TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Naujieji Romos barbarai

2014 08 06 6:00
Plėšriosios žuvėdros užplūdo Romą. panoramio.com nuotrauka

Romą užplūdo tūkstančiai žuvėdrų - paukščiai drąsiai vagia maistą, dergia skulptūras ir net puola popiežiaus taikos balandžius.

Dabar nenuostabu pamatyti ir tokį vaizdą, kaip didžiulė stipri žuvėdra Romos aikštėje doroja sumedžiotą karvelį. Atrodytų, šie paukščiai turėtų sklandyti vėjyje palei tolimus krantus, lydėti žvejus ir misti jų paliekamų žuvų liekanomis, o ne ryti balandžius miestų gatvėse. Bet, pasirodo, kaip tik tai ir vyksta: žuvėdros daug kur palieka jūrą ir kraustosi į miestus. Italijos sostinė - ne išimtis.

Romoje tūkstančius metų nėra buvę perinčių žuvėdrų. Jos pasirodė tik maždaug prieš 35 metus, priviliotos šiukšliadėžių ir sąvartynų, į kuriuos šiuolaikiniai romėnai verčia maisto atliekas. Dabar Romoje veisiasi dešimtys tūkstančių žuvėdrų, ir pastarasis jų įsiveržimas į Amžinąjį miestą tikrai primena barbariškumą.

Šių metų pradžioje popiežius Pranciškus kartu su dviem vaikais aukštai virš minios Šv. Petro bazilikos aikštėje paleido per langą du baltus taikos balandžius. Žmonės palydėjo juos džiaugsmo šūksniais. Tačiau visų siaubui vieną paukštį ore užpuolė žuvėdra. Ji pagavo balandį už uodegos aukštai virš popiežiaus rūmų, bet šis sugebėjo ištrūkti. Žuvėdros snape liko tik pluoštas plunksnų. Blogesnį taikos ženklą sunku būtų ir įsivaizduoti. Nieko gero nepridėjo ir tai, kad kitą balandį užpuolė ir apdraskė nuožmi varna.

Labiausiai Romos žuvėdros mėgsta rudenį, kai į miestą suskrenda milijonai varnėnų ir temstant jie būriuojasi. Tai vienas nuostabiausių čia stebimų gamtos šou. Būriai paukščių sudaro didžiules, tamsias, sūkuriuojančias dėmes danguje. Šimtai tūkstančių jų, it vienas, nardo, sukasi ir daro kilpas blėstančioje šviesoje. Paskui visa ta masė klegėdama nutūpia medžiuose palei Tiberį. Senovės Romoje pagal varnėnų danguje "išrašytas" kreives buvo aiškinami pranašingi ženklai - kaip nusiteikę dievai. Bet šiais laikais tuos paukščius medžioja žuvėdros. Ruduo joms - tikras banketų metas.

Žuvėdros terorizuoja ne tik vietos gyvūniją. Prašmatniame restorane ant stogo, kur svečiai prie baltomis staltiesėmis apdengtų stalų gėrisi Amžinojo miesto panorama, staiga lyg iš niekur atsiranda būrys žuvėdrų ir nuo turėklų iš taip arti, kad galima ranka pasiekti, įbeda į juos godžius žvilgsnius. Jos nori restorano lankytojų valgių. Tą pačią akimirką, kai stalas paliekamas, padavėjams dar nespėjus jo nukraustyti, it vilkai alkanos didžiulės žuvėdros puola ryti likučių iš lėkščių. Kai kurios taikosi nugvelbti ko nors net nuo tų stalų, kurie dar tebėra užimti. Vaizdas, kaip žuvėdros jauniklis slidinėdamas ant plytelių ir baisiausiai klykdamas reikalauja maisto iš savo motinos, o tuo metu restorano pianistas tiesiog neriasi iš kailio, ir su visam primena Alfredo Hitchcocko "Paukščius". Padavėjai vaiko žuvėdras pliaukšėdami valgiaraščiais.

Galima tik įsivaizduoti, kokį pasibjaurėjimą šiems sparnuočiams jaučia tie, kuriems "pasisekė" gyventi viršutiniuose aukštuose, šalia tokių kaimynų, ypač perėjimo laikotarpiu. Žuvėdros būna labai agresyvios, jei mano, kad jaunikliams gresia pavojus. Jos gali nerti taikydamosi tiesiai į žmogų ir nukreipti į šį pliūpsnį išmatų. Ramus rytas terasoje garantuotai palaidotas.

Tačiau tiems, kurie gyvena kitur, ne virš aikščių, žuvėdros pernelyg netrukdo. Naujieji atėjūnai kai ko net prideda senajam miestui. Didžiuliai būriai žuvėdrų nutūpia vėsų Tiberį tvankiais vasaros vakarais, ištiesusios sparnus jos sklendžia virš raudonų stogų, saulei leidžiantis nardo tarp kupolų ir bažnyčių bokštų. Tie paukščiai niekur neketina išskristi. Jie tapo romiečiais.

BBC, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"