TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Moteris su ginklu

2011 12 10 7:00

Karės silpnesnės fiziškai, tačiau ištvermingesnės, o greta jų ir vyrai nedrįsta rodyti silpnumo. Ekstremaliomis sąlygomis tai itin svarbu, todėl dažnai tampa svariu kontrargumentu tiems, kas tvirtina, kad moterims kariuomenėje - ne vieta.

Galima teigti, jog pirmosios moterys į Lietuvos kariuomenę atėjo per Sausio įvykius 1991-aisiais. Nors pačios kariuomenės tada dar nebuvo, nemažai moterų panoro tapti savanorėmis. Kai kurios jų taip ir liko karo tarnyboje. 

Tačiau ilgą laiką tebegaliojo nuostata, kad "moteriai kariuomenėje - ne vieta", ir iki pat 2000-ųjų merginos į Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademiją (LKA) nebuvo priimamos. Savo iniciatyva tai tyrusiai lygių galimybių kontrolierei Aušrinei Burneikienei paskelbus išvadas, jog šiuo požiūriu moterys diskriminuojamos, jau 12 metų LKA studijuoja ir merginos. 

Trečiame kurse besimokanti kariūnė Laura Šidagytė neslepia, kad kai kurie jos kurso draugai į merginas vis dar žvelgia kreivokai. "Iš pradžių tai tikrai jautėme, tačiau kai vaikinai pamatė, kad visur - ir mokslo srityje, ir pratybose - žengiame koja į koją su jais, požiūris pasikeitė. Bet ir dabar atsiranda tokių, kurie neslepia savo neigiamos nuomonės, nevengia ir kokį šiurkštesnį juokelį paleisti", - LŽ pasakojo tarptautinius santykius LKA studijuojanti L.Šidagytė. 

Pavojų pajuto intuityviai

Gamtos sutvarkyta, kad moterys fiziškai silpnesnės už vyrus, todėl kariuomenėje privalomi fiziniai normatyvai joms numatyti mažesni. Tačiau realioje tarnyboje jokių nuolaidų kariūnėms netaikoma. "Moteris - toks pat karys, todėl per pratybas ji privalo daryti viską, ką daro kiti kariai: ir per speigą poste šalti, ir tokias pat kuprines tampyti, o kartais dar ir draugo paimti, jei šis neša menamą sužeistąjį", - LŽ aiškino motorizuotos pėstininkų brigados "Geležinis vilkas" atstovas spaudai kapitonas Ainaras Jonaitis.

Jam tiek misijoje, tiek ankstesnėje tarnyboje artilerijos batalione yra tekę per mokymus petys į petį dirbti su moterimis. "Jos mus sustiprina. Juk matydamas, kaip moteris spaudžiant šalčiui nedejuoja, o priešingai - šypsosi, negi tirtėsi jai galvą ant paties padėjęs. Vyriškasis ego to neleidžia", - juokėsi A.Jonaitis.

Neretai moterys pasirodo esančios ir praktiškesnės, ir gudresnės. Eilinė Kristina Radzevičienė - artilerijos bataliono, įsikūrusio Rukloje, prie Jonavos, vairuotoja. Ji prisiminė, kaip kartą per pratybas su kolegomis važiavo parinkti vietos, kurioje būtų galima paslėpti ir užmaskuoti visureigius. Tąkart kariai vyko dviem automobiliais. Vyrų prisėdęs visureigis pasuko link nedidelio miškelio, prie kurio šliejosi suartas laukas, o už jo driekėsi pievelė. Moteris perspėjo karius: nevažiuokite ten, įklimpsite. Tačiau užsispyrę vyrai nuriedėjo į nusižiūrėtą vietą, o Kristina apdairiai sustojo jų palaukti. "Buvo likę vos 200 metrų, kai ta mašina "sėdo". Pilvais užgulę stūmėme, bet visureigis - nė iš vietos", - kvatojo Kristina. Iškviestas sunkvežimis taip pat įklimpo, atvažiavo dar vienas. Šis irgi įstrigo lauke. "Nežinau, kiek laiko vyko gelbėjimo darbai, išvažiavau. Žinau tik tiek, kad visus išvadavo iškviestas dar vienas sunkvežimis, tik gerokai galingesnis", - prisiminė moteris. 

