TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

"Naujas dainas į tėviškę vežu"

2006 06 14 0:00
Šių metų laureatai Rūta Makutėnaitė (dešinėje) ir Vytautas Kaziela su Antano Miškinio dukra Jolanta Garjonienė.
Autorės nuotrauka

Pavadiniman gulusi eilutė iš Rytų Aukštaitijos dainiaus Antano Miškinio eilėraščių ciklo "Pravažiuojant" jo gimtinėje, Utenos seniūnijos Juknėnų kaime, ketvirtąjį birželį pavirsta poezijos paukštės įspaudu ant eiliuotą žodį dar priimančios širdies.

Tik ne basos kojos, kaip kadaise, o automobilių ratai kelia dulkių debesį ruože žvyrkelio, kuriuo dar studenčiokas Antanas pareidavo į tėvų namus nuo Daugailių kryžkelės. Dabar tenykščių širdys pasidalija pusiau: Šv. Antano Paduviečio bažnyčia kviečia į atlaidus, o Antaninės - į poezijos sakralią popietę Miškinių sodyboje po senomis obelimis ir alyvų ūku. Kartu paskui respublikinį "Poezijos pavasarį" tarsi sesulė vasara Lietuvos rytuose sužėruoja tarptautinė poezijos šventė, pavadinta tarmiškai skambančia miškiniška eilute "...ir saulas diementas žėruos". Pirmasis šiųmetinės akordas: tarptautinė ekslibriso paroda Utenos kultūros centro dailės galerijoje. Salės paskliautėn kopėtėlėmis "lipo" mažieji knygų ženklai, o po jomis tikrus grūdus "lesė" cypsintis guminis paukštelis. Taip sumanė parodos iniciatorius, dailininkas, ekslibrisų kūrėjas ir poetas Klemensas Kupriūnas. Knygos ženkle jo mėgstamiausias paukščio motyvas, - juk posmai visada sparnuoti. Šioje parodoje buvo smagu regėti, kaip lietuvių poetus mažojoje grafikoje įamžina dailininkai iš Kroatijos, Japonijos, Norvegijos, Bulgarijos, Lenkijos, Latvijos, Prancūzijos, Italijos ir net tolimosios Argentinos. Nuo klasikinio linoraižinio iki kompiuterinės grafikos: tokia ekslibriso kaita.

Pulkelis poetų iš Vilniaus, Kauno, Gruzijos, Rusijos, Škotijos, Lenkijos su poete, prozininke ir vertėja, Rašytojų sąjungos pirmininko pavaduotoja Birute Jonuškaite, lydimi Aukštaitijos kūrėjų, pirmąją šventės dieną pateko į pilnutėlę Visagino "Draugystės" kultūros namų salę. "Vidudienis, o eilių klausytojų spūstis, - stebėjosi Birutė. - Tokią akimirką išties pasijunti reikalingas, o ne koks keistuolis kvailelis, šiais laikais dar kuriantis eilėraščius". Pastaruoju laiku apskritis vis labiau gręžiasi į šią rusakalbių salelę: visaginiečiai vis drąsiau dalyvauja tautodailininkų darbų parodose, literatūros renginiuose.

Antrąją šventės dieną svetingu glėbiu pasitiko literatūriniai Anykščiai. Po koplyčios skliautais nusklendė poezijos paukštė. Tenykščio pedagogo Balio Meldaikio atliekamos muzikinės improvizacijos tik įtaigiau pavirpino jos skrydį. Įkandin paukštės - kelionė rašytojų gyvenimo ir kūrybos takais bei šimtamečiu siauruoju geležinkeliu su Tado Blindos atrakcijomis.

Saulė tikrai sužaižaravo deimantais paskutinę šventės dieną. Anei debesėlio, net baltučio jo pūko dangaus mėlynėje virš Juknėnų. Tik jais baltavo senųjų juknėniškių galvos, o paskui ant prieklėčio ir baltutis ragaišis, ir kmynais "strazdanotas" tenykščių "gaspadinių" suslėgtas sūris, balta puta korėtas uteniškių alus. Svetingumu ir vaišingu garsus buvo Miškinių kiemas. Šito nepamirštama ir dabar.

Bet pirmučiausia visiems magėjo, kas gi bus ketvirtasis Antano Miškinio premijos laureatas, kurio poezijoje gyviausia aukštaitiška dvasia. "Išgirsi, kaip ošia jūra/ Pačiam vidury Aukštaitijos, /kaip vėjas nupusto smėlį/ Nuo rausvo aukšto dangaus", - ištarė komisijos pirmininkas savivaldybės meras Alvydas Katinas, ir tapo aišku, kad šitas žmogus poetas Vytautas Kaziela. Jo tėviškė - Molėtai, jo sielos vaikų - eilėraščių - gimtinė Utena. Iš keturių pretendentų Vytautas, galiūno stoto vyras, pernai įveikė sunkią ligą, savo 50 jubiliejaus proga išleido rinktinę "Kas nebus pralaimėta", ir laimėjo ne tik kūnu, bet ir dvasia. Šalimais Vytauto atsistojo miela mergaičiukė - mažosios Antano Miškinio premijos laureatė, Vilniaus licėjaus 4c gimnazijos klasės moksleivė Rūta Makutėnaitė. Grindinio mergaitė, kurios eilėraščių eilutėse srovena sodietiški atšvaitai ("sugižęs pienas it šlapdriba"), kurie greičiausiai būtų patikę ir pačiam Miškiniui.

Paskui poezijos paukštė nutūpė ant miesto grindinio - senosios pašto stoties - dabartinės dailės mokyklos kiemelyje. Gruzino Chalvos Bakuradzės "Malda", išversta į kitą kalbą, prarastų žodžių vibracijos žavesį, šiuokart jaudulingai virpėjo gimtąja. Kvartetas 4 TANGO iš Vilniaus (vadovė Kristina Žebrauskaitė) kerėjo savaisiais muzikos jausmais. Ir meras Alvydas Katinas (nebūtų Juknėnuose gimęs) išleido pirmąją poezijos knygą "Sienos iš vėjo". Šventėje skaitydamas savo eiles, nebuvo labai lyriškas, greičiau autoironiškas: "...tampau su savimi eilėraščių terbą /nors gaunu mero atlyginimą".

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"