TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Neilo Armstrongo Mėnulis

Reuters/Scanpix nuotrauka

Pirmasis žmogaus sukurtas palydovas, pasiekęs Mėnulio paviršių, priklausė Sovietų Sąjungai ir vadinosi "Luna 2". Jis buvo paleistas 1959-ųjų rugsėjo 13-ąją.

1961 metais JAV prezidentas Johnas F.Kennedy, sakydamas kalbą Kongrese, išreiškė susirūpinimą, kad JAV atsilieka nuo Sovietų Sajungos technologijų. Jis pabrėžė, kad nors skristi į Mėnulį yra brangu ir pavojinga, nežiūrint į šias kliūtis, reikia ryžtis. Prezidentas skatino daryti tai kuo greičiau, kol to neatliko niekas kitas. Tuomet J.F.Kennedy užsiminė tik apie vienintelį skrydį, neturėdamas jokių planų ateičiai. Neminėjo, kad reikėtų įkurti bazę, kuri tarnautų pastoviems skrydžiams.

Fanatiškai nusiteikę NASA (Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos) darbuotojai, tokie kaip Wernheris von Braunas, beprotiškai svajojo pakilti, skristi, dar neištirtuose kosmoso horizontuose turėti bazę, tačiau mokesčių mokėtojai buvo nusiteikę priešiškai. 

Amerikiečių skrydį į Mėnulį išprovokavo Šaltasis karas. Tuo metu Sovietų Sąjunga ir Jungtinės Amerikos Valstijos gaubėsi skirtingomis ideologinėmis skraistėmis. Pasak Didžiosios Britanijos ministro pirmininko Winstono Churchillio, Rusijos įtakos sferon patekusios šalys papuolė po ypatingu ideologiniu gaubtu, vadinamu geležine uždanga. Po pergalės Antrajame pasauliniame kare Rusija parodė savo kietą kumštį ir norą dominuoti pasaulinėje arenoje. Ne išimtis buvo kosmoso platybės, nes Žemė jau buvo padalyta. Vienintelis sąjungininkes subūręs tikslas - Hitlerio sutriuškinimas - jau buvo tapęs istorija. Po šio įvykio šalys pasuko skirtingomis kryptimis. JAV pasirinko kapitalizmą ir demokratiją, Rusija – komunizmą ir diktatūrą. Abi pusės tikėjo, kad rado teisingą raktą į savo tautos ateitį, laimę ir šviesų rytojų. Stalinas vis dar negalėjo pamiršti praeities, t.y. atleisti Anglijai ir Amerikai, kad pastarosios padėjo baltiesiems, kovojusiems prieš bolševikus 1918-1921 metais. Jis buvo nepatiklus, įtarus, budrus, priešiškai nusiteikęs buvusių sąjungininkių atžvilgiu. Stalinas manė, kad šios valstybės slapta vylėsi, jog naciams pavyks sutriuškinti Rusiją. Anglija ir Amerika savo ruožtu turėjo priekaištų dėl 1939-aisiais pasirašyto nacių ir sovietų pakto. Būtent po šios sutarties pasklido mirties dvelksmas, prasidėjo Antrasis pasaulinis karas.  

Ambicijoms buvo lemta išsipildyti

Kosmoso varžyboms Amerika ruošėsi rimtai. Skrydžio įgula ir inžinieriai nepaliaujamai dirbo šešias dienas per savaitę, 15 valandų per parą. Nuolat buvo tikrinamas kosminio laivo sistemų patikimumas, tobulinamas pasirengimas skrydžiui.

1969 metų liepos 16 dieną iš Kenedžio kosminių skrydžių centro į Mėnulį išskrido erdvėlaivis "Apollo 11". Liepos 19-ąją jam pavyko pasiekti vienintelį Žemės palydovą. Prisimindamas pakilimo momentą, astronautas Neilas Armstrongas pasakė: "Jaučiausi tarsi traukinys, kuris  rieda ant blogų bėgių ir yra svaidomas į visas puses. Be to, buvo nežmoniškai triukšminga." Kol buvo skriejama aplink Mėnulį 19 kartų, du iš trijų įgulos narių ruošėsi nusileidimui. Jam tinkamą vietą jau buvo suradę anksčiau Mėnulyje nusileidę nepilotuojami robotai "Ranger 8" ir "Surveyor 5". 1969 metais liepos 20-ąją "Apollo 11“ įgulos vadas N.Armstrongas tapo pirmuoju žmogumi, įkėlusiu koją į Mėnulį. Pradiniame projekte buvo numatyta, kad pirmasis prie Mėnulio pavirčiaus prisilies atronautas Buzzas Aldrinas, tačiau scenarijus buvo pakeistas. Šią amerikiečių pergalę prieš rusus stebėjo visas pasaulis. 600 milijonų televizijos žiūrovų per baltai juodus televizoriaus ekranus galėjo išvysti Neilą Armstrongą, lipantį kopėčiomis žemyn. Kad tai nebuvo gera Holivudo režisūra, kaip įrodymą astronautai parvežė 22 kilogramus Mėnulio paviršiuje esančių uolienų ir Mėnulio grunto. Netverdamas džiaugsmu N.Armstrongas tuomet ištarė istorinius žodžius: „Tai mažas žingsnelis žmogui, tačiau milžiniškas šuolis žmonijai“.