Vaikai auga savarankiški

Kristina atėjo į kariuomenę iš kulinarijos. "Tėvas įkalbėjo mokytis kulinarijos, o man visada patiko technika", - prisipažino ji. Iš pradžių Kristina krašto apsaugos sistemoje dirbo virėja. Po kurio laiko pagaliau pasitaikė proga tapti vairuotoja. Išsiskyrusi moteris augina trylikametį sūnų ir penkerių metų dukrą. Vaikai jau įprato būti savarankiški. Vyresnėlis geba ir sesutę prižiūrėti, ir valgyti pasigaminti. Jis - šeimos vyras. 

Tris atžalas augina ir eilinė Idilija Kurtinaitienė, Algirdo bataliono būrio vado ryšininkė. Vyriausiajai dukrai - trylika, sūnui - vienuolika, o mažėlei - vos penkeri metukai. Moteris sako esanti griežta ir sportiška. Ji žavisi alpinizmu, mėgsta šuolius iš didelio aukščio su virve. O štai Idilijos dukros - visai ne į mamą. "Jos - princesės", - nusišypsojo karė. 

Vyras supranta žmonos pomėgius, nes irgi tarnauja tame pačiame Algirdo batalione. Taigi namuose - du kariūnai, dvi princesės ir sportiškas berniukas.

O štai Reginos Juknevičienės vyras išleido žmoną į 12 savaičių  bazinės kario tarnybos savanoriškus kursus "grieždamas dantimis". Tačiau kai moteris davė priesaiką, į šventę vis dėlto atvyko. "Labai to norėjau. Juk mane mylintis žmogus turi palaikyti mano siekius", - sakė Regina. 

Susitikti su LŽ žurnaliste kariūnė atėjo tiesiai iš pratybų, per petį persimetusi automatą. Penkiametę dukrą auginanti Regina prasitarė ketinanti stoti į Lietuvos kūno kultūros akademiją, tačiau ją baigusi norėtų tarnauti kariuomenėje. 25 metų moteris dar tik žengia pirmuosius žingsnius, tačiau jau dabar yra įsitikinusi, kad tarnyba kariuomenėje - kaip tik jai.

Nekariški pomėgiai

Visos Rukloje tarnaujančios karės tvirtino, jog nuo mažens labiau domėjosi "vyriškais" užsiėmimais. Vaikystėje jos mieliau skaitydavo knygas apie karą nei pasakas apie princeses. 

Kai kurių merginų tėvai taip pat tarnauja kariuomenėje. Irma Iljina LŽ prisipažino, kad augo Jonavoje, kurioje gyvena labai daug Rukloje dislokuotų karių. Iš pradžių ji svyravo, ką rinktis - kariuomenę ar policiją. Tačiau nenorėjo vykti mokytis toli nuo namų, į Klaipėdą, tad dabar Irma - artilerijos bataliono taikytoja.

LŽ kalbintos karės viena per kitą paneigė esančios valdingos ir šiurkščios, kaip įprasta manyti apie kariuomenėje tarnaujančias moteris. K.Radzevičienė patikino, kad "darbo į namus nesineša". Namie ji - švelni, gera mama, kokią vaikai ir nori matyti. Tad vakarais kartu su savo atžalomis ruošia pamokas, skaito knygas. "Kasdien prisiklausau ne tik pasakų, bet ir garsiai skaitomų geografijos, istorijos temų", - kalbėjo K.Radzevičienė. Moteriai labai patinka turėti jaukius namus, todėl mėgsta juos puošti ir tvarkyti.

Visai nekariški ir taikytojos I.Iljinos pomėgiai - rankdarbiai, tapyba, lipdymas. "Mane pažinojusieji nustebo, kai nestojau mokytis, pavyzdžiui, dizaino", - užsiminė I.Iljina.   

