir pats iki šiol nežino.

Žurnalistas aplankė Bolzano archeologijos muziejų ir pro langelį žvilgtelėjo į išdžiūvusį, deformuotą kūną. Jam kilo abejonių, ar dėl to pasižiūrėjimo verta rizikuoti šimtų vaikų ir paauglių nervų sistema. Žurnalistas paklausė muziejaus mokslinės darbuotojos Lios Venturini, ar galima tikėti tvirtinimais, kad ekskursantai, pažvelgę į mumiją, iškart suserga gripu.

"Taip, rinkome statistikos duomenis iš miesto mokyklų, rengusių ekskursijas. Istorijos mokytojai atveda vaikus klasėmis, o kitą dieną nuo ketvirtadalio iki pusės mokinių suserga,"- sakė L.Venturini.

Vadinasi, mumijos prakeiksmas vis dėlto egzistuoja?

"Greičiau taip nutinka dėl to, kad vaikams, kol nesusiformavusi jų psichika, nelabai naudinga apžiūrinėti kūną be odos ir stebėti filmą apie mumijos preparavimą. Tokie įspūdžiai susilpnina imunitetą,"- teigė L.Venturini.

Šis aiškinimas nesikerta su nenormalių reiškinių tyrinėtojo Jeano Domenico Pergeut nuomone. Jis įsitikinęs, jog neleistina demonstruoti negyvo kūno kaip eksponato. Kad būtų sustabdytas nepaaiškinamų mirčių konvejeris, mumiją reikia kuo greičiau palaidoti. Bet kažin ar šis perspėjimas sulaikys Garetą Loy, mirusio archeologo brolį ir kolegą. Jis pareiškė ketinąs užbaigti ledo žmogaus DNR tyrimą ir parašyti knygą, kurią buvo pradėjęs brolis.

Prieš septyniolika metų alpinistas Helmutas Simonas Alpių ledynuose aptiko vadinamąjį Otzį. Priešistorinio žmogaus mumija pasirodė esanti ne paprasta, o "auksinė", kitaip tariant, neįkainojama. H.Simonas metų metus teisėsi su Italijos Bolzano provincija, kurios teritorijoje rado kūną, dėl jam priklausančios premijos. Alpinistas prieš kelerius metus mirė, tad toliau bylinėjasi jo paveldėtojai. Italijos valdžia norėjo atsipirkti 50 tūkst. eurų suma, tačiau ieškovo advokatas reikalavo gerokai daugiau ir nurodė didžiules pajamas, kurias Pietų Tirolis gauna iš mumijos, - jos pažiūrėti atvažiuoja milijonai turistų. Byla pasiekė Romos kasacinį teismą. Pagaliau šalys susitarė - H.Simono našlė gaus 150 tūkst. eurų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"