TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Muziejui perduotas retas ryklys

2015 03 04 6:00
Manoma, kad šios rūšies rykliai yra gyvoji fosilija, gyvuojanti pastaruosius 125 mln. metų. huffingtonpost.com nuotrauka

Vienam Australijos muziejui vakar perduotas netoli šalies krantų sugautas retos rūšies ryklys. Dėl itin neįprastos išvaizdos jis daugelio vadinamas gelmių ateiviu. Gyvūnas išsiskiria savo ilgu snukiu, į smeigtukus panašiais dantimis bei blyškiai rausvu kūnu.

Šie priešistorinės išvaizdos gyvūnai yra žinomi kaip aitvariniai rykliai. Jie aptinkami vandenynų gelmėse priedugnio zonoje. Apie jų gyvenimą mažai žinoma.

„Jis išties įspūdingas – ne atgrasus, o gražus“, – sakė Australijos muziejaus žuvų kolekcijos kuratorius Markas McGroutheris. Vyras pridūrė, kad to ryklio dantys atrodo tarsi mažyčiai durklai. Jis aiškino, kad tokių gyvūnų aptinkama labai retai.

Pasak M. McGroutherio, sugautas gyvūnas yra tik ketvirtasis aitvarinis ryklys, perduotas Sidnėjuje įsikūrusiam muziejui. Pirmi du individai į muziejaus kolekciją pateko praeito amžiaus devintąjį dešimtmetį.

Ryklį vienas žvejys sugavo sausį prie pietryčių Australijos krantų, apie 200 m gylyje. Gyvūnas buvo nugabentas į vietos akvariumą.

M. McGroutheris sakė esantis sužavėtas, kad galės ištyrinėti ryklį. Šios rūšies atstovų aptinkama Ramiajame, Atlanto ir Indijos vandenynuose. Manoma, kad ši rūšis, kurios mokslinis pavadinimas – Mitsukurina owstoni, yra gyvoji fosilija, gyvuojanti pastaruosius 125 mln. metų.

Muziejaus žuvų kolekcijos kuratorių žavi šio gyvūno nasrai. Medžiojant jie gali būti staigiai iškišami į priekį, o vėliau vėl įtraukiami po mėsingu pleišto pavidalo snukiu. Naujienų agentūrai AFP tyrėjas pasakojo, kad ryklio raumenys minkšti, glebūs, todėl veikiausiai jam nereikia eikvoti daug energijos. Gyvūnas lėtai plaukioja virš dugno, naudodamasis savo snukiu kaip metalo detektoriumi.

„Jis naršo dugną, o kai aptinka kokią nors žuvelę, krabą arba kalmarą – šmaukšt, staigiai išmeta į priekį nasrus ir sučiumpa grobį, kad ir koks jis būtų, – aiškino M. McGroutheris. – Jis perveria grobį aštriais, smailiais dantimis ir praryja jį visą.“

AFP, BNS, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"