Sūnų paliko su tėčiu

Tarnyba kariuomenėje moterims atrodo paprasta, kai nereikia palikti šeimos, vaikų. Tačiau į Afganistaną su misija išvykusiai Krašto apsaugos savanoriškųjų pajėgų (KASP) savanorei Giedrei Sabaliauskienei dėl tarnybos beveik aštuoniems mėnesiams teko palikti dešimtmetį sūnų. "Prieš apsispręsdama labai ilgai su juo kalbėjausi. Sūnus neprieštaravo, sakė pagyvensiąs su tėveliu. Kai jau buvau Afganistane, kalbėdavomės per skaipą, elektroniniu paštu ir laukėme, kada susitiksime", - prisiminė 31 metų moteris. Bet iškart prisipažino, kad antrą kartą nesiryžtų sūnaus palikti.

KASP Karo prievolės ir komplektavimo skyriaus vyriausioji specialistė G.Sabaliauskienė vyko į misiją su Algirdo bataliono vyrų grupe. Prieš tai pusę metų mokėsi Rukloje. Viešųjų ryšių specialistės profesiją turinti Giedrė keliavo padėti afganų moterimis, nes joms su vyrais bendrauti draudžiama. 

Pasak karės, afganai su ja elgėsi labai maloniai. "Jokių kreivų žvilgsnių, kalbėdavo mandagiai ir geranoriškai, net ranką paspausdavo. Tačiau tik tada, jei pati paduodavau", - LŽ pasakojo  Giedrė. Tuo metu, kai lietuvė tarnavo Afganistane, moterų tarp maždaug 150 karinio padalinio karių tebuvo septynios, tarp jų ir amerikietė, kolumbietė.

Pavojinga profesija

Leonarda Kuodienė savanore tapo per Sausio 13-osios įvykius, kai daug kam grėsė pavojus, o uniformuotam savanoriui - dvigubai didesnis. Į nuolatinę tarnybą ji apsisprendė pereiti, kai gegužę buvo nužudytas pasienietis Gintaras Žagunis. Diplomuota ir patyrusi teisininkė daug prisidėjo kuriant Lietuvos kariuomenę. "Šeima apie mano darbą žinojo mažai. Viską dariau, kad apsaugočiau ją nuo pavojaus, nes kartais žinoti yra pavojinga. Tiesa, parlamento šturmo dieną abi dukros, kurioms tada buvo 11 ir 13 metų, kartu su manimi buvo prie parlamento", - prisiminė savanorė. 

LKA kariūnei L.Šidagytei gyvenimo iššūkiai dar prieš akis. Mergina prisipažįsta, kad į kariuomenę ją patraukė... drausmė. Dar mokykloje Laura savo disciplinuotumu stebino klasės draugus - specialiame dienoraštyje žymėjosi, kada reikia ruošti pamokas, sportuoti, eiti miegoti ir t. t. "Kariuomenėje nebuvęs žmogus neįsivaizduoja mūsų gyvenimo. Mano draugams civiliams atrodo, kad svarbiausia, jog esame viskuo aprūpinti, neva retkarčiais pabėgiojame paėmę automatus po miškus arba vykstame į pratybas užsienyje. Tačiau jie nežino, kad kariuomenėje tenka sunkiai dirbti ir privalu išsiugdyti asmenybę", - pabrėžė LKA trečiakursė.  

L.Šidagytė LŽ tvirtino neturinti širdies draugo ir, matyt, greitai neturėsianti. "Mes labiau atskirti nuo kitų aukštųjų mokyklų, tad susipažinti su vaikinu nelabai išeina. O kariškio vyro nenorėčiau, - nusijuokė mergina. - Mes, kariūnės, labai išrankios, nes nuolat būdamos kartu su vyrais pamatome visas jų ydas." 

Lietuvos kariuomenėje moterų - beveik 10 proc., mažiausiai jų yra karinėse jūrų pajėgose - tik 3,8 procento. 

NATO šalyse kariūnių skaičius svyruoja nuo 7 iki 12 procentų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"