Mėnulio paviršiuje buvo iškelta JAV vėliava. Tai padaryti nebuvo papasta, - dėl kietoko Mėnulio grunto vėliavos kotas nesmigo gilyn. Vėliava nebuvo pagaminta specialiai tam tiklsui, naudojant specialią medžiagą. Priedo ji buvo sintetinė. Ko gero, prabėgus daugiau nei 40 metų, besimaudanti tiesioginiuose Saulės spinduliuose vėliava, neapsaugota nuo pavojingų radioktyvių spindulių, suiro ir pasklido kosmose.

Grįžę iš istorinės kelionės astronautai tris savaites buvo izoliuoti. Jie buvo tiriami ar „dovanų“ neparvežė užkrečiamų bakterijų.

Pirmasis Mėnulio žmogus 

N.Armstrongas gimė 1930 rugpjūčio 5 JAV Ohajo valstijoje, kažkada Wapakoneta genties indėnams priklausiusiame miestelyje. N.Armstrongą aistra skraidyti užvaldė tuomet, kuomet tėvas jį nusivedė į karinių oro pajėgų šou, vykusį Ohajo valstijos sostinėje Klyvlende. Tuomet būsimam astronautui buvo tik du metukai. Būdamas šešerių jis patyrė pirmąjį skrydį trimotoriu lėktuvu "Ford Tri-Motor", kuris buvo sukonstruotas 1929 metais. Kaip teigiama, būtent tuomet N.Armstrongas užsidegė aistra tapti pilotu. Nuo tada jis pradėjo mokytis skraidyti šalia esančiame aerodrome. Už mokymus reikėjo mokėti. Trūkstant pinigų, N.Armstrongas buvo priverstas dirbti įvairiausius darbus tame pačiame aerouoste. Tačiau, sulaukęs šešiolikos, dar neturėdamas automobilio vairuotojo teisių, jis jau turėjo piloto pažymėjimą.

Būdamas paauglys, kartu su kitais skraidymo aistruoliais dažnai lankėsi inžinieriaus projektuotojo, gyvenusio tame pačiame miestelyje, namuose. Pastarasis ant riedučių buvo sumontavęs teleskopą ir išsikėlęs jį ant garažo stogo. Tai sudarė paaugliams galimybę stebėti dangaus kūnus. Žemė N.Armstrongui nekėlė didelio susidomėjimo. Jo akys nuolatos krypo aukštyn į dangų.

Bėgant metams, jo aistra aviacijai neblėso. N.Armstrongas tęsė studijas Purdue universitete, įgydamas aerokosmonautikos inžinieriaus bakalauro diplomą. Magistro laipsnį įgijo Kalifornijos universitete.  Besimokant koledže buvo kviečiamas tarnauti karo laivyne pilotu. Jis kovėsi Korėjos kare, kuris iš ,,šaltoj” karo pavirto į kruviną, žiaurų ir brangų visomis prasmėmis. Jam teko atlikti 78 skrydžius. Vienas skrydis nebuvo sėkmingas ir jo lėktuvas buvo numuštas priešo pajėgų. Tačiau pilotui pavyko išsigelbėti, jis išvengė rimtų sužeidimų. Jam nebuvo lemta be žinios dingti Korėjos pelkėse. Už nuopelnus kare N.Armstrongas buvo apdovanotas 3 medaliais. Baigęs koledžą tapo pilotu bandytoju. Jis bandė įvairiausius lėktuvus ir malūnsparnius, priklausiusius JAV karo aviacijos pajėgoms bei laivynui, tikrino jų saugumą ir patikimumą. Palaipsniui jis tapo aukštos klasės pilotu. Po švelnia šypsena slėpėsi drąsi jo širdis ir ryžtingi tikslai.   

1962 metais jis užpildė prašymą įsilieti į astronautų gretas. Po eilės nelengvų fizinių testų, jo prašymas buvo patenkintas.  

Pirmą kartą į kosminę erdvę N.Armstrongas pakilo kosminiu aparatu ,,Gemini 8”. Tuomet astronautai išėjo į atvirą kosmosą, atliko 10 eksperimentų, susijungė su kitu kosminiu aparatu „Agena-VII“. Tačiau skrydis nebuvo sklandus: astronautai turėjo priverstinai leistis Ramiojo vandenyno bangose.  

Įdomu, kad mokykloje N.Armstrongas mokėsi groti mediniu pučiamuoju instrumentu – valtorne. Kodėl būtent šiuo? Jam patiko savotiškas instrumento skleidžiamo garso tembras. Taip pat jis grojo muzikantų grupėje, kuri atliko tuometinio muzikos genijaus Spike Jones melodijas. Už grojimą šokiuose jaunuoliams buvo mokami 5 doleriai. Anot vieno iš kartu muzikavusiųjų: “Neilas buvo labai geras muzikantas, turėjo gerą ritmo pojūtį“.

1991-aisiais, slidinėdamas Kolorado valstijos kalnuose,  N.Armstrongas patyrė širdies smūgį.  2012 rugpjūčio mėnesio 25 dieną jis mirė. Mirties priežastis, - trombas vainikinėje arterijoje.   

Neilą Armstrongą žino kiekvienas pasaulio žmogus.  Nežiūrint pelnytai užtarnautos ypatingos šlovės, astronautas liko uždaro būdo. Jis vengė dalinti autografus baimindamasis, kad pastarieji gali būti vėliau  perparduoti. Matyt, baimintasi ne veltui: šaltiniai teigia, kad 2005-aisiais jo kirpėjas už 3000 dolerių pardavė kuokštą Armstrongo plaukų kolekcionieriui, kuris savo kolekcijoje jau turėjo Napoleono, Abraomo Linkolno, Einsteino plaukų. 

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"