TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Nebaugi senatvė Norvegijoje

2007 05 02 0:00
Būrys Lietuvos moksleivių - būsimų socialinių slaugytojų - susipažino su senelių slauga Norvegijoje.
Andžejaus Galkovskio nuotrauka

Lietuvos moksleiviai - būsimi slaugytojai - atlikę praktiką Norvegijoje buvo sužavėti, kaip gražiai seneliai ten leidžia dienas: aplink juos tupinėjama kaip apie mažus vaikus.

Dešimt Vilniaus, Kupiškio, Alytaus bei Šilutės technologijų ir verslo profesinio mokymo centrų moksleivių pagal mokomąją programą, kurią remia ES Leonardo da Vinci paramos fondas, tris savaites praleido Norvegijoje, Larlados mieste, susipažino, kaip čia organizuojama slauga namie ir senelių globos įstaigose. "Moksleiviai, kartu su norvegų socialinės slaugos darbuotojais lankę senelius jų namuose, buvo nustebinti priežiūros skirtumų. Lietuvoje slaugos namie, galima sakyti, nėra. Norvegijoje seneliai, kurie nori gyvenimą iki galo nugyventi savo namuose, net būdami jau visai neįgalūs turi puikias sąlygas", - pasakojo projekto vadovas Denisas Voišnis.

Pasak iš Norvegijos grįžusių moksleivių, sunkiai ar visai nevaikštantiems žmonėms, ligoniams po insultų, paralyžiuotiems, turintiems klausos ir regos problemų, priežiūra teikiama namie. Prie slaugos namų veikia mobili slaugytojų grupė, kuri tris kartus per dieną lanko senelius. Kiekvienas slaugytojas turi po automobilį, atveža globotiniams pusryčius, pietus, vakarienę, pristato vaistų, o jiems pasibaigus išrašo receptą. Kasdien būtinai bent po 40 minučių skiriama bendrauti. Valytojos sutvarko kambarius, išskalbia drabužius. Jei vienišam seneliui nieko nereikia, jis gali į namus išsikviesti slaugės asistentę pasišnekėti - tereikia paspausti ant kaklo kabančio pakabuko mygtuką.

Jei seneliai negali atidaryti durų ar negirdi skambučio, atvykusi slaugytoja atsirakina prie namo esančią specialią dėžutę, kurioje būna laikomi globotinio raktai, ir įeina į namus.

Kaip įsitikino moksleiviai, skiriasi ir senelių priežiūra slaugos namuose. Kiekvienam slaugytojui Norvegijoje tenka prižiūrėti po 5-6 žmones (Lietuvoje - po 15-20). Į palatas įeinančios slaugės visada pasibeldžia - gerbiamas žmonių privatumas.

Moksleiviai susidarė nuomonę, kad seneliais gerai rūpinasi ne tik slaugės (beje, jų statusas kur kas aukštesnis nei Lietuvoje, kur šis darbas prilyginamas sanitaro darbui), bet ir valstybė. Slaugės gauna gana gerą atlyginimą, o senelių priežiūrai jos turi tokias sąlygas, kad pačios pernelyg nepavargtų, kad reikėtų kuo mažiau fizinės jėgos. Globotinių nereikia kilnoti, naudojami įvairūs diržai, specialūs keltuvai iš lovos nevaikštančius senelius pakelia ir įsodina į vežimėlį. Nevaikštantieji vežami į poilsio, įvairių užsiėmimų kambarius, stengiamasi kuo dažniau keisti jų aplinką. Ir slaugos namuose, ir slaugomų senelių namuose prie vonių įrengti specialūs keltuvai, kad žmogų be vargo būtų galima įkelti į vonią ir išmaudyti. Beje, tai Norvegijoje daroma tris kartus dažniau negu Lietuvoje.

Slaugos namuose yra specialūs rankdarbių kambariai, kuriuose seneliai piešia, mezga, siuva, net audžia. Koridoriuose kada tik nori gali rasti arbatos, kavos, vaisių ar sulčių. Žiemą vakarojama poilsio kambaryje prie židinio, čia žiūrimas televizorius ar tiesiog šnekučiuojasi su savo bendraamžiais.

Per darbo pertraukėles slaugės gali pailsėti fotelyje-masažuoklyje. "Gal todėl jos ir dažniau šypsosi, ir neatrodo labai pavargusios?" - svarstė moksleiviai.

Pasak projekto bendradarbės Violetos Čepinskienės, Lietuvoje slauga namie, galima sakyti, palikta savieigai, kas kaip išmano, išgali, taip ir samdosi prižiūrėtojus. "Norvegijoje neįgaliems, silpnos sveikatos seneliams priežiūrą namie garantuoja valstybė, - pasakojo ji. - Ten, kur mes viešėjome, socialiniai darbuotojai kasdien po tris kartus aplanko gana didelėje teritorijoje išsidėsčiusio miestelio senelius - miestelis ilgas ir siauras, slėniu nusidriekęs apie 50 kilometrų."

Pasak D.Voišnio, su moksleiviais kartu viešėjusio Norvegijoje, jį labai nustebino paveikslų gausa senelių namuose - gana jauku, visa aplinka primena namus. Gerai nuteikiančių paveikslų ir kitų dailės darbų gausu ir Norvegijos ligoninėse. "Kaip man pasakojo norvegai, iš ligoninei ar senelių namams skiriamų pinigų keletą procentų metų biudžeto privaloma skirti menui - taip numatyta valstybės. Matyt, norvegai supranta, kad menas gydo sielą. Tai ypač svarbu ligoninėse, senelių namuose, - pasakojo D.Voišnis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"