TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

"Nedėvima suknelė negyva"

2011 04 23 0:00
C.Deneuve su filmo "Žmonos maištas" režisieriumi F.Ozonu.
AFP/Scanpix nuotrauka

Taip sako Catherine Deneuve, vadinama Francois Ozono komedijos "Žmonos maištas" ("Potiche") puošmena. Prancūzijos tautine šventąja laikoma aktorė savaitraščiui "Stern" duotame interviu kalbėjo apie nerūpestingus vyrus, madą ir savo draugą Gerard'ą Depardieu.

- Pirmuose filmo "Žmonos maištas" kadruose bėgiojate vilkėdama ryškiai raudonu treningu po mišką su plaukų suktukais prastai nušviesintuose plaukuose. Ar tai reiškia, kad atsisakėte grožio deivės tuštybės?

- Juokinga scena, ar ne, tačiau jos reikėjo. Nevalyva mano išvaizda filmui iš karto suteikia reikiamą toną.

- Filmo veiksmas vyksta 1977-aisiais. Ar ir šiuo metu yra tokių moterų kaip fabrikanto žmona Suzanne, kurios tik puošia interjerą?

- O taip. Daug moterų gyvena kaip madam Piužol, nes mažai kas pasikeitė. Manau, kad dauguma žmonių iš patirties žino, ką reiškia būti "potiche" - parodiniu egzemplioriumi: esi kažkieno palydovas, neturi, ką pasakyti, nežinai, ką veikti, tik demonstruoji save. Man pačiai taip yra kelis kartus nutikę.

- Kokios moterys šiandien leidžia su savimi taip elgtis?

- Daugybei moterų trūksta pasitikėjimo savimi, jos apsiriboja buitimi ir nekuria savo gyvenimo. Pažįstu kelias nuostabias jaunas aktores, kurios dirba tik 6 mėnesius per metus arba filmuojasi tik viename filme. Jos taip elgiasi todėl, kad nori rūpintis vaikais bei namais. Be to, moterims vis dar reikia dirbti du kartus sunkiau nei vyrams, kad įrodytų savo galimybes. Vienodas atlygis už tą patį darbą? Moterys - valdžios atstovės? Mums iki to dar toli.

- Ar pasaulis būtų geresnis, jei moterys turėtų daugiau valdžios?

- Pagyvensime - pamatysime.

- Daužniausiai dirbate su režisieriais vyrais. Kaip sekasi dirbti su moterimis?

- Moterų režisierių mažiau, todėl vaidinau santykinai daug filmų, kuriuos režisavo moterys. Su režisierėmis sunku, nes jos dažnai, kaip Nicole Garcia, buvusios aktorės, todėl labai įnoringos. Su vyrais režisieriais dirbti paprasčiau.

- Kriminalinėje komedijoje "Aštuonios moterys" vaidinote kartu su daug garsių prancūzių aktorių. Ar viskas vyko sklandžiai?

- Mes mėgavomės. Aštuonias savaites filmavomės toje pačioje filmavimo aikštelėje, visada tais pačiais rūbais. Ji tarsi tapo naujais namais. Sunku buvo tik režisieriui. Francois Ozonas nuolat turėjo stengtis, kad nė viena mūsų neįgautų pranašumo.

- Septintajame dešimtmetyje tapote žvaigžde, tačiau režisieriai jumyse pirmiausia matė seksualiai nevaržomą, neurotišką blondinę. Vėliau ryžtingai kūrėte su vyrų pranašumo demonstravimo apraiškomis kovojančias moteris. Ar tai savotiškas kerštas režisierių fantazijoms?

- Čia jau jums fantazijos pritrūko. Mano vaidmenys greičiau buvo visuomeninės, o ne mano asmeninės raidos išraiška.

- Kad ir kaip būtų, šiandien esate labiau atsipalaidavusi ir paslaugesnė. Jau nesate šalta ir išdidi.

- Taip yra todėl, kad jaunystėje buvau drovi. Nesu "atsipalaidavusi" ir dabar. Pokyčius lėmė ilgametė patirtis ir įgautas pasitikėjimas savimi. To įgavusi imi spinduliuoti.

- Ar šiuo metu vyrų valdomas pasaulis kelia mažiau įtampos?

- Negalėčiau to teigti. Su vyru jautiesi laisviau, kai pragyveni su juo dešimt metų. Kadangi man tai nė karto nepavyko, galiu tik spėlioti.

- Jūsų kolega Gerard'as Depardieu pasakė, kad Jūs - vyras, kokiu ir jis mielai būtų. Ką jis turėjo galvoje?

- Paklauskite jo paties.

- Ir mane ši scena sujaudino. Turėjome prie jos paplušėti, bet tai nepatiko Gerard'ui, nes jis nemėgsta daug laiko skirti repeticijoms. Be to, tą dieną jis nebuvo nusiteikęs šokti. Gerard'as nuo fizinio krūvio greitai pavargsta.

- Kodėl moterims taip patinka G.Depardieu?

- Jis myli aktores. Joms jis labai dosnus.

- Ar neturėjote su juo romano?

- To klausti nedera. Žinoma, galite klausti, bet aš neatsakysiu.

- Dar 1980 metais, kai vaidinote G.Depardieu mylimąją Francois Truffaut filme "Paskutinis metro traukinys", ekrane lėkė žiežirbos. Jūs abu - meistriškiausia prancūzų kino pora.

- Gerard'as - senas mano draugas. Jo santykiai su filmų partnerėmis dviprasmiški. Jis jų nemyli, bet paprasčiausiai įsimyli. Kol baigiasi filmavimas.

- Balandį su Gerard'u vėl stojote prieš kamerą: Jūs - Anglijos karalienė naujajame filme apie Asteriksą "Dieve, saugok Britaniją".

- Tai labai trumpas vaidmuo, bet juokingas. 1966 metais pati buvau sutikusi karalienę. Labiausiai įstrigo tai, kad nežinojau, kaip turiu rengtis eidama į rūmus. Tuometis mano vyras Davidas Bailey buvo mados fotografas ir nusitempė mane pas Yves'ą Saint Laurent'ą. Tuomet pirmą kartą apsivilkau jo suknelę - ilgą, baltą, nėriniuotą. Po metų jis aprengė visus Luiso Bunuelio "Dienos gražuolės" aktorius.

- Nuo tada sėdėjote pirmoje eilėje per visus jo kolekcijų pristatymus ir buvote laikoma jo gera drauge.

- Nežinau, ar buvau draugė. Neskambinčiau jam bėdoje ir niekada nebuvau jo palydos dalis. Bet mes mėgome vienas kitą, lankiausi jo namuose Paryžiuje ir Maroke. Jis buvo labai drovus. Iki šiol turiu kelias jo suknias. Deja, reikia labai daug pastangų norint išlaikyti sukneles gyvas. Nedėvima suknia miršta.

- Labai. Bet nemanykite, kad daug laiko skiriu savo apdarams. Jie skirti viešumai.

 

Parengė RIMA KRUPENKAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"